EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2015 m. vasario 4 d.

dėl Europos sisteminės rizikos valdybos misijos ir struktūros peržiūros

(CON/2015/4)

(2015/C 192/01)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2014 m. rugpjūčio 8 d. Europos Komisija priėmė ataskaitą dėl Europos sisteminės rizikos valdybos misijos ir struktūros (ESRV) (1) (toliau – Komisijos ataskaita).

Europos Centrinio Banko (ECB) kompetencija teikti nuomonę Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Komisijos ataskaitos grindžiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1092/2010 (2) 20 straipsniu ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1096/2010 (3) 8 straipsniu. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmu sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendros pastabos

Komisijos ataskaitoje peržiūrima ESRV misija ir struktūra, kaip to reikalaujama pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1092/2010 20 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1096/2010 8 straipsnį. ECB pritaria Komisijos ataskaitos išvadoms.

Šiuo metu ECB mano, kad ESRV teisinei sistemai nereikalingi dideli pokyčiai. Peržiūros laikotarpis buvo santykinai trumpas ir ECB mano, kad ESRV veikė pakankamai gerai. Tačiau tam tikri techniniai ESRV veiklos sistemos patikslinimai padidintų jos veiksmingumą bei pagerintų jos įnašą užkertant kelią ir sumažinant sisteminę riziką finansiniam stabilumui, kuri kyla dėl pokyčių finansų sistemoje. Į tai turėtų atsižvelgti Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, vertindami konkrečių teisės aktų pasiūlymų poreikį (4). Šiuo požiūriu, kai Komisija teiks konkrečius teisės aktų pasiūlymus, ECB pateiks nuomonę savo kompetencijos srityse, kaip nustatyta Sutartyse.

Konkrečios pastabos

1.   ECB teikiama parama ESRV

1.1.   ESRV makroprudencinės priežiūros Europos Sąjungoje sąsaja su ECB įgaliojimais pinigų politikos, finansinio stabilumo ir bankų priežiūros srityse

ESRV įsteigta 2010 m. makroprudencinei priežiūrai Sąjungoje vykdyti. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 1 dalimi, pagrindinis ECB tikslas yra palaikyti kainų stabilumą, juo vadovaudamasis ECB apibrėžia ir įgyvendina pinigų politiką euro zonoje. Be to, pagal Sutarties 127 straipsnio 5 dalį, Europos centrinių bankų sistema (ECBS) prisideda prie su finansų sistemos stabilumu susijusios politikos sklandaus įgyvendinimo. Ši politika yra apibrėžta ir vykdoma remiantis atitinkamais makroekonominių ir makrofinansinių kintamųjų rinkiniais ir tyrimais.

Nuo pat jos įkūrimo, ESRV galėjo remtis visų ECBS centrinių bankų patirtimi makroekonomikos, finansų ir pinigų politikos srityse, ypač finansinio stabilumo stebėjimo, makroekonominės analizės, rinkos sąlygų ir rinkos infrastruktūrų analizės bei statistinės informacijos rinkimo srityse. Be to, ESRV buvo naudinga sinergija su esamos ECBS veiklos patirtimi, ištekliais ir infrastruktūra.

Veikla, kurią ECB vykdo, kad suteiktų paramą ESRV, nedaro poveikio nei ECB instituciniam, funkciniam ir finansiniam nepriklausomumui, nei ECBS uždavinių atlikimui pagal Sutartį bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą. ECB ir toliau yra pajėgus teikti ESRV analitinę, statistinę, finansinę ir administracinę paramą, kaip nustatyta esamose priemonėse, ypač Reglamente (ES) Nr. 1096/2010. Atsakydamas į kelių suinteresuotųjų subjektų Komisijos konsultavimosi procese pateiktą pasiūlymą padidinti ESRV autonomiją (5), ECB mano, kad turėtų būti ieškoma tinkamos pusiausvyros, nes nepagrįstas autonomijos laipsnis būtų nesuderinamas su tolesniu ESRV naudojimusi ECB reputacija ir patirtimi (6).

1.2.   ESRV bendrosios valdybos pirmininkas

ECB pritaria Komisijos pasiūlymui, kad ECB pirmininkas ir toliau būtų ESRV bendrosios valdybos pirmininkas. Centriniai bankai vaidina svarbų vaidmenį makroprudencinėje politikoje atsižvelgiant į jų atsakomybę už finansų sistemos stabilumą, jų analitinę patirtį bei jų turimą informaciją apie realiąją ekonomiką, finansų rinkas ir rinkų infrastruktūras. Konkrečiai, ECB teikia analitinę, statistinę, administracinę ir logistinę paramą ESRV ir užtikrina glaudų bendradarbiavimą techniniu lygiu ECB skiriant atstovą į ESRV patariamąjį techninį komitetą (PTK), o ESRV skiriant atstovą į ECB finansinio stabilumo komitetą.

Visų ECBS centrinių bankų pirmininkų dalyvavimas ESRV bendrojoje valdyboje, taip pat ECB pirmininkui skiriamos pirmininko pareigos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 pabrėžia centrinių bankų vaidmens svarbą ESRV veiklai. Todėl ECB pirmininkui suteiktas ESRV bendrosios valdybos pirmininko vaidmuo neturėtų būti keičiamas.

Svarbu tai, kad iki 2015 m. pabaigos ECB pirmininkas turėtų būti iš naujo paskirtas ESRV bendrosios valdybos pirmininku, nes Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 numatytas konkretus kadencijos laikotarpio apribojimas (7). Todėl teisės akto pasiūlymas, patikslinantis pirmininko paskyrimo sąlygas, turėtų būti parengtas ir priimtas dar pirmąjį 2015 m. pusmetį.

2.   ESRV struktūra

2.1.   ESRV bendrosios valdybos sudėties peržiūra

Atsakydamas į Komisijos pasiūlymą supaprastinti ESRV bendrąją valdybą ir sumažinti jos dydį (8), ECB mano, kad būtų labai mažai galimybių sumažinti narių skaičių. ECB nuomone, visi sprendimus makroprudencinėje srityje priimantys subjektai turėtų dalyvauti Bendrojoje valdyboje. Atsižvelgiant į jų esminį vaidmenį makroprudencinėje politikoje, Bendroje valdyboje turėtų būti visų ECBS centrinių bankų ir nacionalinių makroprudencinių institucijų, jei jos nėra centriniai bankai, atstovai, tačiau nebūtinai su balsavimo teise. Be to, būtų naudinga, jei Bendrojoje valdyboje būtų Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) atstovas be balsavimo teisės, t. y. taip pat, kaip dabar yra atstovaujamos nacionalinės priežiūros institucijos.

2.2.   Valdymo komiteto sudėties ir uždavinių peržiūra

ECB sutinka su Komisijos pasiūlymu sustiprinti Valdymo komiteto vaidmenį. Pavyzdžiui, Valdymo komitetas galėtų būti naudojamas kaip platforma keitimuisi informacija apie planuojamas makroprudencines priemones prieš oficialiai pranešant apie jas ESRV, taip užtikrinant visų atitinkamų makroprudencinių institucijų dalyvavimą. Tokios makroprudencinės institucijos galėtų būti ad hoc kviečiamos dalyvauti atitinkamuose Valdymo komiteto posėdžiuose. Tai suteiktų ECB galimybę, prieš imantis makroprudencinių priemonių, aptarti galimą išplitimo poveikį, ypač ne euro zonos valstybėse narėse. Be to, Valdymo komitetas galėtų veikti aktyviau, strategiškai planuoti Bendrosios valdybos darbotvarkės prioritetus bei darbo programoje nustatyti pagrindines politikos problemas. Vykdydamas šiuos uždavinius, Valdymo komitetas turėtų užtikrinti skaidrumą Bendrosios valdybos atžvilgiu. Sustiprintas Valdymo komiteto vaidmuo jokiu būdu neturėtų sumenkinti Bendrosios valdybos, kaip vienintelio ESRV sprendimus priimančio organo, vaidmens. Galiausiai, ECB nuomone, būtų naudinga, jei Valdymo komitete būtų BPM atstovas.

2.3.   Kitos struktūros (PTK ir PMK)

ESRV sukūrė įvairias kitas struktūras, kad jos padėtų jos analitiniam darbui. PTK prisideda prie ESRV veiklos keliose srityse (9). Patariamasis mokslinis komitetas (PMK) ESRV veiklai suteikia inovatyvesnę, išorės, mokslinę perspektyvą. ECB nuomone, šių komitetų sudėčiai arba struktūrai nebūtini dideli pokyčiai. Komisija pasiūlė patobulinti kai kurias sritis, t. y. susijusias su PTK dydžiu, PMK darbo matomumu bei glaudesniu PMK ryšiu su bendra ESRV darbotvarke (10). ECB nuomone, bet koks PTK dydžio pakeitimas turėtų atspindėti Bendrosios valdybos sudėties pokyčius. PMK galėtų pagerinti savo matomumą dirbdamas ir prioritetiniais klausimais, kuriuos nurodo Bendroji valdyba ir Valdymo komitetas, jei PMK išsaugotų galimybę analizuoti problemas savo iniciatyva.

2.4.   Generalinio direktoriaus vaidmuo

Komisijos ataskaitoje teigiama, kad Komisija toliau nagrinės galimybę sukurti visu etatu dirbančio generalinio direktoriaus, atsakančio už ESRV kasdieninę veiklą, pareigybę (11). Nors toks organizacinis pokytis galėtų duoti naudos (12), ta aplinkybė, kad ESRV ir toliau pasikliaus ECB analitine, statistine, administracine ir logistine parama, reiškia, kad ESRV sprendimų priėmimo organuose turi būti aukšto rango ECB pareigūnai. Todėl ESRV generalinio direktoriaus pareigybės nustatymas turėtų būti atsvertas Bendrosios valdybos pirmininku ex officio paskiriant ECB pirmininką (13). Be to, ECB siūlo tiksliau apibrėžti generalinio direktoriaus vaidmens apimtį, pavyzdžiui, sekretoriato pirmininko uždavinių ir atsakomybės, taip pat atskaitomybės ir ataskaitų teikimo reikalavimų ir ESRV atstovavimo išorėje atžvilgiu.

3.   ESRV priemonių rinkinys

3.1.   Komunikacijos priemonės (įskaitant laiškus ir viešus pareiškimus)

ECB nuomone, pasiūlymą išplėsti ESRV priemonių rinkinį reikėtų pagrįsti papildomais argumentais (14). Komisija siūlo išplėsti dabartinį ESRV priemonių rinkinį, kuris apima įspėjimus ir rekomendacijas kaip dvi pagrindines komunikacijos priemones, ir įtraukti „įtikinėjimo galių“ (angl. soft powers) vykdymą. Pavyzdžiui, prieš pateikiant oficialų įspėjimą arba rekomendacijas, Komisijos ataskaitoje minima galimybė paviešinti laiškus arba pareiškimus – tai turėtų padidinti ankstyvojo įspėjimo funkcijos lankstumą. ECB pritaria tokiam požiūriui, kuris turėtų leisti ESRV atkreipti dėmesį į tam tikras rizikas ankstyvoje stadijoje, nebūtinai išleidžiant oficialų įspėjimą.

3.2.   ESRV dalyvavimas Sąjungos teisėkūros procese

ECB atkreipia dėmesį, kad kelių Komisijos konsultacijos respondentų bei kitose ataskaitose tais pačiais klausimais (15) siūloma, jog ESRV viena ar kita forma būtų įtraukta į Sąjungos teisėkūros procesą. Svarbu pabrėžti, kad Sąjungos teisėkūros procedūras reglamentuoja atitinkamos Sutarties nuostatos. Be to, Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 jau įtvirtintas pagrindas ESRV teikti rekomendacijas Komisijai dėl atitinkamų Sąjungos teisės aktų (16).

ESRV patirtis finansinio stabilumo srityje būtų vertinga Sąjungos politikos iniciatyvų diskusijose. ECB nuomone, kaip ir pirmiau minėtose pastabose dėl proaktyvios komunikacijos strategijos, ESRV galėtų prisidėti prie teisėkūros proceso, pavyzdžiui, atkreipdama Komisijos dėmesį į sritis, kuriose ateityje gali reikėti imtis teisėkūros priemonių. Kitas galimas dalyvavimo būdas – ESRV dalyvavimas Komisijos organizuojamose viešose konsultacijose. Tačiau, ECB nuomone, nėra poreikio įtvirtinti oficialų ESRV vaidmenį Sąjungos teisėkūros procedūroje platesne apimtimi, nei tai jau nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1092/2010.

4.   ESRV prieiga prie duomenų

4.1.   ECB teikiama parama ESRV statistikos srityje

ECB vertinimu, atsižvelgiant į patirtį peržiūros laikotarpiu, dabartinė duomenų teikimo ESRV sistema yra tinkama. ECB patvirtina, kad ESRV sekretoriatas ir Europos priežiūros institucijos (EPI) glaudžiai bendradarbiauja. Tačiau galima būtų patobulinti keitimosi duomenimis procedūras.

Kaip ECB paramos ESRV statistikos srityje dalį, ECB užtikrino, kad Sprendime ESRV/2011/6 (17) nustatyti pradiniai reikalavimai dėl reguliaraus suvestinių duomenų teikimo buvo įvykdyti laiku ir teikiant aukštos kokybės duomenis. Sprendimas ESRV/2011/6 buvo priimtas ESRV statistinių duomenų poreikiams tenkinti, gavus iš ESRV sekretoriato, ECB ir EPI atstovų sudarytos jungtinės grupės įnašą (18). Šie duomenys naudojami reguliariuose ESRV bendrosios valdybos ir PTK pranešimuose, pirmiausia ESRV rizikos lentoje, kuri nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio skelbiama kiekvieną ketvirtį.

4.2.   Bendrosios prieigos prie duomenų procedūros

ECB taip pat pritartų galimybės pasinaudoti duomenimis procedūrų supaprastinimui, tais atvejais, kai duomenys jau pateikti Europos arba nacionalinėms institucijoms ir reikia tik nustatyti tokių duomenų turinį, formą ir prieigos teises. Tačiau procedūra turėtų leisti atitinkamoms institucijoms arba organams (pvz., EPI, nacionalinėms institucijoms ir ECBS) patikrinti, ar laikomasi visų likusių apribojimų, pvz., dėl duomenų platinimo. Kita vertus, ESRV bendrosios valdybos esama balsavimo tvarka vis dar būtų tinkama tiems atvejams, kai nėra duomenų, taip skatinant pradėti tikrus ad hoc tyrimus, dėl kurių iš finansų industrijos reikia rinkti duomenis.

4.3.   ESRV prieiga prie nesuvestinių duomenų

Nuo ESRV įkūrimo, jos statistiniai poreikiai būdavo išpildyti, daugiausia ad hoc užklausomis, tiek pateikiant suvestinius, tiek atskirų institucijų duomenis. Tačiau tokių duomenų rinkimo, apdorojimo ir platinimo procedūros yra sudėtingos ir ilgos, kas taip pat veikia su jais susijusio analitinio darbo savalaikiškumą. Atsižvelgiant į tai, kaip svarbu, kad suvestiniai ir atskirų institucijų duomenys vieni kitus papildo atliekant makroprudencinę analizę ir formuojant politiką, dabartinė atitinkamos informacijos gavimą ribojanti sistema turi būti peržiūrėta. Tiksliau, Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 15 straipsnis riboja ESRV galimybes (pasitelkiant jos sekretoriatą bei ECB statistinės ir analitinės paramos funkcijas) tinkamai ir laiku gauti konkrečius duomenis apie atskiras institucijas makroprudencinei analizei atlikti. Išpildant šiuos apribojimų reikalavimus turėjo būti įgyvendintos sudėtingos procedūros. Iš dalies jų gali būti per daug, kadangi kai kuriuos duomenis apie konkrečias institucijas, tokius kaip duomenys apie bankų, kurių akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje, atskiras finansines ataskaitas, kurie šiuo metu teikiami į ESRV sekretoriato tvarkomą „tamsųjį kambarį“, institucijos iš tikrųjų gali skelbti.

Todėl ECB labai pritaria tam, kad Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 15 straipsnis būtų peržiūrėtas labiau pritaikant ESRV poreikiams atskirų duomenų apie konkrečias institucijas teikimo nuostatas ir paverčiant jas mažiau apribojančiomis atskiriant duomenis, kurie yra neskelbtini (pvz., apie tarpusavio sąsajas), ir užtikrinant tinkamą konfidencialumo apsaugą.

ECB siūlo, panašiai kaip Finansinio stabilumo taryba (19), atskirti „institucijos ir suvestinius duomenis“, t. y. kai institucija teikia visas savo pozicijas, pvz., balanso bei pelno ir nuostolių ataskaitų duomenis, arba pozicijas pagal rizikos veiksnius sugrupuotų skirtingų kategorijų kitų sandorio šalių (pvz., bankų arba Vyriausybinių agentūrų) atžvilgiu ir „institucijos ir institucijų“ duomenis, t. y. kai institucijos teikia duomenis apie dvišales tarpusavio pozicijas. Nors abiem atvejais gali būti konfidencialių ir neskelbtinų duomenų ir todėl reikalinga konfidencialumo apsauga bei atsakingas vertinimas kiekvienu atveju, „institucijos ir institucijų“ duomenų kategorija daugeliu atvejų pasirodys esanti labiau neskelbtina, ir todėl jai reiktų taikyti apribojimus pagal dabartinę procedūrą. Ir atvirkščiai, „institucijos ir suvestinių duomenų“ kategorijai galėtų būti taikoma supaprastinta procedūra, nepažeidžiant teisės reikalauti griežtesnio režimo konkrečiais atvejais, kai to reikia dėl susijusių duomenų neskelbtinumo. Srityje, kurioje suvestiniai duomenys analizei nėra tinkami dėl mažos tikimybės veiksnių ir susijusios rizikos, būtinai reikalingos paskirstymo priemonės ir dėl jų reikia smulkiau išskaidytų duomenų. Taip pat turėtų būti turima omenyje, kad dauguma duomenų pateikiami po ataskaitinio laikotarpio praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams ir todėl toliau praranda savo neskelbtiną pobūdį.

ESRV bendroji valdyba galėtų nustatyti keitimosi tokiais „institucijos ir suvestiniais duomenimis“ bei „institucijos ir institucijų“ duomenimis procedūras bendroje teisės sistemoje, reglamentuojančioje keitimąsi tokia informacija. ECB jau yra nustatęs tinkamas procedūras apsaugoti visiškai konfidencialius duomenis ir šiuo aspektu gali pasikliauti didele patirtimi (20).

4.4.   Priežiūros atskaitomybės reikalavimai

Galiausiai, ECB skatina EPI tinkamai atsižvelgti į ESRV poreikius, kai svarstomi nauji arba iš dalies keičiami priežiūros atskaitomybės reikalavimai, taip, kad būtų geriau atspindėti makroprudencinės analizės poreikiai. Savo ruožtu, ECB jau atsižvelgia į ESRV duomenų reikalavimus toliau tęsdamas darbus naujos arba patobulintos statistikos srityje, pasitelkdamas savo „naudos ir sąnaudų tyrimus“, lygiaverčius Komisijos „poveikio vertinimams“.

5.   ESRV ir BPM sąveika

5.1.   BPM atstovavimas ESRV struktūrose

Tuo metu, kai buvo sprendžiama dėl ESRV valdymo, bankų sąjungos dar nebuvo. Tam, kad būtų atspindėti pokyčiai Europos finansų priežiūros institucijų sistemos kontekste, įskaitant BPM įkūrimą, Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 turėtų būti aiškios nuostatos dėl BPM atstovavimo ESRV bendrojoje valdyboje (21). Kaip pažymėta, BPM atstovavimas valdymo komitete taip pat turėtų būti numatytas (22). Taip pat naudingu būtų laikomas BPM atstovavimas PTK.

5.2.   ESRV vaidmuo taikant makroprudencines priemones BPM

Reikia pažymėti, kad Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 (23) ECB patikima politinė atsakomybė ir įgaliojimai makroprudencinėje srityje, kurie bus taikomi daugumos ESRV narių atžvilgiu (24). Šiam tikslui nacionalinės institucijos turi pranešti ECB apie makroprudencines priemones, kurias jos ketina taikyti. Kita vertus, ECB gali taikyti griežtesnius reikalavimus, jei, ECB nuomone, tai reikalinga.

2014 m. kovo mėnesį ESRV paskelbė pagrindinę ataskaitą dėl makroprudencinės politikos bankų sektoriuje (25). Ataskaitoje teigiama, kad ESRV bus centrinis informacijos apie makroprudencines priemones Sąjungoje rinkimo ir platinimo mazgas. ESRV jau rekomendavo, kad makroprudencinės institucijos bendradarbiautų ir keistųsi informacija taip pat tarptautiniu lygiu, ypač informuodamos ESRV apie veiksmus, kurių imtasi sprendžiant dėl sisteminės rizikos nacionaliniu lygiu (26). Be to, ESRV rekomendavo, kad makroprudencinės institucijos turėtų, nepažeisdamos atitinkamų Sąjungos teisės aktų nuostatų, prieš nacionaliniu lygiu taikydamos makroprudencines priemones, informuoti ESRV, jei manoma, kad gali kilti reikšmingų tarptautinių padarinių kitose valstybėse narėse arba bendrojoje rinkoje (27).

Itin svarbu, kad ESRV makroprudencinė priežiūra yra atliekama atsižvelgiant į ECB vaidmenį ir funkcijas makroprudencinėje srityje (28). Darbo dubliavimo galima būtų išvengti aiškiai atskiriant ECB ir ESRV uždavinius ir atsakomybę. Šiame kontekste yra numatyta, kad ESRV bendroji valdyba ir atitinkami ECB sprendimus priimantys organai nustatys aiškias taisykles dėl keitimosi informacija bei dėl tolesnių su ESRV rekomendacijomis susijusių veiksmų.

5.3.   ESRV rekomendacijų adresatai

Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 šiuo metu numatytas potencialiai neribotas ESRV rekomendacijų adresatų skaičius (29). ESRV jau pateikė rekomendacijas valstybėms narėms, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, nacionalinėms paskirtosioms institucijoms, Europos bankininkystės institucijai ir Komisijai.

Kartu Reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 labiau riboja adresatų, kurie turi pateikti įrodymus pagal „veikimo arba paaiškinimo“ mechanizmą (30) dėl tolesnių su ESRV rekomendacijomis susijusių veiksmų, skaičių. Ne visi iš pirmiau minėtų adresatų privalo atsiskaityti dėl veiksmų, kurių jie ėmėsi šioms rekomendacijoms vykdyti. Kiek įmanoma, tokios asimetrijos turėtų būti vengiama.

Reikėtų apsvarstyti, ar teisinėje sistemoje turėtų būti numatyta, kad savo kompetencijos ribose ESRV gali teikti rekomendacijas nacionalinėms makroprudencinėms institucijoms, taip pat ECB, vykdančiam savo mikroprudencinės ir makroprudencinės priežiūros funkcijas (31). Bet kuriuo atveju, ECB, kaip galimo adresato, įtraukimas jokiu būdu neturėtų kliudyti pagrindiniam ECBS tikslui pagal Sutarties 127 straipsnio 1 dalį – palaikyti kainų stabilumą (32). Šiuo požiūriu turėtų būti užtikrintas aiškus išankstinis ESRV bendrosios valdybos ir atitinkamų ECB sprendimų priėmimo organų komunikavimas ir keitimasis informacija, kaip minėta pirmiau (33).

(1)  COM(2014) 508 final.

(2)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL L 331, 2010 12 15, p. 1).

(3)  2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1096/2010, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla (OL L 331, 2010 12 15, p. 162).

(4)  Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 20 straipsnis.

(5)  Žr. Komisijos ataskaitos 3.2.1 skirsnį.

(6)  Žr. Komisijos ataskaitos 3.2.1 skirsnį.

(7)  Žr. Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 5 straipsnio 1 dalį.

(8)  Žr. Komisijos ataskaitos 4 skirsnį.

(9)  Žr. Patariamojo techninio komiteto įgaliojimus, kuriuos galima rasti ESRV interneto svetainėje.

(10)  Žr. Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie „Ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) misijos ir struktūros“, p. 16.

(11)  Žr. Komisijos ataskaitos 3.2.1 skirsnį.

(12)  Būtent prisidedant prie ESRV matomumo gerinimo ir palengvinant kasdieninių ESRV sprendimų priėmimą.

(13)  Kaip rekomenduota šios nuomonės 1.2 dalyje.

(14)  Žr. Komisijos ataskaitos 3.2.3 skirsnį.

(15)  Žr. 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) peržiūros (2013/2166(INL)).

(16)  Žr. Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnio 2 dalį.

(17)  2011 m. rugsėjo 21 d. Sprendimas ESRV/2011/6 dėl informacijos teikimo ir rinkimo Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros tikslais (OL C 302, 2011 10 13, p. 3).

(18)  Išsamesnė informacija apie atliktą darbą rengiant, plėtojant, įgyvendinant ir tvarkant pradinį statistinės ir priežiūros informacijos, reikalingos teikiant paramą ESRV, rinkinį pateikiama J-M. Israel, P. Sandars, A. Schubert ir B. Fischer straipsnyje „Finansinio stabilumo analizei ir politikai naudojami statistika ir rodikliai“ (angl. Statistics and Indicators for Financial Stability Analysis and Policy), Nereguliarių straipsnių serija, Nr. 145, ECB, Frankfurtas prie Maino, 2013 m. balandžio mėn.

(19)  Žr. Finansinio stabilumo valdybos konsultacinį dokumentą „Suprasti finansines sąsajas: bendras duomenų šablonas pasauliniu mastu sistemiškai svarbiems bankams“ (angl. Understanding Financial Linkages: A Common Data Template for Global Systemically Important Banks), 2011 m. spalio 6 d.

(20)  Ypač duomenims, surinktiems pagal 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (OL L 318, 1998 11 27, p. 8), taikoma to paties reglamento 8 straipsnyje nustatyta apsaugos priemonė, užtikrinanti konfidencialios statistinės informacijos fizinę ir loginę apsaugą.

(21)  Taip pat žr. šios nuomonės 2.1 dalį.

(22)  Taip pat žr. šios nuomonės 2.2 dalį.

(23)  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(24)  Žr. Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 5 straipsnį.

(25)  Žr. pagrindinę ataskaitą dėl makroprudencinės politikos bankų sektoriuje (angl. Flagship Report on Macro-prudential Policy in the Banking Sector), kurią galima rasti ESRV interneto svetainėje www.esrb.europa.eu

(26)  Žr. Rekomendacijos ESRV/2011/3 rekomendaciją B4.

(27)  Žr. Rekomendacijos ESRV/2013/1 rekomendaciją C3.

(28)  Tiksliau, Reglamente (ES) Nr. 1024/2013 jau yra paminėta, kaip makroprudenciniais klausimais turėtų sąveikauti BPM šalys ir ESRV: nedarydamos poveikio ESRV įgaliojimams, nacionalinės kompetentingos institucijos arba nacionalinės paskirtosios institucijos ir ECB bet kokios kituose Sąjungos teisės aktuose numatytos koordinavimo procedūros imsis po to, kai bus baigta Reglamente (ES) Nr. 1024/2013 nustatyta procedūra. Žr. 24 konstatuojamąją dalį.

(29)  Žr. Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnį.

(30)  Žr. Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnio 1 dalį.

(31)  Kaip jau buvo pasiūlyta 2014 m. birželio 18 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijos dėl anticiklinio rezervo normų nustatymo rekomendacijų (OL C 293, 2014 9 2, p. 1) 2.1.1 dalies a punkte.

(32)  Žr. Aukšto lygio grupė ESRV peržiūros klausimais, Įnašas į ESRV peržiūrą, 2013 m. kovo mėn.

(33)  Žr. šios nuomonės 5.2 dalį.