Klausimai ir atsakymai apie strategijos peržiūrą

Paskutinį kartą atnaujinta 2021 m. liepos 8 d. atsižvelgiant į strategijos peržiūros išvadas.

Koks buvo strategijos peržiūros tikslas?

Kiekvienai ekonomikai reikalinga saugi ir stabili valiuta. Pagrindinis ECB, kaip euro zonos centrinio banko, uždavinys – palaikyti kainų stabilumą euro zonoje.

Kad mūsų strategija būtų tinkama ir padėtų vykdyti mums suteiktą įgaliojimą palaikyti kainų stabilumą, ją peržiūrėjome kartu su 19 euro zonos šalių nacionaliniais centriniais bankais. Peržiūrėjome ne savo darbo sritis, o būdus.

Nagrinėjome:

• ką būtent turime mintyje sakydami „kainų stabilumas“, tai yra, kokio dydžio infliacijos turėtume siekti;
• kaip analizuojame ekonomiką siekdami užtikrinti, kad laiku pastebėtume kainų stabilumui iškilusią riziką ir suprastume, kaip mūsų sprendimai veikia kitus suinteresuotuosius subjektus – vartotojus, įmones, rinkas ir bankus;
• kokią reikšmę vykdant mums suteiktus įgaliojimus turi kiti klausimai, pavyzdžiui, užimtumas, socialinė įtrauktis, klimato kaita ir finansinis stabilumas;
• mūsų taikomas pinigų politikos priemones, įskaitant palūkanų normas ir turto pirkimus;
• kaip palaikome ryšį su jumis ir jus informuojame, nes euras yra viešoji gėrybė ir mes norime, kad visi piliečiai suprastų mūsų misiją ir sprendimus.

Kada ECB peržiūrėjo savo strategiją?

Strategijos peržiūrą pradėjome 2020 m. sausio 23 d. Peržiūros išvadas pateikėme 2021 m. liepos 8 d.

Strategijos peržiūros skiltis

Kodėl ECB apskritai peržiūrėjo savo strategiją?

Paskutinį kartą strategija buvo peržiūrėta 2003 m. Nuo tada ekonomikoje įvyko didelių pokyčių. Lėtėjantis augimas ir finansų krizės padariniai nusmukdė palūkanų normas, todėl, ekonomikai augant lėtai, ECB ir kitiems centriniams bankams yra sunkiau vykdyti švelnesnę pinigų politiką. Tad mūsų taikomų priemonių arsenalas išsiplėtė. Naujų iššūkių ekonomikai kelia tokie reiškiniai kaip globalizacija, perėjimas prie skaitmeninių technologijų, visuomenės senėjimas bei klimato kaita. Norime, kad mūsų pinigų politikos strategija šioje kintančioje ir sudėtingoje aplinkoje būtų kuo veiksmingesnė – ne tik dabar, bet ir ateityje.

Pradėti peržiūrą 2020 m. mus paskatino keletas dalykų.

Istoriškai žemos palūkanų normos

Palūkanų normos yra žemos dėl keleto priežasčių: ekonomikos augimas laikui bėgant vis lėtėja, daugumoje išsivysčiusios ekonomikos šalių produktyvumas (tai, kaip našiai dirbame) auga lėčiau, o visuomenė senėja. Mažėjant produktyvumui ir aktyvių gyventojų skaičiui, mažėja ir palūkanų normos. Senėjanti visuomenė daugiau taupo, dėl to palūkanų normos mažėja dar labiau.

Palūkanų normų mažinimo ribos

Tradiciškai, kai infliacija yra pernelyg didelė, centriniai bankai kelia palūkanų normas. Kai infliacija yra pernelyg maža, palūkanų normos mažinamos, taip siekiant paskatinti ekonomikos aktyvumą. Šiuo metu palūkanų normos yra artimos nuliui ar net neigiamos, dėl to ECB ir kitiems centriniams bankams yra sunkiau palūkanų normas mažinti įprastais, lėto augimo ir mažos infliacijos laikotarpiais taikomais būdais. Reaguojant į tokias palūkanų normas ir siekiant užtikrinti kainų stabilumą, pradėta taikyti naujas – nestandartines – pinigų politikos priemones, pavyzdžiui, vykdyti turto pirkimo programas.

Klimato kaita, globalizacija, spartus perėjimas prie skaitmeninių technologijų ir kintančios finansinės struktūros

Šios tendencijos gali turėti nenumatyto poveikio pasauliui ir ekonomikos veikimui, vadinasi, ir mūsų pinigų politikai.

Kaip Europos visuomenė galėjo pareikšti savo nuomonę?

Per šią strategijos peržiūrą išklausėme pačių įvairiausių suinteresuotųjų subjektų nuomonę. Norėjome geriau suprasti, ko žmonės tikisi ir kas jiems kelia nerimą, ir rasti geriausią būdą, kaip įgyvendinti mums suteiktą įgaliojimą palaikyti kainų stabilumą.

Europos visuomenė turėjo galimybę iki 2020 m. spalio pabaigos pateikti savo nuomonę per portalą „ECB klauso“.

„ECB klauso“ – Pastabų ir pasiūlymų, pateiktų per portalą „ECB klauso“, apibendrinamoji ataskaita

ECB ir kolegos iš nacionalinių centrinių bankų įvairiose euro zonos šalyse rengė konferencijas ir seminarus. Norėjome išgirsti visų, taip pat ir plačiosios visuomenės bei pilietinės visuomenės organizacijų, nuomonę.

Ketiname tokius nuomonių išklausymo renginius ir toliau organizuoti visose euro zonos šalyse.

„ECB klauso“ – Tarpinės peržiūros apibendrinamoji ataskaita Daugiau informacijos apie nacionalinius nuomonių išklausymo renginius

Ar nuomones, kurias išgirdote per strategijos peržiūros laikotarpiu vykusius nuomonėms išklausyti skirtus renginius, paskelbėte viešai?

Taip. Visas pastabas, kurias gavome per nuomonėms išklausyti skirtus renginius, apibendrinome ir paskelbėme savo skaitmeniniais kanalais.

„ECB klauso“ – Pastabų ir pasiūlymų, pateiktų per portalą „ECB klauso“, apibendrinamoji ataskaita „ECB klauso“ – Tarpinės peržiūros apibendrinamoji ataskaita

Ką turite mintyje sakydami, kad peržiūrite ne savo darbo sritis, o būdus?

Mūsų tikslas apibrėžtas ES sutartyse. Taigi peržiūrėjome visus mūsų pagal įgaliojimus vykdomos pinigų politikos strategijos aspektus. Per peržiūrą buvome atviri visoms idėjoms.

ES sutartys

Ar po strategijos peržiūros pasikeitė ir jūsų vykdomos bankų priežiūros tvarka?

Strategijos peržiūra apėmė įvairius mūsų vykdomos pinigų politikos aspektus, tačiau ECB vykdomos bankų priežiūros ji neapėmė. Mūsų vykdoma bankų priežiūra nesusijusi su tuo, kaip mes įgyvendiname pinigų politiką.

Bankų priežiūra

Ar tokią strategijos peržiūrą ECB vykdė pirmą kartą?

Pirminė ECB pinigų politikos strategija buvo parengta 1998 m. – tais metais, kai ECB pradėjo veiklą. Vėliau – 2003 m. – strategiją įvertinome ir patikslinome.

Ar kiti centriniai bankai irgi peržiūri savo strategijas?

Taip, ir kiti centriniai bankai peržiūri savo strategijas. Pavyzdžiui, 2020 m. tokią peržiūrą atliko Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis rezervas. 2020 m. sausio mėn. apie metus truksiančią peržiūrą paskelbė Bank of England (Jungtinės Karalystės centrinis bankas). Kanados centrinis bankas savo infliacijos tikslą peržiūri kas penkerius metus.