Skaitmeninis euras skaitmeniniam amžiui

2025 m. gruodžio 9 d.

Piero Cipollone ir Valdis Dombrovskis

Kadaise nuo natūrinių prekių mainų buvo pereita prie monetų, vėliau – prie banknotų, dar vėliau – prie kortelių. Europoje naudojamos mokėjimo sistemos kinta nuolat. Dėl inovacijų šios sistemos istorijos bėgyje darėsi vis sudėtingesnės, veiksmingesnės ir patogesnės. Šiandien technologijos nepaprastai sparčiai keičia mūsų visuomenę. Todėl natūralu, kad ir mūsų valiuta turėtų prisitaikyti prie pokyčių. Skaitmeniniame amžiuje Europai reikalingas skaitmeninis euras.

Kol kas egzistuoja tik fizinio pavidalo grynieji eurai – banknotai ir monetos mūsų piniginėse. Grynieji pinigai mus vienija kaip labiausiai apčiuopiama mūsų bendros valiutos išraiška. Žinome, kad galime pasikliauti grynaisiais pinigais. Jie priimami visoje euro zonoje. Jais lengva naudotis, jie yra įtraukūs ir saugo privatumą. Be to, tai – mūsų pinigai, kuriuos leidžia viešoji institucija – Europos Centrinis Bankas (ECB).

Vis dėlto vis daugiau europiečių parduotuvėse noriau atsiskaito skaitmeniniu būdu arba apsiperka internetu. Todėl be mums jau pažįstamų banknotų ir monetų mums reikalingi skaitmeninės formos grynieji pinigai. Skaitmeninis euras sukurtas taip, kad atlieptų šio pertvarkų laikotarpio galimybėms ir iššūkiams.

Šiuo tikslu 2023 m. Europos Komisija pateikė bendrosios valiutos dokumentų rinkinį. Jame išdėstyti du pasiūlymai, kuriuos šiuo metu svarsto Europos teisės aktų leidėjai.

Pirmuoju pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad asmenys ir įmonės visoje euro zonoje ir toliau turėtų prieigą prie eurų banknotų bei monetų ir galėtų jais atsiskaityti. Kartu ECB kuria naujos kartos atnaujinto dizaino eurų banknotus, kad jie būtų patrauklesni ir artimesni visiems europiečiams bei labiau įtraukūs, o kartu – kuo saugesni ir tvaresni. Eurų monetos ir banknotai niekur nedings. Europiečiai galės rinktis, ar atsiskaityti eurų banknotais ir monetomis, ar skaitmeniniais eurais. Skaitmeninis euras kuriamas tam, kad papildytų grynuosius pinigus kaip dar vienas mokėjimo būdas, o ne juos pakeistų.

Antruoju pasiūlymu sukuriama skaitmeniniam eurui reikalinga sistema. Pagal ją bus užtikrinta, kad skaitmeninis euras būtų nemokamas, paprastas naudoti ir įtraukus. Priimamas visiems skaitmeniniams mokėjimams visoje euro zonoje, skaitmeninis euras atitiks griežčiausius privatumo apsaugos standartus, tokius kaip atsiskaitant grynaisiais. Jis veiks ir prisijungus, ir neprisijungus prie tinklo, todėl juo bus galima atsiskaityti ir skaitmeniniu būdu interneto svetainėse, ir vykdant operacijas neprisijungus prie interneto ar nesant ryšio.

Skaitmeninį eurą reikėtų vertinti atsižvelgiant ir į platesnį kontekstą – poreikį didinti Europos strateginę autonomiją. Šiandien mūsų mokėjimų aplinkoje dominuoja neeuropiniai paslaugų teikėjai. Neturime europinio skaitmeninio sprendimo, kuriuo būtų galima atlikti bet kokius skaitmeninius mokėjimus bet kur euro zonoje ir kuris užpildytų spragą, atsirandančią mažėjant atsiskaitymų grynaisiais.

Vis labiau poliarizuotame ir susiskaldžiusiame pasaulyje esame priklausomi nuo užsienio kapitalo įmonių. Toks didelės dalies ES ekonomikos technologinės kontrolės perleidimas kitiems labai trukdo Europai veikti savarankiškai pasaulio arenoje. Iš to kyla realių grėsmių mūsų atsparumui ir ekonominiam saugumui. Todėl turime imtis veiksmų, kad sumažintume priklausomybę nuo išorės veikėjų, nes ji gali varžyti mūsų laisvę vykdyti politiką, atitinkančią mūsų pačių vertybes ir interesus.

Skaitmeninis euras nekonkuruos su privataus sektoriaus mokėjimo priemonėmis. Jis jas papildys, padėdamas išplėsti Europos privataus sektoriaus mokėjimo sprendimų pritaikomumą ir padidinti klientų bazę bei siūlomų funkcijų įvairovę.

2026 metai bus labai svarbūs skaitmeninio euro projektui. Neseniai vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime euro zonos šalių vadovai palankiai įvertino šio projekto pažangą. Jie taip pat pabrėžė, kad svarbu sparčiai užbaigti teisėkūros darbą ir paspartinti kitus parengiamuosius darbus. ECB rengiasi galimam skaitmeninio euro išleidimui 2029 m., jei kitais metais bus priimti tam reikalingi teisės aktai. Šis pasirengimas apims bandomąjį projektą, kurį planuojama pradėti 2027 m.

Euras yra tapęs Europos ekonominės stiprybės ženklu ir mūsų vienybės pasaulyje simboliu. 2026 m. prie euro zonos prisijungs 21-oji jos narė – Bulgarija. Valiuta, kuri 21 euro zonos šalyje bus klestėjimo varomoji jėga, turi visapusiškai išnaudoti XXI amžiaus technologijų teikiamas galimybes.

Atėjo laikas, kad skaitmeninio euro idėja taptų tikrove. Tai ne tik naujausias mūsų pinigų raidos žingsnis, bet ir būtina mūsų strateginės autonomijos stiprinimo ir visų skaitmeninio amžiaus galimybių išnaudojimo sąlyga.

Apsilankykite ECB tinklaraštyje ir prenumeruokitės, kad gautumėte naujausius įrašus.

Daugiau informacijos su bankų priežiūra susijusiais klausimais rasite Priežiūros tinklaraštyje.