SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2022 m. vasario 3 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Gaudama didelę politikos priemonėmis teikiamą paramą, euro zonos ekonomika toliau atsigauna, toliau gerėja padėtis darbo rinkoje. Tačiau tikėtina, kad pirmąjį ketvirtį augimas vis dar bus lėtesnis, nes pastaroji pandemijos banga vis dar slopina ekonominę veiklą. Medžiagų, įrangos ir darbo jėgos trūkumas kai kuriuose sektoriuose ir toliau stabdo gamybą. Didelės išlaidos energijai mažina pajamas ir tikėtina, kad mažins ir išlaidas. Vis dėlto kiekvienos naujos pandemijos bangos poveikis ekonomikai vis mažesnis, pamažu turėtų išnykti gamybą ir vartojimą varžantys veiksniai, todėl dar šiais metais ekonomikos augimas galės vėl labai paspartėti.

Pastaraisiais mėnesiais infliacija labai pakilo ir sausio mėn. buvo didesnė, nei tikėtasi. Tai daugiausia susiję su padidėjusiomis išlaidomis energijai, didinančiomis kainas įvairiuose sektoriuose, ir pakilusiomis maisto kainomis. Tikėtina, kad infliacija bus pakilusi ilgiau, negu buvo manyta anksčiau, tačiau dar šiais metais ji turėtų sumažėti.

Į visa tai atsižvelgusi, Valdančioji taryba patvirtino sprendimus, priimtus pernai gruodžio mėn. posėdyje pinigų politikos klausimais. Visa tai išsamiai aprašyta 13.45 val. paskelbtame pranešime spaudai. Ateinančiais ketvirčiais toliau po truputį mažinsime mūsų vykdomo turto pirkimo tempą, o kovo pabaigoje nutrauksime pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) vykdomus grynuosius turto pirkimus. Esant dabartiniam neapibrėžtumui, vykdydami pinigų politiką, turime labiau nei bet kada būti pajėgūs reaguoti lanksčiai ir turime turėti pasirinkimo galimybių. Valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties siekiamu 2 procentų lygiu.

Dabar paaiškinsiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada pakalbėsiu apie tai, kaip vertiname finansinę ir pinigų aplinkos padėtį.

Ekonominė veikla

Praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį ekonomikos augimas susitraukė iki 0,3 proc. Vis dėlto 2021 m. pabaigoje gamybos apimtys pasiekė ikipandeminį lygį. Šių metų pradžioje ekonominė veikla ir paklausa veikiausiai vis dar bus suvaržytos dėl kelių priežasčių. Pirma, viruso plitimo ribojimo priemonės veikia paslaugas vartotojams, ypač kelionių, turizmo, pramogų ir svetingumo paslaugų srityse. Nors užsikrėtimo atvejų skaičiai tebėra labai dideli, matyti, kad dabar pandemijos poveikis ekonominei veiklai yra mažiau kenksmingas. Antra, didelės išlaidos energijai mažina namų ūkių perkamąją galią ir verslo įmonių pajamas, o tai riboja vartojimą ir investicijas. Trečia, įrangos, medžiagų ir darbo jėgos trūkumas kai kuriuose sektoriuose toliau trikdo pramonės gaminių gamybą, lėtina statybas bei kai kurių paslaugų sektoriaus segmentų atsigavimą. Yra požymių, kad šie suvaržymai galbūt pradeda nykti, tačiau kurį laiką jų dar bus.

Vertinant ilgesnio laikotarpio perspektyvą, pažymėtina, jog 2022 m. ekonomikos augimas vėl turėtų būti spartus, skatinamas didelės vidaus paklausos. Padėčiai darbo rinkoje gerėjant – daugiau žmonių turi darbą ir mažiau žmonių naudojasi darbo vietų išsaugojimo schemomis – namų ūkiai turėtų gauti daugiau pajamų ir daugiau išleisti. Be to, prie šios teigiamos perspektyvos prisideda pasaulio ekonomikos atsigavimas bei toliau teikiama parama fiskalinės ir pinigų politikos priemonėmis. Tebėra labai svarbu, kad mūsų pinigų politiką toliau veiksmingai papildytų tikslinės ir našumą didinančios fiskalinės priemonės ir struktūrinės reformos, priderintos prie skirtingų euro zonos šalių sąlygų.

Infliacija

Sausio mėn. infliacija padidėjo iki 5,1 proc. (2021 m. gruodžio mėn. buvo 5,0 proc.). Tikėtina, kad artimiausioje ateityje ji vis dar bus didelė. Energijos kainos tebėra pagrindinė padidėjusios infliacijos priežastis. Sausio mėn. jų tiesioginė įtaka sudarė daugiau nei pusę bendrosios infliacijos. Išlaidos energijai taip pat didina kainas įvairiuose sektoriuose. Dėl sezoninių veiksnių, padidėjusių transportavimo išlaidų ir pabrangusių trąšų pakilo ir maisto kainos. Be to, kainos kyla jau daugiau sričių – labai pakilo daugelio prekių ir paslaugų kainos. Dauguma grynosios infliacijos rodiklių pastaraisiais mėnesiais padidėjo, tačiau dėl laikinų su pandemija susijusių veiksnių poveikio vis dar neaišku, kiek laiko jie bus padidėję. Rinkos duomenimis pagrįsti rodikliai rodo, kad 2022 m. energijos kainų dinamika turėtų sulėtėti, turėtų atslūgti ir spaudimas kainoms dėl pasaulinių tiekimo sutrikimų.

Darbo rinkos sąlygos toliau gerėja, tačiau darbo užmokesčio augimas iš esmės tebėra vangus. Laikui bėgant spartesnį darbo užmokesčio augimą turėtų paskatinti tai, kad ekonomika vėl pradeda veikti visu pajėgumu. Rinkos duomenimis pagrįsti ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčių rodikliai nuo mūsų praėjusio posėdžio pinigų politikos klausimais beveik nesikeitė ir buvo šiek tiek mažesni nei 2 proc. Naujausi apklausų duomenimis pagrįsti rodikliai svyruoja ties 2 proc. Šie veiksniai ir toliau darys teigiamą įtaką grynajai infliacijai ir prisidės prie to, kad bendroji infliacija įsitvirtintų ties mūsų siekiamu 2 proc. lygiu.

Rizikos vertinimas

Mes ir toliau laikomės nuomonės, kad su ekonomikos perspektyva siejama rizika vidutiniu laikotarpiu iš esmės yra subalansuota. Ekonominės veiklos rodikliai galėtų viršyti mūsų lūkesčius, jei namų ūkiai imtų labiau pasitikėti ir taupytų mažiau, negu buvo numatoma. Tačiau, nors su pandemija susijęs neapibrėžtumas šiek tiek sumažėjo, padidėjo geopolitinė įtampa. Be to, gali būti, kad nemažėjančios išlaidos už energiją labiau, negu manyta, slopins investicijas ir vartojimą. Dar vienas rizikos ekonomikos augimo ir infliacijos perspektyvai šaltinis yra tai, kaip sparčiai pavyks pašalinti tiekimo sutrikimus. Palyginti su mūsų lūkesčiais gruodžio mėn., yra rizikos, kad infliacija gali didėti, ypač artimiausiu laikotarpiu. Jei dėl spaudimo kainoms labiau, nei tikėtasi, padidės darbo užmokestis arba jei ekonomika greičiau vėl ims veikti visu pajėgumu, infliacija gali būti didesnė.

Finansinė ir pinigų aplinkos padėtis

Nuo gruodžio mėn. vykusio mūsų posėdžio rinkos palūkanų normos padidėjo, tačiau bankų finansavimosi sąnaudos kol kas tebėra nedidelės. Bankų paskolų įmonėms ir namų ūkiams palūkanų normos vis dar yra istoriškai žemo lygio. Palankios tebėra ir ekonomikos finansavimo sąlygos. Skatinamas tiek trumpalaikių, tiek ilgesnio laikotarpio paskolų, padidėjo skolinimas įmonėms. Didelė būsto paskolų paklausa skatina skolinimą namų ūkiams. Dabar bankų pelningumas yra toks pat, kaip ir prieš pandemiją, o jų balansai tebėra stabilūs.

Kaip rodo naujausios mūsų atliktos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai, 2021 m. paskutinį ketvirtį smarkiai išaugo įmonėms teikiamų paskolų paklausa. Ją skatino dėl tiekimo sutrikimų išaugęs apyvartinio kapitalo poreikis bei padidėjęs ilgesnės trukmės investicijų finansavimas. Be to, ekonomikos perspektyvas daugiausia teigiamai vertinantys bankai kredito riziką ir toliau vertina iš esmės palankiai.

Išvada

Apibendrinant pasakytina, kad euro zonos ekonomika toliau atsigauna, tačiau tikėtina, kad pirmąjį ketvirtį augimas bus vis dar vangus. Nors infliacijos perspektyva yra neapibrėžta, tikėtina, kad infliacija bus didesnė ilgiau, negu buvo manyta anksčiau, tačiau dar šiais metais ji turėtų mažėti. Ir toliau atidžiai stebėsime naujausius gaunamus duomenis ir atidžiai įvertinsime galimą poveikį infliacijos perspektyvai vidutiniu laikotarpiu. Esame pasirengę atitinkamai koreguoti visas savo priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties mūsų siekiamu 2 procentų lygiu.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.