Pagrindiniai skaičiai

1 Vadovybės ataskaita

1.1 ECB vadovybės ataskaitos tikslas

Vadovybės ataskaita^[1] yra neatskiriama ECB metinių ataskaitų dalis. Joje skaitytojams pateikiama pagalbinė su finansinėmis ataskaitomis susijusi informacija^[2]. Atsižvelgiant į tai, kad ECB veikla ir operacijos vykdomos siekiant įgyvendinti politikos tikslus, ECB finansinė padėtis ir finansiniai rezultatai turėtų būti vertinami jų neatsiejant nuo ECB politikos veiksmų.

Vadovybės ataskaitoje aprašoma pagrindinės ECB užduotys ir veikla bei jų poveikis banko finansinėms ataskaitoms. Be to, šioje ataskaitoje analizuojami pagrindiniai balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos pokyčiai per metus. Joje taip pat pateikiama informacijos apie ECB finansinius išteklius. Galiausiai, ataskaitoje aprašoma rizikos aplinka, su kuria vykdydamas veiklą susiduria ECB, įskaitant konkrečias rizikas, ir pateikiama informacijos apie rizikos valdymo politiką, taikomą visoms šioms rizikoms mažinti.

1.2 Pagrindinės užduotys ir veikla

ECB yra Eurosistemos dalis. Ji taip pat apima 19-os Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, įsivedusių eurą, nacionalinius centrinius bankus (NCB). Pagrindinis Eurosistemos tikslas – palaikyti kainų stabilumą^[3]. ECB savo užduotis vykdo vadovaudamasis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo^[4] bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statute (ECBS statutas)^[5] išdėstytomis nuostatomis (1 schema). ECB savo veiklą vykdo siekdamas įgyvendinti jam suteiktus įgaliojimus, o ne gauti pelno.

Vadovaujantis decentralizuoto pinigų politikos įgyvendinimo Eurosistemoje principu, Eurosistemos pinigų politikos operacijos yra įtrauktos į ECB ir euro zonos nacionalinių centrinių bankų finansines ataskaitas. Toliau 1 lentelėje apžvelgiamos pagrindinės operacijos ir funkcijos, kurias ECB atlieka vykdydamas savo įgaliojimus, bei jų poveikis ECB finansinėms ataskaitoms.

1.3 Finansų raida

1.3.1 Balansas

2017–2021 m. ECB balanso pokyčius daugiausia skatino ECB vienakrypčiai vertybinių popierių pirkimai, vykdomi įgyvendinant Eurosistemos pinigų politiką (1 pav.). 2018 m. ECB balansas padidėjo – daugiausia dėl vertybinių popierių pirkimo pagal turto pirkimo programą (TPP)^[6]. Grynieji pirkimai pagal šią programą baigėsi 2018 m. gruodžio mėn., o 2019 m. lapkričio mėn. buvo atnaujinti. Todėl 2019 m. ECB balanso augimo tempas sulėtėjo ir augimą daugiausia nulėmė padidėjusi tiek ECB užsienio atsargų rinkos vertė, tiek apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertė. 2020 m., siekdama sušvelninti koronaviruso (COVID-19) pandemijos poveikį, Valdančioji taryba patvirtino visapusišką pinigų politikos priemonių paketą, pagal jį, be kita ko, buvo pradėta vykdyti specialioji pandeminė pirkimo programa (SPPP)^[7], dėl kurios balansas didėjo toliau. Grynieji pirkimai pagal SPPP ir TPP buvo vykdomi ir 2021 m., dėl to ECB balansas dar padidėjo.

2021 m. ECB balansas padidėjo 110,8 mlrd. – iki 680,1 mlrd. eurų, daugiausia dėl pagal SPPP ir TPP įsigytų vertybinių popierių. Dėl šių pirkimų balanso straipsnio Pinigų politikais tikslais laikomi vertybiniai popieriai suma padidėjo, o dėl piniginių atsiskaitymų už minėtus pirkimus per TARGET2 sąskaitas atitinkamai padidėjo straipsnio Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai suma. Šį vidinių Eurosistemos įsipareigojimų padidėjimą su kaupu atsvėrė iš ne euro zonos ECB klientų TARGET2 gautų piniginių lėšų poveikis, dėl kurio padidėjo ir kiti įsipareigojimai.

ECB balanso padidėjimui įtakos turėjo išaugusi apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertė ir ECB užsienio atsargų rinkos vertė.

2021 m. pabaigoje pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai, išreikšti eurais, sudarė 65 % viso ECB turto. Šiame balanso straipsnyje parodyti vertybiniai popieriai, kuriuos ECB įsigijo pagal vertybinių popierių rinkų programą (VPRP), tris padengtųjų obligacijų pirkimo programas (POPP1, POPP2 ir POPP3), TUVPPP, VSPP ir SPPP.

2021 m., remdamasis atitinkamais Valdančiosios tarybos sprendimais, ECB toliau vykdė grynuosius vertybinių popierių pirkimus pagal TPP ir SPPP, įskaitant pagrindinių sumų, gautų iš pagal šias programas įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, reinvestavimą. Dėl įvykdytų pirkimų, o daugiausia dėl pirkimų pagal SPPP, pinigų politikos tikslais ECB laikomų vertybinių popierių portfelis padidėjo 96,4 mlrd. eurų – iki 445,4 mlrd. eurų (2 pav.). Pagal VPRP, POPP1 ir POPP2 įsigytų vertybinių popierių portfelis dėl išpirkimų sumažėjo 1,3 mlrd. eurų.

2021 m. gruodžio mėn. Valdančioji taryba paskelbė^[8] padidinsianti grynuosius pirkimus pagal TPP ir 2022 m. antrąjį ketvirtį šiuos pirkimus vykdys už 40 mlrd., o trečiąjį ketvirtį – už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Nuo 2022 m. spalio mėn. grynieji turto pirkimai bus vykdomi už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį ECB pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai bus pradėtos didinti pagrindinės ECB palūkanų normos. Be to, Valdančioji taryba nusprendė nutraukti grynuosius turto pirkimus pagal SPPP 2022 m. kovo pabaigoje, tačiau, siekiant atsverti neigiamą su pandemija susijusį poveikį, jie prireikus gali būti atnaujinti. Vadovaudamasi Valdančiosios tarybos sprendimu, Eurosistema ir toliau reinvestuos visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP ir SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui.

2021 m. gruodžio pabaigoje ECB pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, įsigytų pagal aktyvias programas – TPP ir SPPP, portfelio terminų struktūra^[9] buvo diversifikuota (3 pav.).

2021 m. ECB užsienio atsargų, kurias sudaro auksas, specialiosios skolinimosi teisės, JAV doleriai, Japonijos jenos ir Kinijos juaniai, bendra vertė eurais padidėjo 4,5 mlrd. eurų – iki 80,3  mlrd. eurų.

ECB turimo aukso ir gautino aukso vertė eurais 2021 m. padidėjo 1,1 mlrd. eurų – iki 26,1 mlrd. eurų (4 pav.) – dėl padidėjusios aukso rinkos kainos eurais, tačiau aukso kiekis uncijomis nepakito. Dėl šio padidėjimo atitinkama suma išaugo ir ECB aukso perkainojimo sąskaitos (žr. 1.3.2 skirsnį Finansiniai ištekliai).

ECB grynoji užsienio valiutos pozicijos^[10] JAV doleriais, Japonijos jenomis ir Kinijos juaniais vertė eurais padidėjo 2,9 mlrd. eurų – iki 53,0 mlrd. eurų (5 pav.), daugiausia dėl euro atžvilgiu padidėjusio JAV dolerio kurso. Dėl JAV dolerio kurso padidėjimo atitinkamai padidėjo ir ECB perkainojimo sąskaitų likučiai (žr.1.3.2 skirsnį Finansiniai ištekliai).

2021 m. pabaigoje JAV doleriai ir toliau sudarė didžiausią ECB užsienio valiutos atsargų dalį – apie 77 %.

Savo užsienio valiutos atsargų investavimą ECB valdo pagal trijų etapų procesą. Pirma, ECB rizikos valdytojai suformuoja strateginį orientacinį portfelį, o Valdančioji taryba jį patvirtina. Antra, ECB portfelių valdytojai suformuoja taktinį orientacinį portfelį, o Vykdomoji valdyba jį patvirtina. Trečia, NCB kasdien decentralizuotai vykdo investavimo operacijas.

ECB užsienio valiutos atsargos daugiausia investuojamos į vertybinius popierius ir pinigų rinkos indėlius arba laikomos einamosiose sąskaitose (6 pav.). Šį portfelį sudarantys vertybiniai popieriai vertinami metų pabaigoje buvusia rinkos kaina.

ECB užsienio valiutos atsargų paskirtis – finansuoti galimas intervencijas į užsienio valiutų rinką. Todėl ECB užsienio valiutų atsargos valdomos siekiant trijų pagrindinių tikslų (pagal svarbą) – likvidumo, saugumo ir grąžos. Dėl to šį portfelį daugiausia sudaro trumpalaikiai vertybiniai popieriai (7 pav.).

2021 m. nuosavų lėšų portfelio vertė padidėjo 0,4 mlrd. – iki 21,1 mlrd. eurų (8 pav.), daugiausia dėl 2021 m. euro zonos NCB sumokėtų sumų investavimo. Šios sumos – tai pirmoji įmoka, kuria NCB apmokėjo savo ECB pasirašytojo kapitalo dalis, padidėjusias dėl Bank of England pasitraukimo iš ECBS (žr. 1.3.2 skirsnį Finansiniai ištekliai). Šį padidėjimą iš dalies kompensavo sumažėjusi nuosavų lėšų portfelyje laikomų vertybinių popierių rinkos vertė.

Portfelį daugiausia sudaro vertybiniai popieriai, išreikšti eurais. Šie vertybiniai popieriai vertinami metų pabaigoje buvusia rinkos kaina. 2021 m. valdžios sektoriaus skolos vertybiniai popieriai sudarė 72 % viso portfelio.

2021 m. ECB nusprendė dalį savo nuosavų lėšų portfelio panaudoti investicijoms į 2021 m. sausio mėn. Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) įsteigtą eurais išreikštą žaliųjų obligacijų investicinį fondą centriniams bankams (EUR BISIP G2). Šios investicijos papildo tiesioginius žaliųjų obligacijų pirkimus antrinėse rinkose. Žaliųjų investicijų dalis ir toliau nuosekliai didėjo – nuo 3,5 % (2020 m. pabaigoje) iki 7,6 % (2021 m. pabaigoje) nuosavų lėšų portfelio. ECB ketina ateinančiais metais šią dalį didinti toliau.

ECB nuosavų lėšų portfelį sudaro daugiausia ECB finansinių išteklių investicijos, konkrečiai: ECB apmokėto kapitalo ir bendrojo atsargų fondo bei atidėjinių finansinei rizikai dengti sumos. Dėl pajamų reinvestavimo ir vertybinių popierių vertinimo rinkos kainomis nuosavų lėšų portfelio ir minėtų finansinių išteklių apimtis nebūtinai sutampa. Šio portfelio paskirtis – uždirbti pajamų, kurios padėtų padengti ECB veiklos išlaidas, nesusijusias su jam pavestų priežiūros uždavinių vykdymu^[11]. Šis portfelis investuojamas į eurais denominuotą turtą, atsižvelgiant į pagal rizikos kontrolės sistemą nustatytus apribojimus. Todėl šio portfelio terminų struktūra yra labiau diversifikuota (9 pav.) negu užsienio valiutos atsargų portfelio.

2021 m. pabaigoje, palyginti su 2020 m. pabaiga, bendra apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertė padidėjo 8 % – iki 1 544,4 mlrd. eurų. ECB paskirta 8 % visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertės. Metų pabaigoje ji sudarė 123,6 mlrd. eurų. Kadangi pats ECB neleidžia banknotų, jis turi vidinių Eurosistemos pretenzijų euro zonos NCB atžvilgiu, kurios atspindi apyvartoje cirkuliuojančių banknotų vertę.

ECB vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai, kuriuos daugiausia sudaro grynieji euro zonos NCB likučiai sistemoje TARGET2 ECB atžvilgiu ir ECB įsipareigojimai, susiję su užsienio valiutos atsargomis, kurias jam pervedė euro zonos NCB, prisijungę prie Eurosistemos, 2021 m. pabaigoje sumažėjo 3,3 mlrd. eurų – iki 375,1 mlrd. eurų. Vidinių Eurosistemos įsipareigojimų raidą 2017–2020 m. daugiausia lėmė grynojo TARGET2 įsipareigojimo pokytis dėl ECB įvykdytų pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių grynųjų pirkimų, už kuriuos atsiskaitoma per TARGET2 sąskaitas (10 pav.).

2021 m. pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių įsigijimo poveikis grynajam TARGET2 įsipareigojimui buvo su kaupu atsvertas. Tam didžiausią įtaką turėjo padidėję ne euro zonos ECB klientų TARGET2 indėliai ir ne euro zonos rezidentų indėliai, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip fiskalinis agentas, ir padidėjusios piniginių lėšų, gautų kaip įkaitas už vertybinių popierių skolinimo operacijas, sumos.

1.3.2 Finansiniai ištekliai

ECB finansinius išteklius sudaro kapitalas, atidėjiniai finansinei rizikai dengti, perkainojimo sąskaitos ir atitinkamų metų pelnas. Šie finansiniai ištekliai yra i) investuojami į turtą, iš kurio gaunamos pajamos, ir (arba) ii) naudojami tiesiogiai nuostoliams, patirtiems dėl finansinės rizikos, padengti. 2021 m. gruodžio 31 d. ECB finansiniai ištekliai sudarė 49,7 mlrd. eurų (11 pav.). Bendra išteklių vertė buvo 3,5 mlrd. eurų didesnė nei 2020 m., daugiausia dėl i) likučių padidėjimo perkainojimo sąskaitose atpigus eurui JAV dolerio atžvilgiu ir 2021 m. pakilus aukso rinkos kainoms eurais, ii) apmokėto kapitalo padidėjimo ir iii) didesnių atidėjinių finansinėms rizikoms dengti^[12]. Šie padidėjimai su kaupu nusvėrė sumažėjusį, palyginti su 2020 m., 2021 m. pelną.

Aukso, užsienio valiutų ir vertybinių popierių, kuriems taikomas perkainojimas, nerealizuotieji prieaugiai nėra pripažįstami pajamomis pelno (nuostolio) ataskaitoje, bet yra tiesiogiai įrašomi į perkainojimo sąskaitas, parodomas ECB balanso įsipareigojimų pusėje. Šių sąskaitų likučiai gali būti panaudoti siekiant sušvelninti nepalankaus atitinkamų kainų ir (arba) valiutų kursų kitimo ateityje poveikį ir todėl sustiprina ECB atsparumą pagrindinėms rizikoms. 2021 m. bendra aukso, užsienio valiutos ir vertybinių popierių perkainojimo sąskaitų^[13] vertė pakilo 3,8 mlrd. – iki 33,1 mlrd. eurų, padidėjus užsienio valiutų ir aukso perkainojimo likučiams (daugiausia dėl atpigusio euro JAV dolerio atžvilgiu (12 pav.) ir pakilusios aukso rinkos kainos eurais). Šį padidėjimą iš dalies nusvėrė sumažėję vertybinių popierių perkainojimo likučiai.

Po Bank of England pasitraukimo iš ECBS 2020 m. kitų NCB dalys ECB pasirašytajame kapitale padidėjo. Valdančioji taryba nusprendė, kad 2020 m. kiti NCB padengs tik Bank of England atsiimtą apmokėtojo kapitalo dalį (58 mln. eurų), o padidėjusias ECB pasirašytojo kapitalo dalis euro zonos NCB visiškai apmokės dviem metinėmis įmokomis – 2021 ir 2022 m. Euro zonos NCB sumokėjus pirmąją įmoką, 2021 m. ECB apmokėtasis kapitalas padidėjo 0,6 mlrd. eurų – iki 8,3 mlrd. eurų. 2022 m. apmokėtasis kapitalas padidės dar 0,6 mlrd. eurų – iki 8,9 mlrd. eurų^[14].

Atsižvelgiant į tai, kad ECB susiduria su finansinėmis rizikomis (žr. 1.4.1 skirsnį Finansinės rizikos), jis turi sudaręs atidėjinius finansinėms rizikoms padengti. Šių atidėjinių dydis kiekvienais metais peržiūrimas atsižvelgiant į įvairius veiksnius, įskaitant turimo rizikingo turto apimtį, numatomus kitų metų rezultatus ir rizikos įvertinimą. Atidėjiniai finansinėms rizikoms kartu su bet kokio dydžio suma ECB bendrajame atsargų fonde negali viršyti euro zonos NCB apmokėto ECB kapitalo vertės.

Po to, kai 2021 m. ECB apmokėtasis kapitalas padidėjo 0,6 mlrd. eurų, viršutinė atidėjinių finansinėms rizikoms riba buvo padidinta tokia pačia suma. Valdančioji taryba, atsižvelgdama į ECB finansinių rizikų pozicijų vertinimo rezultatus, nusprendė pervesti 0,6 mlrd. eurų ECB finansinių rizikų atidėjiniams ir papildyti juos iki didžiausios leistinos vertės, t. y. 8,2 mlrd. eurų.

Per atitinkamus finansinius metus iš ECB turto ir įsipareigojimų gautas pelnas gali būti panaudotas galimiems nuostoliams, patirtiems per tuos pačius metus, padengti. 2021 m. ECB pelnas po pervedimo atidėjiniams finansinėms rizikoms buvo 0,2 mlrd. eurų (žr. 1.3.3 skirsnį Pelno (nuostolio) ataskaita).

1.3.3 Pelno (nuostolio) ataskaita

Kelerius metus iš eilės didėjęs (daugiausia dėl augusių palūkanų pajamų iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių ir užsienio atsargų), ECB metinis pelnas 2019 m. pasiekė aukščiausią lygį. 2020 m. ECB pelnas pradėjo kristi, daugiausia dėl mažėjančių pajamų iš pirmiau minėtų straipsnių.

2021 m. ECB pelnas buvo 192 mln. eurų (2020 m. – 1 643 mln. eurų). Palyginti su 2020 m., 1 452 mln. eurų sumažėjimą daugiausia lėmė mažesnis grynasis finansinių operacijų, nurašymų ir atidėjinių rizikoms rezultatas, visų pirma dėl to, kad buvo atlikti pervedimai į atidėjinius finansinėms rizikoms padengti, ir dėl to, kad sumažėjo grynosios palūkanų pajamos (13 pav.).

ECB grynosios palūkanų pajamos sumažėjo 451 mln. eurų – iki 1 566 mln. eurų (14 pav.) dėl sumažėjusių palūkanų pajamų iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių ir užsienio atsargų. Padidėjusios grynosios kitų palūkanų pajamos šį sumažėjimą kompensavo tik iš dalies.

2021 m. grynosios palūkanų pajamos iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių sumažėjo 331 mln. eurų – iki 1 006 mln. eurų (15 pav.), daugiausia dėl neigiamų grynųjų palūkanų pajamų iš SPPP portfelio. Dėl toliau vykdomo viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo pagal SPPP (už neigiamą vidutinį pajamingumą, kurį lėmė šios programos įgyvendinimo metu vyravęs mažas euro zonos šalių vyriausybės obligacijų pajamingumas (16 pav.)), neigiamos grynosios palūkanų pajamos iš šio portfelio 2021 m. padidėjo iki 252 mln. eurų, (ankstesniais metais – 41 mln. eurų neigiamos grynosios palūkanų pajamos). Be to, grynosios palūkanų pajamos iš VPRP, POPP1 ir POPP2 portfelių smuktelėjo 82 mln. – iki 111 mln. eurų dėl to, kad, suėjus vertybinių popierių terminui, sumažėjo šių portfelių dydis. Grynosios palūkanų pajamos iš TPP (iš vertybinių popierių pagal TUVPPP, POPP3 ir VSPP) sumažėjo 37 mln. eurų – iki 1 147 mln. eurų, daugiausia dėl mažesnės vidutinės palūkanų normos, uždirbtos iš pagal TUVPPP laikomų vertybinių popierių.

2021 m. apie 64 % ECB grynųjų palūkanų pajamų uždirbta iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių.

Grynosios palūkanų pajamos iš užsienio atsargų sumažėjo 277 mln. eurų – iki 197 mln. eurų, nes uždirbta mažiau palūkanų pajamų iš JAV doleriais išreikštų vertybinių popierių. Dėl beveik visus 2020 ir 2021 m. fiksuoto JAV doleriais išreikštų obligacijų mažo pajamingumo (17 pav.) ir anksčiau įsigytų didesnio pajamingumo obligacijų pardavimo bei išpirkimo, vidutinės palūkanų normos, uždirbtos iš ECB portfelio JAV doleriais, 2021 m., palyginti su ankstesniais metais, toliau mažėjo.

Palūkanų pajamos iš visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų ECB dalies ir palūkanų išlaidos, mokėtinos NCB už į ECB pervestas užsienio atsargas, 2021 m. buvo lygios 0 dėl Eurosistemoje jos pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikomos 0 % palūkanų normos.

Grynosios kitos palūkanų pajamos padidėjo daugiausia dėl išaugusių palūkanų pajamų iš i) ne euro zonos ECB klientų TARGET2 sąskaitų ECB likučių; ii) pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių skolinimo operacijų ir iii) indėlių, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip fiskalinis agentas, o tai daugiausia lėmė didesni šių straipsnių vidutiniai likučiai 2021 m. Šis padidėjimas daugiau negu kompensavo palūkanų pajamas iš nuosavų lėšų portfelio, sumažėjusias dėl nedidelio pajamingumo euro zonoje (16 pav.).

Grynasis finansinių operacijų ir finansinio turto nurašymų rezultatas 2021 m. buvo 139 mln. eurų nuostolis (2020 m. – 316 mln. eurų prieaugis) (18 pav.). Tai daugiausia lėmė 2021 m. grynasis realizuotasis nuostolis dėl kainos pokyčio, palyginti su 2020 m. gautu grynuoju realizuotuoju prieaugiu dėl kainos pokyčio, ir didesnis JAV doleriais ir eurais išreikštų vertybinių popierių vertės nurašymas.

Grynasis realizuotasis nuostolis dėl kainos pokyčio susidarė daugiausia dėl nuostolių, susijusių su eurais išreikštų vertybinių popierių ir JAV doleriais išreikštų palūkanų normų ateities sandorių kainų pokyčių. Šį nuostolį tik iš dalies kompensavo realizuotasis prieaugis dėl kainos pokyčio, gautas iš JAV doleriais išreikštų vertybinių popierių – 2021 m. jis vis dar buvo teigiamas, nors ir mažesnis nei ankstesniais metais, nes beveik visus 2020 bei 2021 m. obligacijų JAV doleriais pajamingumas nekito, o 2021 m. pabaigoje pradėjo didėti.

Be to, 2021 m. gruodžio 31 d. 610 mln. eurų pervesti į ECB atidėjinius finansinėms rizikoms, atitinkama suma buvo sumažintas ECB pelnas. Atsižvelgusi į savo rizikos vertinimo rezultatus, Valdančioji taryba nusprendė padidinti atidėjinius finansinėms rizikoms iki 8 194 mln. eurų, t. y. iki didžiausios leistinos šių atidėjinių sumos, nustatomos pagal euro zonos NCB apmokėto kapitalo dydį (žr. skirsnį 1.3.2 Finansiniai ištekliai).

ECB bendros veiklos išlaidos, įskaitant nuvertėjimą ir banknotų gamybos paslaugas, padidėjo 39 mln. eurų – iki 1 238 mln. eurų (19 pav.). Palyginti su 2020 m., šis padidėjimas daugiausia susijęs su didesnėmis personalo išlaikymo išlaidomis, nes i) padidėjo išlaidos išmokoms tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams dėl to, kad, atlikus metinį aktuarinį vertinimą, padidėjo einamosios aptarnavimo išlaidos ir ii) 2021 m. padidėjo vidutinis tarnautojų skaičius. Administracinės išlaidos padidėjo nedaug, daugiausia dėl didesnių su turto priežiūra susijusių išlaidų.

Su vykdoma bankų priežiūra susijusias išlaidas visiškai padengia prižiūrimiems subjektams taikomi mokesčiai. Atsižvelgus į faktines išlaidas, ECB patirtas vykdant su bankų priežiūra susijusius uždavinius, 2021 m. pajamos iš priežiūros mokesčių sudarė 578 mln. eurų^[15].

1.4 Rizikos valdymas

Rizikos valdymas yra esminė ECB veiklos dalis. Tai atliekama nuolat i) nustatant ir vertinant riziką, ii) peržiūrint rizikos strategiją ir politiką, iii) įgyvendinant rizikos mažinimo priemones, iv) stebint riziką ir apie ją pranešant. Atlikti visą šitą darbą padeda veiksmingos metodikos, procesai ir sistemos.

Tolesniuose skirsniuose pristatomos šios rizikos, jų šaltiniai ir taikomos rizikos kontrolės sistemos.

1.4.1 Finansinės rizikos

Vykdomoji valdyba siūlo politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinamas tinkamas ECB apsaugos nuo finansinių rizikų, su kuriomis ECB susiduria, lygis. Iš Eurosistemos centrinių bankų ekspertų sudarytas Rizikos valdymo komitetas, be kita ko, prisideda prie Eurosistemos prisiimamų finansinių rizikų, susijusių su atitinkamomis balanso pozicijomis, stebėjimo, apskaičiavimo ir informacijos apie jas teikimo. Jis taip pat nustato ir peržiūri susijusias metodikas ir bendras sistemas. Taip Rizikos valdymo komitetas padeda sprendimus priimantiems organams užtikrinti tinkamą Eurosistemos apsaugos lygį.

Finansinės rizikos kyla dėl pagrindinės ECB veiklos ir su ja susijusių finansinių pozicijų. Rizikos kontrolės sistemos ir apribojimai, kuriuos ECB naudoja savo rizikos profiliui valdyti, skiriasi pagal operacijų rūšis ir rodo įvairią skirtingų portfelių valdymo politiką arba jų investicijų paskirtį, taip pat turto rizikos ypatumus.

Rizikai stebėti ir įvertinti ECB taiko įvairius savo sukurtus rizikos vertinimo metodus. Šie metodai pagrįsti bendru rinkos ir kredito rizikos modeliavimu. Su rizikos matais susijusios pagrindinės modeliavimo sąvokos, metodai ir prielaidos grindžiamos šios srities ir turimais rinkos duomenimis. Paprastai rizika apskaičiuojama kaip vienų metų tikėtino vertės stygiaus (angl. Expected Shortfall, ES)^[16] rodiklis taikant 99 % patikimumo lygmenį. Rizika skaičiuojama pagal du metodus: i) apskaitiniu – pagal galiojančius apskaitos reikalavimus apskaičiuojant rizikos įverčius, ECB perkainojimo sąskaitos laikomos rezervu; ii) finansiniu – apskaičiuojant riziką, perkainojimo sąskaitos nelaikomos rezervu. Kad susidarytų išsamų vaizdą apie riziką, ECB apskaičiuoja ir kitus rizikos matus esant skirtingiems patikimumo lygmenims, atlieka jautrumo bei scenarijų nepalankiausiomis sąlygomis analizę ir vertina ilgesnės trukmės pozicijų bei pajamų prognozes^[17].

Per metus ECB bendra rizika padidėjo. 2021 m. pabaigos duomenimis, visų ECB portfelių bendra vienų metų finansinė rizika, įvertinta apskaitiniu metodu pagal tikėtino vertės stygiaus rodiklį taikant 99 % patikimumo lygmenį, sudarė 15,3 mlrd. eurų – tai yra 2,5 mlrd. eurų daugiau negu 2020 m. pabaigoje apskaičiuota rizika (20 pav.). 2020  m. pradėjusi didėti apskaičiuota rizika didėjo ir toliau ir rodė, kad augo ECB pinigų politikos portfeliai, tai nulėmė pagal SPPP ir TPP vykdomi turto pirkimai.

Kredito rizika kyla dėl ECB pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių portfelių, nuosavų lėšų eurais portfelio ir turimų užsienio atsargų. Nors pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai vertinami amortizuota verte, sumažinta vertės sumažėjimu, o jų kaina, jei prekyba nevyksta, dėl kredito kokybės vertinimo pasikeitimo nesikeičia, jie vis tiek susiję su kredito įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Nuosavos lėšos eurais ir užsienio atsargos vertinamos rinkos kaina, todėl joms kyla kredito kokybės vertinimo pasikeitimo ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Kredito rizika, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo, nes, vykdant vertybinių popierių pirkimus pagal TPP ir SPPP, padidėjo ECB balansas.

Kredito rizika mažinama daugiausia taikant tinkamumo kriterijus, deramo tikrinimo procedūras ir apribojimus (skiriasi pagal portfelius).

Valiutų kursų ir biržos prekių kainų rizika kyla dėl ECB turimos užsienio valiutos ir aukso. Palyginti su praėjusiais metais, valiutų kursų rizika sumažėjo dėl didesnių perkainojimo sąskaitų, kurios veikia kaip apsauga nuo nepalankių valiutų kursų ir aukso kainos svyravimų.

Atsižvelgiant į šio turto vaidmenį vykdant politiką, ECB neapsidraudžia nuo atitinkamos valiutų kursų ir biržos prekių kainos rizikos. Šios rizikos mažinamos atsargas laikant įvairiomis valiutomis ir auksu bei turint perkainojimo sąskaitų.

Didžioji ECB užsienio atsargų ir nuosavų lėšų eurais dalis investuojama į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, todėl, jei šie vertybiniai popieriai yra vertinami rinkos kaina, didėja rinkos palūkanų normos rizika. ECB turimos užsienio atsargos daugiausia investuojamos į palyginti trumpalaikį turtą (žr. 7 pav. 3.1.1 skirsnyje Balansas), o nuosavų lėšų portfelyje esantis turtas paprastai yra ilgesnės trukmės (žr. 9 pav. 1.3.1 skirsnyje Balansas). Palyginti su 2020 m., pagal apskaitinį metodą įvertinta šių portfelių palūkanų normų rizika truputį padidėjo dėl pasikeitusių sąlygų rinkose.

ECB rinkos palūkanų normos rizika mažinama taikant turto išskaidymo politiką ir per perkainojimo sąskaitas.

ECB susiduria ir su palūkanų normų rizika, kylančia dėl neatitikimo tarp palūkanų, gautų už jo turtą, ir palūkanų, sumokėtų už įsipareigojimus. Tai turi įtakos jo grynosioms palūkanų pajamoms. Ši rizika nėra tiesiogiai siejama su konkrečiu portfeliu. Ji siejama su viso ECB balanso struktūra, ypač su turto ir įsipareigojimų terminų bei pajamingumo neatitikimais. ECB šią riziką stebi rengdamas ECB pelningumo prognozes. Jos rodo, kad ir ateinančiais metais ECB turėtų gauti grynųjų palūkanų pajamų.

Šios rūšies rizika valdoma taikant turto išskaidymo politiką. Be to, ją švelnina ir tai, kad ECB balanse yra ir neatlygintinų įsipareigojimų.

1.4.2 Operacinė rizika

Vykdomoji valdyba yra atsakinga už ECB operacinės rizikos^[18] valdymo politiką bei sistemą ir jas tvirtina. Operacinės rizikos komitetas padeda Vykdomajai valdybai vykdyti operacinės rizikos valdymo priežiūros funkciją. Operacinės rizikos valdymas yra neatskiriama ECB valdymo struktūros^[19] ir valdymo procesų dalis.

Pagrindinis ECB operacinės rizikos valdymo sistemos tikslas yra padėti užtikrinti, kad ECB galėtų įvykdyti savo misiją, pasiekti nustatytus tikslus ir apsisaugoti nuo gero vardo ir kito turto praradimo, netinkamo naudojimo ar žalos geram vardui ir kitam turtui. Pagal operacinės rizikos valdymo sistemą, kiekvienas veiklos padalinys pats yra atsakingas už savo operacinės rizikos ir įvykių nustatymą ir įvertinimą, reagavimą į juos, informavimą apie juos bei jų stebėseną ir kontrolę. Atsižvelgiant į tai, ECB rizikos toleravimo strategijoje pateikiamos gairės dėl atsako į riziką strategijų ir rizikos priimtinumo procedūrų. Ši strategija susieta su 5 x 5 formato rizikos matrica, kuri pagrįsta rizikos poveikio ir tikimybės vertinimo skalėmis (taikant kiekybinius ir kokybinius kriterijus).

Vykdydamas veiklą ECB susiduria su vis sudėtingesnėmis ir tarpusavyje susijusiomis grėsmėmis, be to, kasdienė banko vykdoma veikla susijusi su įvairiomis operacinės rizikos rūšimis. Didžiausią ECB susirūpinimą kelia plataus spektro nefinansinės rizikos, susijusios su žmonėmis, informacija, sistemomis, procesais ir išorės trečiųjų šalių paslaugų teikėjais. Todėl ECB įdiegė procesus, kurie palengvintų nuolatinį ir veiksmingą banko operacinės rizikos valdymą ir integruotų su rizika susijusią informaciją į sprendimų priėmimo procesą. Be to, ECB daug dėmesio skiria ir atsparumo didinimui, visapusiškai atsižvelgdamas į visas rizikas ir galimybes plačiąja prasme, įskaitant tvarumo aspektus. Todėl siekiant užtikrinti kritinės svarbos funkcijų tęstinumą bet kokių sutrikimų ar krizės (pvz.COVID-19 pandemijos) atveju, buvo paskirti atsakingi padaliniai ir parengti veiklos tęstinumo planai.

1.4.3 Elgsenos rizika

ECB yra speciali Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba, kuri atlieka vieną svarbiausių rizikos valdymo funkcijų – stiprina ECB valdymo sistemą sprendžiant elgsenos rizikos^[20] problemą ECB. Jos tikslas – padėti Vykdomajai valdybai apsaugoti ECB sąžiningumą ir reputaciją, skatinti tarnautojus laikytis etikos reikalavimų ir stiprinti ECB atskaitomybę bei skaidrumą. Aukšto lygio ECB Etikos komitetas pataria ir teikia rekomendacijas ECB aukšto lygio tarnautojams sąžiningumo ir elgesio klausimais ir padeda Valdančiajai tarybai tinkamai ir nuosekliai valdyti susijusią riziką vykdomosios valdžios lygmeniu. Eurosistemos ir Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) lygmeniu Etikos ir atitikties užtikrinimo konferencija siekia, kad NCB ir nacionalinėse kompetentingose institucijose būtų užtikrintas nuoseklumas įgyvendinant Elgesio kodeksą.

2 ECB finansinės ataskaitos

2.1 2021 m. gruodžio 31 d. balansas

2.2 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų pelno (nuostolio) ataskaita

2022 m. vasario 8 d., Frankfurtas prie Maino
Europos Centrinis Bankas

Christine Lagarde
Pirmininkė

2.3 Apskaitos politika

Finansinių ataskaitų forma ir pateikimas

ECB finansinės ataskaitos parengtos laikantis toliau aprašytos apskaitos politikos^[21], pagal kurią, ECB valdančiosios tarybos vertinimu, užtikrinamas teisingas finansinių ataskaitų pateikimas, kartu atskleidžiamas ir centrinio banko veiklos pobūdis.

Apskaitos principai

Vadovautasi šiais apskaitos principais: ekonominės realybės ir skaidrumo, atsargumo, įvykių po balanso pripažinimo, reikšmingumo, veiklos tęstinumo, kaupimo, nuoseklumo ir palyginamumo.

Turto ir įsipareigojimų pripažinimas

Turtas arba įsipareigojimai balanse pripažįstami tik tada, kai tikėtina, kad ECB gaus ar perleis visą susijusią būsimą ekonominę naudą, prisiims iš esmės visą su juo susijusią riziką ir gaus visus susijusius atlygius, ir kai turto kainą arba vertę ar įsipareigojimų sumą galima patikimai įvertinti.

Apskaitos pagrindas

Ataskaitos parengtos remiantis įsigijimo verte, pakoreguota pagal apyvartinių vertybinių popierių (išskyrus pinigų politikos tikslais šiuo metu laikomus vertybinius popierius), aukso ir viso kito balansinio bei nebalansinio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta rinkos vertę.

Finansinio turto ir įsipareigojimų sandoriai į apskaitą įtraukiami taikant atsiskaitymo dienos metodą.

Išskyrus neatidėliotinus vertybinių popierių sandorius, finansinių priemonių užsienio valiuta sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose sandorio sudarymo dieną. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose panaikinami ir sandoriai parodomi balansinėse sąskaitose. Užsienio valiutos pirkimai ir pardavimai turi įtakos grynajai užsienio valiutos pozicijai sandorio sudarymo dieną ir tą pačią dieną apskaičiuojami dėl pardavimų susidarę realizuotieji rezultatai. Su finansinėmis priemonėmis užsienio valiuta susijusios sukauptos palūkanos, premijos ir nuolaidos apskaičiuojamos ir į apskaitą įrašomos kasdien, taip pat šios sukauptos sumos kasdien daro įtaką užsienio valiutos pozicijai.

Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta

Turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta perskaičiuojami į eurus pagal balanso dienos užsienio valiutos kursą. Pajamos ir išlaidos perskaičiuojamos pagal jų įrašymo į apskaitą dienos užsienio valiutos kursą. Turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, įskaitant balansines ir nebalansines priemones, perkainojami atskirai pagal kiekvieną valiutą.

Turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta perkainojimas pagal rinkos kainas apskaitoje parodomas atskirai nuo perkainojimo pagal užsienio valiutos kursą.

Auksas vertinamas balanso dieną buvusia rinkos kaina. Perkainojant auksą, neišskiriama aukso kainos ir užsienio valiutos kurso įtaka. Auksas perkainojamas pagal vienos Trojos uncijos aukso kainą eurais. Ji 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais perskaičiuota pagal euro ir JAV dolerio 2021 m. gruodžio 31 d. kursą.

Specialiosios skolinimosi teisės (SST) apibrėžiamos kaip valiutų krepšelis, o jų vertė apskaičiuota kaip penkių pagrindinių valiutų (JAV dolerio, euro, Kinijos juanio, Japonijos jenos ir svaro sterlingų) kursų svertinė suma. ECB turimos SST perskaičiuotos į eurus pagal euro ir SST 2021 m. gruodžio 31 d. kursą.

Vertybiniai popieriai

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai
Šiuo metu pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai įtraukiami į apskaitą amortizuota verte, sumažinta vertės sumažėjimu.

Kiti vertybiniai popieriai
Apyvartiniai vertybiniai popieriai (kiti nei pinigų politikos tikslais šiuo metu laikomi vertybiniai popieriai) ir panašūs aktyvai vertinami balanso dienos vidutinėmis rinkos kainomis arba taikant atitinkamą pajamingumo kreivę pagal kiekvieną vertybinį popierių atskirai. Su vertybiniais popieriais susiję pasirinkimo sandoriai vertinimo tikslais nėra atskiriami. 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiems metams buvo naudojamos 2021 m. gruodžio 30 d. vidutinės rinkos kainos.

Apyvartiniai investiciniai fondai perkainojami fondo lygmeniu pagal jų grynąją turto vertę. Vienų fondų nerealizuotasis nuostolis nedengiamas kitų fondų nerealizuotuoju prieaugiu.

Nelikvidūs nuosavybės vertybiniai popieriai ir kitos nuosavybės priemonės, ar laikomos kaip nuolatinė investicija, vertinami įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu.

Pajamų pripažinimas

Pajamos ir išlaidos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kurį buvo uždirbtos arba patirtos^[22]. Iš užsienio valiutos, aukso ir vertybinių popierių pardavimo gautas realizuotasis prieaugis ir nuostolis įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą. Toks realizuotasis prieaugis ir nuostolis skaičiuojami atsižvelgiant į atitinkamo turto vidurkinę kainą.

Nerealizuotasis prieaugis nėra pripažįstamas pajamomis, o perkeliamas tiesiogiai į perkainojimo sąskaitą.

Nerealizuotasis nuostolis metų pabaigoje įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą, jei jis viršija ankstesnį prieaugį dėl perkainojimo, įrašytą į atitinkamą perkainojimo sąskaitą. Nerealizuotasis nuostolis, patirtas dėl atskiro vertybinio popieriaus, atskiros valiutos ar aukso, nedengiamas kitų vertybinių popierių, valiutos ar aukso nerealizuotuoju prieaugiu. Jei susidarę kurio nors straipsnio nerealizuotieji nuostoliai buvo įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą, šio straipsnio vidurkinė kaina sumažinama iki valiutos kurso ir (arba) rinkos kainos, buvusių metų pabaigoje.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą ir nėra panaikinami paskesniais metais, nebent vertė padidėja, o tą padidėjimą galima susieti su pastebimu įvykiu, įvykusiu po to, kai vertės sumažėjimas buvo pirmą kartą įtrauktas į apskaitą.

Vertybinių popierių premijos ar nuolaidos amortizuojamos per sutartinį laikotarpį, likusį iki vertybinių popierių išpirkimo.

Grįžtamieji sandoriai

Grįžtamieji sandoriai yra operacijos, kurias atlikdamas ECB perka arba parduoda turtą sudarydamas atpirkimo sandorį arba vykdo įkaitu užtikrintas kredito operacijas.

Atpirkimo skolinimosi sandorių atveju vertybiniai popieriai parduodami už pinigines lėšas, kartu susitariant nustatytu laiku ateityje atpirkti juos iš sandorio šalies už sutartą kainą. Atpirkimo skolinimosi sandoriai rodomi kaip įkaitu užtikrintas indėlis balanso įsipareigojimų dalyje. Pagal tokį susitarimą parduoti vertybiniai popieriai ir toliau rodomi ECB balanse.

Atpirkimo investavimo sandorių atveju vertybiniai popieriai įsigyjami už pinigines lėšas, kartu susitariant nustatytu laiku ateityje parduoti juos sandorio šaliai už sutartą kainą. Atpirkimo investavimo sandoriai parodyti kaip įkaitu užtikrintos paskolos balanso turto dalyje, nerodant ECB turimų vertybinių popierių pokyčio.

Grįžtamieji sandoriai (įskaitant vertybinių popierių skolinimo sandorius), sudaryti pagal specializuotos įstaigos siūlomą programą, balanse parodomi tik tada, jeigu į ECB sąskaitą pervedamas piniginis įkaitas, kuris vėliau neinvestuojamas.

Nebalansinės priemonės

Valiutos priemonės, būtent išankstiniai užsienio valiutų keitimo sandoriai, valiutų apsikeitimo sandorių išankstinės dalys ir kitos valiutos priemonės, pagal kurias viena valiuta keičiama į kitą valiutą tam tikrą dieną ateityje, įtraukiamos į grynąją užsienio valiutos poziciją, siekiant apskaičiuoti su operacijomis užsienio valiuta susijusias pajamas ir išlaidas.

Palūkanų normų priemonės perkainojamos atskirai pagal kiekvieną priemonę. Galiojančių palūkanų normų ateities sandorių ir palūkanų normų apsikeitimo sandorių, už kuriuos atsiskaitoma per pagrindinę sandorio šalį, kasdieniai kintamosios maržos pokyčiai rodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje. Išankstinius vertybinių popierių sandorius ECB vertina taikydamas visuotinai priimtus vertinimo metodus ir rinkoje galiojusias kainas, palūkanų normas ir diskonto normas, taikytinas laikotarpiu nuo atsiskaitymo pagal sandorį iki vertinimo dienos.

Ilgalaikis turtas

Ilgalaikis turtas, įskaitant nematerialųjį turtą, bet išskyrus žemę ir meno kūrinius, parodomas įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu. Žemė ir meno kūriniai parodomi įsigijimo verte. Pagrindinis ECB pastatas parodomas įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu, pritaikius vertės sumažėjimą. Pagrindinio ECB pastato nusidėvėjimui skaičiuoti jo įsigijimo vertė paskirstyta į atitinkamas dalis, kurios bus nudėvimos per nustatytą jų naudingo tarnavimo laikotarpį. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesinį metodą per numatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį, pradedant kitu ketvirčiu po to, kai turtas perduodamas naudoti. Nustatyti tokie pagrindinių turto grupių naudingo tarnavimo laikotarpiai:

Dabartinių ECB nuomojamų patalpų kapitalizuotų remonto išlaidų nusidėvėjimo laikotarpis pakoreguotas atsižvelgiant į visus įvykius, turinčius įtakos numatytam šio turto naudingo tarnavimo laikotarpiui.

ECB kasmet vertina, ar nėra pagrindinio pastato ir nuomos teise naudojamo su biurų pastatais susijusio turto (žr. dalį Nuoma toliau) vertės sumažėjimo požymių. Jeigu yra nors vienas turto vertės sumažėjimo požymis, nustatoma turto atsiperkamoji vertė. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje, jeigu atsiperkamoji vertė yra mažesnė už grynąją balansinę vertę.

Mažiau kaip 10 000 eurų kainavęs ilgalaikis turtas nurašomas įsigijimo metais.

Pripažinimo ilgalaikiu turtu kriterijus atitinkantis, bet dar nebaigtas statyti ar plėtoti turtas rodomas straipsnyje Nebaigta statyba. Į atitinkamo ilgalaikio turto straipsnį tokio turto įsigijimo vertė perkeliama perdavus jį naudoti.

Nuoma

Visas nuomos sutarčių pagrindais naudojamas materialusis turtas ir nuomos įsipareigojimai į balansą įtraukiami nuomos laikotarpio pradžios dieną ir parodomi atitinkamai straipsniuose Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas ir Kiti įvairūs įsipareigojimai. Jeigu nuomojamas turtas atitinka pripažinimo ilgalaikiu turtu kriterijus, bet turtas dar nebaigtas statyti ar plėtoti, iki nuomos pradžios dienos patirtos išlaidos rodomos straipsnyje Nebaigta statyba. Susijęs nuomos teise naudojamas turtas ir nuomos įsipareigojimas į atitinkamus ilgalaikio turto straipsnius įtraukiami perdavus turtą naudoti (nuo nuomos laikotarpio pradžios dienos).

Nuomos teise naudojamas turtas parodomas įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu. Be to, vertinamas nuomos teise naudojamo su biurų pastatais susijusio turto vertės sumažėjimas (dėl kasmet vertinamų vertės sumažėjimo požymių žr. dalį Materialusis turtas pirmiau). Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesinį metodą pradedant nuo nuomos laikotarpio pradžios iki jo naudingo tarnavimo laiko pabaigos arba nuomos laikotarpio pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.

Nuomos įsipareigojimas iš pradžių įrašomas būsimų nuomos įmokų (tik nuomos dedamųjų) dabartine verte, diskontuota taikant ECB ribinio skolinimosi palūkanų normą. Vėliau nuomos įsipareigojimas vertinamas amortizuota verte, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Sumokėtos palūkanos pelno (nuostolio) ataskaitoje įtraukiamos į straipsnį Kitos palūkanų išlaidos. Kai dėl indeksavimo ar kokių nors kitokių nuomos sutarties sąlygų pasikeitimo pasikeičia būsimos nuomos įmokos, nuomos įsipareigojimas perskaičiuojamas. Perskaičiavus nuomos įsipareigojimą, atitinkamai koreguojama nuomos teise naudojamo turto dabartinė vertė.

Trumpalaikė nuoma (12 arba mažiau mėnesių) arba mažavertė nuoma (mažesnės negu 10 000 eurų vertės – materialiojo turto pripažinimo ribos) nurodomos kaip išlaidos pelno (nuostolio) ataskaitoje.

ECB išmokos tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, kitos ilgalaikės išmokos ir išeitinės išmokos

ECB savo tarnautojams ir Vykdomosios valdybos nariams, taip pat ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams taiko apibrėžtų išmokų planą.

Tarnautojų pensijų planas finansuojamas turtu, laikomu ilgalaikiame išmokų tarnautojams fonde. ECB ir jo tarnautojų privalomosios įmokos yra rodomos plano apibrėžtų išmokų dalyje. Tarnautojai gali savanoriškai mokėti papildomas įmokas pagal apibrėžtų įmokų planą ir gauti papildomas išmokas^[23]. Šios papildomos išmokos nustatomos pagal savanoriškų įmokų sumą ir grąžą, gautą investavus šias įmokas.

ECB vykdomosios valdybos nariams ir ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams mokamos įmokomis nepadengtos išmokos pasibaigus jų darbo santykiams ir kitos ilgalaikės išmokos. Tarnautojams mokamos įmokomis nepadengtos išmokos pasibaigus jų darbo santykiams, išskyrus pensijas, ir kitos ilgalaikės bei išeitinės išmokos.

Grynieji apibrėžtų išmokų įsipareigojimai
Su apibrėžtų išmokų planais, įskaitant kitas ilgalaikes išmokas ir išeitines išmokas, susiję įsipareigojimai parodyti balanso straipsnyje Kiti įvairūs įsipareigojimai, apskaičiuojami kaip apibrėžtų išmokų įsipareigojimų dabartinės vertės balanso dieną ir pensijų plano turto, skirto įsipareigojimams padengti, tikrosios vertės skirtumas.

Apibrėžtų išmokų įsipareigojimus kasmet apskaičiuoja nepriklausomi aktuarai pagal planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Dabartinė apibrėžtų išmokų įsipareigojimų vertė apskaičiuojama diskontuojant numatomus būsimuosius pinigų srautus, taikant balanso dieną galiojusias rinkos palūkanų normas, nustatytas pagal eurais išreikštų aukštos kokybės įmonių obligacijų, kurių išpirkimo terminas atitinka įsipareigojimų terminą, rinkos pajamingumą.

Aktuarinis pelnas (nuostolis) gali susidaryti dėl tikslinimų, kai tikrasis rezultatas skiriasi nuo ankstesnių aktuarinių prielaidų, ir aktuarinių prielaidų pokyčių.

Grynųjų apibrėžtų išmokų išlaidos
Grynųjų apibrėžtų išmokų išlaidos padalytos į sudedamąsias dalis, parodytas pelno (nuostolio) ataskaitoje, o išmokų tarnautojams, pasibaigus jų darbo santykiams, pakartotinio vertinimo rezultatas parodytas balanso straipsnyje Perkainojimo sąskaitos.

Grynąją sumą, parodytą pelno (nuostolio) ataskaitoje, sudaro:

1. einamaisiais metais gautų tarnybos paslaugų vertė;
2. ankstesniais metais gautų tarnybos paslaugų vertės korekcijos, atsiradusios dėl plano pakeitimo;
3. grynosios palūkanos už grynuosius apibrėžtų išmokų įsipareigojimus, apskaičiuotos taikant diskonto normas;
4. visų pakartotinių vertinimų, susijusių su kitomis ilgalaikėmis išmokomis ir ilgalaikėmis išeitinėmis išmokomis, jei tokių yra, suma.

Grynąją sumą, parodytą straipsnyje Perkainojimo sąskaitos, sudaro:

1. aktuarinis pelnas (nuostolis), susijęs su apibrėžtų išmokų įsipareigojimais;
2. faktinė pensijų plano turto grąža, neįskaitant sumų, įtrauktų kaip grynosios palūkanos už grynuosius apibrėžtų išmokų įsipareigojimus;
3. bet koks viršutinės turto ribos poveikio pasikeitimas, neįskaitant sumų, įtrauktų kaip grynosios palūkanos už grynuosius apibrėžtų išmokų įsipareigojimus.

Kiekvienais metais nepriklausomi aktuarai įvertina šias sumas, kad apskaičiuotų, kokią įsipareigojimų sumą įrašyti į finansinę ataskaitą.

Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai

Vidiniai ECBS likučiai susidaro daugiausia dėl tarptautinių mokėjimų, kurie vykdomi centrinio banko pinigais eurais, Europos Sąjungos (ES) viduje. Didžiąją šių operacijų dalį inicijuoja privatūs subjektai (kredito įstaigos, bendrovės ir privatūs asmenys). Mokėjimai atliekami per sistemą TARGET2 – Transeuropinę automatizuotą realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemą. Dėl jų ES centrinių bankų sąskaitose, esančiose sistemoje TARGET2, susidaro abipusiai likučiai. Šie abipusiai likučiai kasdien yra dengiami tarpusavyje ir tada priskiriami ECB, kiekvienam nacionaliniam centriniam bankui paliekant tik vieną grynąją poziciją ECB atžvilgiu. ECB per sistemą TARGET2 atlikti mokėjimai taip pat daro poveikį tai vienai kiekvieno NCB grynajai pozicijai. ECB apskaitos sistemoje šios pozicijos rodo kiekvieno NCB grynąją pretenziją ar įsipareigojimą visai ECBS. Ir euro zonos NCB vidiniai Eurosistemos likučiai, susidarę sistemoje TARGET2 ECB atžvilgiu, ir kiti vidiniai Eurosistemos likučiai eurais (pvz., ECB tarpinis pelno paskirstymas NCB) ECB balanse parodomi kaip atskira turto ar įsipareigojimų grynoji pozicija arba straipsnyje Kitos vidinės Eurosistemos grynosios pretenzijos, arba straipsnyje Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai. Ne euro zonos NCB vidiniai ECBS likučiai ECB atžvilgiu, atsiradę dėl jų dalyvavimo sistemoje TARGET2^[24], parodyti straipsnyje Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais.

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susidarę dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje, kaip atskiras turtas grynąja jo verte įtraukiami į straipsnį Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (žr. dalį Banknotai apyvartoje toliau).

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susidarę dėl prie Eurosistemos prisijungusių NCB į ECB pervestų užsienio atsargų, išreikšti eurais ir parodyti straipsnyje Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas.

Banknotai apyvartoje

ECB ir euro zonos NCB, kartu sudarantys Eurosistemą, leidžia eurų banknotus^[25]. Bendra apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertė paskirstoma Eurosistemos centriniams bankams kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną pagal banknotų paskirstymo raktą^[26].

ECB paskirta 8 % visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertės, kuri balanse parodyta įsipareigojimų dalies straipsnyje Banknotai apyvartoje. ECB tenkanti dalis visoje eurų banknotų emisijoje užtikrinama pretenzijomis NCB. Šios palūkanas uždirbančios pretenzijos^[27] parodytos straipsnio dalyje Vidinės Eurosistemos pretenzijos: pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (žr. dalį Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai pirmiau). Su šiomis pretenzijomis susijusios palūkanų pajamos parodomos pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnyje Palūkanų pajamos iš eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje.

Tarpinis pelno paskirstymas

Suma, lygi sumai ECB pajamų iš eurų banknotų apyvartoje ir iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, įsigytų pagal i) vertybinių popierių rinkų programą, ii) trečiąją padengtųjų obligacijų pirkimo programą, iii) turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą, iv) viešojo sektoriaus pirkimo programą ir v) specialiąją pandeminę pirkimo programą, paskirstoma kitų metų sausio mėn. kaip tarpinis pelnas, jei Valdančioji taryba nenusprendžia kitaip^[28]. Paskirstoma visa suma, nebent ji yra didesnė negu tų metų ECB grynasis pelnas arba Valdančioji taryba priima sprendimą šias pajamas pervesti į atidėjinius finansinėms rizikoms. Valdančioji taryba taip pat gali nuspręsti sumažinti sausio mėn. paskirstomą pajamų iš apyvartoje cirkuliuojančių banknotų sumą ECB patirtomis išlaidomis, susijusiomis su eurų banknotų išleidimu ir tvarkymu.

Įvykiai po balanso

Turto ir įsipareigojimų vertė tikslinama dėl įvykių, kurie pasireiškė laikotarpiu tarp metų balanso dienos ir dienos, kai Vykdomoji valdyba suteikia leidimą ECB metines ataskaitas teikti Valdančiajai tarybai tvirtinti, jeigu tokie įvykiai daro reikšmingą įtaką turto ir įsipareigojimų būklei balanso dieną.

Svarbūs įvykiai po balanso, nedarantys įtakos turto ir įsipareigojimų būklei balanso dieną, atskleidžiami pastabose.

Apskaitos politikos pasikeitimai

2021 m. ECB taikoma apskaitos politika nesikeitė.

Kitos sritys

Pagal ECBS statuto 27 straipsnį ir remdamasi Valdančiosios tarybos rekomendacija, ES Taryba pritarė Baker Tilly GmbH & Co. KG Wirtschaftsprüfungsgesellschaft (Diuseldorfas, Vokietijos Federacinė Respublika) paskyrimui ECB išorės auditoriumi penkeriems metams – iki 2022 finansinių metų pabaigos. Šis penkerių metų terminas gali būti papildomai pratęstas iki dvejų finansinių metų.

2.4 Pastabos dėl balanso

1 pastaba. Auksas ir gautinas auksas

2021 m. gruodžio 31 d. ECB turėjo 16 229 522 uncijas grynojo aukso^[29]; jo rinkos vertė sudarė 26 121 mln. eurų (2020 m. – 25 056 mln. eurų). 2021 m. operacijų su auksu nebuvo, todėl, palyginti su 2020 m. gruodžio 31 d., ECB turimo aukso kiekis nepakito. ECB turimo aukso vertė eurais padidėjo dėl padidėjusios aukso rinkos kainos eurais (žr. dalį Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika bei 15 pastabą Perkainojimo sąskaitos).

2 pastaba. Pretenzijos ne euro zonos ir euro zonos rezidentams užsienio valiuta

2.1 pastaba. Iš TVF gautinos lėšos

Šis turtas – tai 2021 m. gruodžio 31 d. ECB turėtos SST, sudariusios 1 234 mln. eurų (2020 m. – 680 mln. eurų). Jis susidaro pagal dvišalį savanorišką susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl SST pirkimo ir pardavimo. Pagal jį TVF gali ECB vardu susitarti dėl SST pardavimo ar pirkimo už eurus, neperžengdamas nustatytos didžiausios ir mažiausios apimties. Apskaitoje SST traktuojamos kaip užsienio valiuta (žr. dalį Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). 2021 m. ECB turima SST pozicija padidėjo daugiausia dėl sandorių, įvykdytų pagal pirmiau minėtą savanorišką susitarimą. 2021 m. euro atžvilgiu sustiprėjusios SST taip pat padidino ECB turimų SST bendrą vertę eurais.

2.2 pastaba. Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas; pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Šiuos du straipsnius sudaro likučiai bankų sąskaitose ir paskolos užsienio valiuta bei investicijos į vertybinius popierius, išreikštus JAV doleriais, Japonijos jenomis ir Kinijos juaniais:

2021 m. šių straipsnių bendra vertė padidėjo daugiausia dėl euro atžvilgiu pabrangusio JAV dolerio.

ECB grynosios užsienio valiutų pozicijos^[30] buvo tokios:

2021 m. užsienio valiutos intervencinių operacijų nebuvo.

3 pastaba. Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais

3.1 pastaba. Likučiai bankų sąskaitose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

2021 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 3 070 mln. eurų (2020 m. – 1 830 mln. eurų) pretenzija, susijusi su susitarimais dėl likvidumo tarp Eurosistemos ir ne euro zonos centrinių bankų. Pagal šiuos susitarimus Eurosistema ne euro zonos centriniams bankams teikia likvidumą eurais už tinkamą įkaitą^[31], kad patenkintų likvidumo eurais poreikį jų jurisdikcijose tuo atveju, jei sutriktų rinkos veikimas, ir taip sumažintų neigiamo šalutinio poveikio riziką euro zonos finansų rinkoms ir ekonomikai.

4 pastaba. Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais

2021 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 38 mln. eurų (2020 m. – 81 mln. eurų) likučiai įstaigų, kurios yra euro zonos rezidentės, einamosiose sąskaitose.

5 pastaba. Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

5.1 pastaba. Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

2021 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė vertybiniai popieriai, kuriuos ECB įsigijo pagal tris padengtųjų obligacijų pirkimo programas (POPP), vertybinių popierių rinkų programą (VPRP), turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą (TUVPPP), viešojo sektoriaus pirkimo programą (VSPP) ir specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP).

2021 m. Eurosistema vykdė grynuosius vertybinių popierių pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP)^[32] už vidutiniškai 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą. 2021 m. gruodžio mėn. Valdančioji taryba priėmė sprendimą^[33] 2022 m. antrąjį ketvirtį grynuosius pirkimus vykdyti už 40 mlrd., o trečiąjį ketvirtį – už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Nuo 2022 m. spalio mėn. Valdančioji taryba toliau vykdys mėnesinius grynuosius turto pirkimus už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normų poveikį. Valdančioji taryba juos ketina nutraukti netrukus prieš tai, kai ji pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas. Valdančioji taryba ketina tęsti reinvestavimą dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Be to, 2021 m. Eurosistema tęsė grynąjį turto pirkimą pagal SPPP^[34], kuriai numatyta bendra 1 850 mlrd. eurų suma^[35]. Pirkimas buvo vykdomas lanksčiai, atsižvelgiant į finansavimo sąlygas ir infliacijos perspektyvą. 2021 m. gruodžio mėn. Valdančioji taryba taip pat nusprendė nutraukti grynąjį turto pirkimą pagal SPPP 2022 m. kovo pabaigoje, tačiau, jei prireiktų švelninti su koronaviruso (COVID-19) pandemija susijusius sukrėtimus, tokie pirkimai galėtų būti vėl atnaujinti. Be to, Valdančioji taryba ketina pratęsti pagrindinių sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, reinvestavimą bent iki 2024 m. pabaigos. Su SPPP susijusį reinvestavimą galima bet kuriuo metu lanksčiai skirstyti laiko atžvilgiu tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų. Nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.

Pagal šias programas įsigyti vertybiniai popieriai vertinami amortizuota verte, sumažinta vertės sumažėjimu (žr. dalį Vertybiniai popieriai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

ECB turimų vertybinių popierių amortizuota vertė ir jų rinkos vertė^[36] (ji neparodoma balanse ar pelno (nuostolio) ataskaitoje, bet pateikiama čia tik dėl palyginimo) buvo tokia:

ECB turimų vertybinių popierių amortizuota vertė per metus pasikeitė taip:

¹ Grynosios nuolaidos / (premijos) apima grynąjį realizuotąjį prieaugį / (nuostolį), jei jis yra.

Valdančioji taryba reguliariai įvertina finansines rizikas, susijusias su pagal šias programas įsigytais vertybiniais popieriais.

Tam kasmet atliekami vertės sumažėjimo požymių vertinimai, remiantis metų pabaigoje turimais duomenimis. Juos tvirtina Valdančioji taryba. Atliekant šiuos vertinimus, atskirai vertinami kiekvienos programos vertės sumažėjimo požymiai. Kai nustatoma vertės sumažėjimo požymių, papildomai tiriama, ar vertės sumažėjimas neturėjo poveikio atitinkamų vertybinių popierių numatomiems pinigų srautams. Remiantis šių metų vertės sumažėjimo požymių vertinimo rezultatais, 2021 m. ECB neįrašė jokių nuostolių, susijusių su pinigų politikos tikslais laikomais vertybiniais popieriais.

Eurosistemos turimų vertybinių popierių amortizuota vertė buvo tokia:

6 pastaba. Vidinės Eurosistemos pretenzijos

6.1 pastaba. Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje

Šį straipsnį sudaro ECB pretenzijos euro zonos NCB atžvilgiu dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje (žr. dalį Banknotai apyvartoje 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). 2021 m. gruodžio 31 d. jos sudarė 123 551 mln. eurų (2020 m. – 114 761 mln. eurų). Atlyginimai už šias pretenzijas apskaičiuojami kasdien pagal naujausią žinomą ribinę palūkanų normą, taikytą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose^[37] (žr. 22.2 pastabą Palūkanų pajamos iš eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje).

7 pastaba. Kitas turtas

7.1 pastaba. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

Šį turtą sudarė tokie straipsniai:

Metų pabaigoje vertinama, ar nėra ECB pagrindinio pastato ir nuomos teise naudojamų pastatų vertės sumažėjimo požymių; jokių vertės sumažėjimo nuostolių į apskaitą įtraukta nebuvo.

7.2 pastaba. Kitas finansinis turtas

Šis straipsnis iš esmės apima ECB nuosavų lėšų portfelį, jį sudaro daugiausia ECB finansinių išteklių investicijos, konkrečiai – apmokėto kapitalo, bendrojo atsargų fondo ir atidėjinių finansinei rizikai dengti sumos. Į šį straipsnį taip pat patenka 3 211 Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) akcijų, jos į apskaitą įtrauktos įsigijimo verte – 42 mln. eurų, ir kiti likučiai einamosiose sąskaitose eurais.

Šį straipsnį sudaro šios dalys:

Grynasis šio straipsnio padidėjimas 2021 m. daugiausia susidarė dėl to, kad ECB nuosavų lėšų portfeliui buvo priskirtos: i) euro zonos NCB 2021 m. sumokėtų sumų, susijusių su jų padidėjusios ECB pasirašytojo kapitalo dalies pirmąja įmoka (žr. 16 pastabą Kapitalas ir rezervai), investicijos; ii) 2021 m. iš šio portfelio gautų palūkanų pajamų investicijos; iii) sumos, 2020 m. pervestos į ECB atidėjinius finansinėms rizikoms, atitikmens investicijos. Šio straipsnio padidėjimą iš dalies atsvėrė ECB nuosavų lėšų portfelyje laikomų vertybinių popierių rinkos vertės sumažėjimas.

7.3 pastaba. Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Šiame straipsnyje nurodytą sumą sudaro valiutų apsikeitimo sandorių ir išankstinių valiutų keitimo sandorių, kurie galiojo 2021 m. gruodžio 31 d., pokyčiai dėl perkainojimo (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie perkainojimo pokyčiai sudarė 620 mln. eurų (2020 m. – 388 mln. eurų) ir atsirado minėtų sandorių vertes perskaičiavus į jų vertes eurais pagal balanso dieną galiojusius užsienio valiutų kursus, palyginti su sandorių vertėmis, gautomis jas perskaičiavus į eurus pagal tos pačios dienos atitinkamos valiutos vidurkinį kursą (žr. dalis Nebalansinės priemonės ir Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

7.4 pastaba. Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių išlaidos

2021 m. gruodžio 31 d. šis straipsnis sudarė 4 055 mln. eurų (2020 m. – 3 390 mln. eurų). Didžiąją jo dalį sudarė sukauptos vertybinių popierių atkarpos palūkanos, įskaitant nupirktą atkarpą, kurių suma sudarė 3 332 mln. eurų (2020 m. – 2 757 mln. eurų) (žr. 2.2 pastabą Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas bei pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta, 5 pastabą Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais ir 7.2 pastabą Kitas finansinis turtas).

Į šį straipsnį įtraukta ir už 2021 m. mokestinį laikotarpį gautinų priežiūros mokesčių suma – 577 mln. eurų (žr. 25 pastabą Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos (išlaidos))^[38]. Ši suma bus gauta 2022 m.

Šiame straipsnyje taip pat parodytos i) iš bendrų Eurosistemos projektų sukauptos pajamos (žr. 27 pastabą Kitos pajamos), ii) įvairūs išankstiniai mokėjimai ir iii) už kitą finansinį turtą ir įsipareigojimus sukauptos palūkanų pajamos.

7.5 pastaba. Kitas įvairus turtas

2021 m. gruodžio 31 d. šio straipsnio suma buvo 749 mln. eurų (2020 m. – 1 970 mln. eurų). Didžiąją jos dalį sudarė su valiutų apsikeitimo sandoriais ir išankstiniais valiutų keitimo sandoriais, kurie galiojo 2021 m. gruodžio 31 d., susiję 573 mln. eurų (2020 m. – 692 mln. eurų) vertės likučiai (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie likučiai susidarė tokių sandorių vertes perskaičiavus į jų vertes eurais pagal balanso dieną galiojusį atitinkamos užsienio valiutos vidurkinį kursą, palyginti su jų pradinio pripažinimo apskaitoje vertėmis eurais (žr. dalį Nebalansinės priemonės 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Į šį straipsnį taip pat įtraukta sukaupta 150 mln. eurų (2020 m. – 1 260 mln. eurų) suma pagal tarpinį ECB pelno paskirstymą (žr. dalį Tarpinis pelno paskirstymas 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 12.2 pastabą Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai).

8 pastaba. Banknotai apyvartoje

Šiame straipsnyje parodyta visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų ECB dalis (8 %) (žr. dalį Banknotai apyvartoje 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). 2021 m. gruodžio 31 d. ji sudarė 123 551 mln. eurų (2020 m. – 114 761 mln. eurų).

9 pastaba. Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

Eurosistemos centriniai bankai, skolindami pagal VSPP įsigytus vertybinius popierius, įkaitu gali priimti pinigines lėšas ir nereikalaujama jų reinvestuoti. ECB šias operacijas vykdo per specializuotą įstaigą. Tos pačios sąlygos taikomos viešojo sektoriaus pagal SPPP įsigytiems vertybiniams popieriams.

2021 m. gruodžio 31 d. galiojusių tokių skolinimo sandorių, sudarytų su euro zonos kredito įstaigomis, įkaitu pateikiant pinigines lėšas, vertė buvo 9 473 mln. eurų (2020 m. – 2 559 mln. eurų). Kaip įkaitas gautos piniginės lėšos buvo pervestos į sąskaitas, esančias sistemoje TARGET2. Kadangi šios piniginės lėšos metų pabaigoje nebuvo investuotos, minėti sandoriai parodomi balanse (žr. dalį Grįžtamieji sandoriai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika)^[39].

10 pastaba. Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

10.1 pastaba. Įsipareigojimai valdžiai

2021 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 3 200 mln. eurų (2020 m. – 10 012 mln. eurų). Į jį patenka Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM) padėti indėliai. Pagal ECBS statuto 21 straipsnį ECB gali veikti kaip Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, valstybių narių centrinių vyriausybių, regioninių, vietos ar kitų valdžios institucijų, kitų viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų arba valstybinių įmonių fiskalinis agentas.

10.2 pastaba. Kiti įsipareigojimai

Šį straipsnį sudaro TARGET2 esančių ECB euro zonos klientų likučiai. 2021 m. gruodžio 31 d. jie sudarė 4 404 mln. eurų (2020 m. – 3 688 mln. eurų).

11 pastaba. Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

2021 m. gruodžio 31 d. ši pozicija buvo lygi 112 492 mln. eurų (2020 m. – 11 567mln. eurų). Didžiausią jos dalį – 71 875 mln. eurų (2020 m. – 4 685 mln. eurų) – sudarė sistemoje TARGET2 esantys ne euro zonos NCB likučiai ECB atžvilgiu (žr. dalį Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika) ir ne euro zonos ECB klientų TARGET2 likučiai. Šių likučių padidėjimas 2021 m. susijęs su didesniais ne euro zonos ECB klientų TARGET2 likučiais.

Į šią poziciją taip pat pateko 21 750 mln. eurų (2020 m. – 3 425 mln. eurų) vertės galiojantys pagal VSPP ir viešojo sektoriaus SPPP įsigytų vertybinių popierių skolinimo sandoriai, sudaryti su ne euro zonos rezidentais, per kuriuos gautas piniginių lėšų įkaitas pervestas į sistemos TARGET2 sąskaitas (žr. 9 pastabą Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais).

Į šį straipsnį taip pat įtraukta 18 033 mln. eurų suma, susijusi su ES skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimu, kuriame ECB veikia kaip Europos Komisijos fiskalinis agentas (žr. 21 pastabą Skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas). 2020 m. gruodžio 31 d. tokių likučių nebuvo.

Likusi šio straipsnio dalis buvo 834 mln. eurų (2020 m. – 3 457 mln. eurų) suma, susijusi su nuolatiniu abipusio valiutos apsikeitimo susitarimu su Federalinio rezervo sistema. Vadovaudamasis šiuo susitarimu, Niujorko federalinio rezervo bankas per apsikeitimo sandorius ECB suteikia JAV dolerių. Šiais sandoriais siekiama Eurosistemos sandorių šalims pasiūlyti trumpalaikį finansavimą JAV doleriais. ECB tuo pat metu sudaro kompensacinius apsikeitimo sandorius (angl. back-to-back swap transactions) su euro zonos NCB, kurie panaudoja suteiktas lėšas vykdydami likvidumą didinančias grįžtamųjų sandorių operacijas su Eurosistemos sandorių šalimis. Dėl kompensacinių apsikeitimo sandorių susidaro vidiniai Eurosistemos – tarp ECB ir euro zonos NCB – likučiai. Be to, dėl apsikeitimo sandorių, sudarytų su Niujorko federalinio rezervo banku ir euro zonos NCB, susidaro išankstinės pretenzijos ir įsipareigojimai, parodomi nebalansinėse sąskaitose (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai).

12 pastaba. Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai

12.1 pastaba. Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas

Šiame straipsnyje parodomi įsipareigojimai euro zonos NCB, susidarę dėl jų į ECB pervestų užsienio valiutos atsargų, jiems prisijungus prie Eurosistemos. Remiantis ECBS statuso 30.2 straipsniu, šie įnašai nustatomi pagal NCB dalis ECB pasirašytajame kapitale. 2021 m. nebuvo jokių pokyčių.

Atlygis už šiuos įsipareigojimus skaičiuojamas kasdien pagal naujausią žinomą ribinę palūkanų normą, taikomą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose, koreguojant šį atlygį taip, kad aukso daliai tenkanti grąža būtų nulinė (žr. 22.3 pastabą Atlygis pagal nacionalinių centrinių bankų pretenzijas dėl pervestų užsienio atsargų).

12.2 pastaba. Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai

2021 m. šį straipsnį sudarė daugiausia euro zonos NCB likučiai ECB atžvilgiu sistemoje TARGET2 ir sumos, mokėtinos euro zonos NCB po tarpinio ECB pelno paskirstymo NCB (žr. dalis Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai ir Tarpinis pelno paskirstymas 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Grynasis TARGET2 įsipareigojimas sumažėjo daugiausia i) dėl piniginių lėšų įplaukų, susidariusių dėl didesnių ne euro zonos ECB klientų TARGET2 likučių (žr.11 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais); ii) dėl piniginių lėšų, pateiktų kaip įkaitas skolinantis pagal VSPP ir viešojo sektoriaus SPPP įsigytus vertybinius popierius, padidėjimo (žr. 9 pastabą Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais ir 11 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais) ir iii) dėl piniginių lėšų įplaukų, susidariusių dėl to, kad ECB, veikdamas kaip fiskalinis agentas, priėmė daugiau indėlių iš ne euro zonos rezidentų (žr. 11 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais). Šiuos veiksnius daugiausia atsvėrė vertybinių popierių grynieji pirkimai pagal SPPP ir TPP, už kuriuos buvo atsiskaitoma per TARGET2 sąskaitas (žr. 5 pastabą Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais).

Atlyginimai už TARGET2 pozicijas, išskyrus likučius, susidariusius dėl kompensacinių apsikeitimo sandorių, sudarytų vykdant likvidumo JAV doleriais didinimo operacijas, apskaičiuojami kasdien, taikant naujausią žinomą ribinę palūkanų normą, taikytą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose.

13 pastaba. Kiti įsipareigojimai

13.1 pastaba. Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Didžiąją dalį šiame straipsnyje nurodytos sumos sudaro valiutų apsikeitimo sandorių ir išankstinių valiutų keitimo sandorių, kurie galiojo 2021 m. gruodžio 31 d., pokyčiai dėl perkainojimo (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie perkainojimo pokyčiai sudarė 568 mln. eurų (2020 m. – 636 mln. eurų) ir atsirado minėtų sandorių vertę perskaičiavus į eurus pagal balanso dieną galiojusius užsienio valiutų kursus, palyginti su sandorių vertėmis, gautomis jas perskaičiavus į eurus pagal tos pačios dienos atitinkamos valiutos vidurkinį kursą (žr. dalis Nebalansinės priemonės ir Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Šiame straipsnyje parodomi ir išankstinių vertybinių popierių sandorių likučių perkainojimo nuostoliai (žr. 19 pastabą Išankstiniai vertybinių popierių sandoriai).

13.2 dalis. Sukauptos išlaidos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

Šį straipsnį sudarė:

13.3 pastaba. Kiti įvairūs įsipareigojimai

2021 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 2 277 mln. eurų (2020 m. – 2 419 mln. eurų). Į jį įtraukti su valiutų apsikeitimo sandoriais ir išankstiniais užsienio valiutų keitimo sandoriais, kurie galiojo 2021 m. gruodžio 31 d., susiję 535 mln. eurų (2020 m. – 507 mln. eurų) vertės likučiai (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie likučiai susidarė tokių sandorių vertes perskaičiavus į jų vertes eurais pagal balanso dieną galiojusį atitinkamos užsienio valiutos vidurkinį kursą, palyginti su jų pradinio pripažinimo apskaitoje vertėmis eurais (žr. dalį Nebalansinės priemonės 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Į šį straipsnį įtraukta ir 175 mln. eurų nuomos įsipareigojimo suma (2020 m. – 199 mln. eurų) (žr. dalį Nuoma 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Į šį straipsnį įtraukti ir ECB grynųjų apibrėžtų išmokų įsipareigojimai, susiję su išmokomis tarnautojams^[40] ir Vykdomosios valdybos nariams, taip pat ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams pasibaigus jų darbo santykiams ir kitomis ilgalaikėmis išmokomis. Įtrauktos ir išeitinės išmokos tarnautojams.

ECB išmokos tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, kitos ilgalaikės išmokos ir išeitinės išmokos

Balansas
Balanso straipsnyje Kiti įvairūs įsipareigojimai pripažintos sumos, susijusios su išmokomis tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, kitomis ilgalaikėmis išmokomis ir išeitinėmis išmokomis tarnautojams, buvo tokios:

2021 m. dabartinė apibrėžtų išmokų įsipareigojimų tarnautojams vertė sudarė 3 165 mln. eurų (2020 m. – 3 034 mln. eurų), iš jų 373 mln. eurų (2020 m. – 364 mln. eurų) sudarė įmokomis nepadengtos išmokos, susijusios su išmokomis, mokamomis tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, išskyrus pensijas, su kitomis ilgalaikėmis išmokomis ir išeitinėmis išmokomis personalui. Dabartinė apibrėžtų išmokų įsipareigojimų Vykdomosios valdybos ir Priežiūros valdybos nariams vertė sudarė 43 mln. eurų (2020 m. – 44 mln. eurų) ir yra susijusi tik su išmokoms pasibaigus darbo santykiams ir kitoms ilgalaikėms išmokoms taikomu įmokomis nepadengtų išmokų planu.

ECB grynųjų apibrėžtų išmokų įsipareigojimų pakartotinis vertinimas dėl išmokų, mokamų tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, parodytas balanso straipsnyje Perkainojimo sąskaitos. 2021 m. nuostolis dėl pakartotinio vertinimo šiame įsipareigojimų dalies straipsnyje sudarė 799 mln. eurų (2020 m. – 1 067 mln. eurų) (žr. 15 pastabą Perkainojimo sąskaitos).

Apibrėžtų išmokų įsipareigojimo, pensijų plano turto ir pakartotinio vertinimo rezultatų pokyčiai
Apibrėžtų išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės pokyčiai buvo tokie:

2021 m. bendras 76 mln. eurų prieaugis dėl pakartotinio vertinimo, susijęs su apibrėžtų išmokų įsipareigojimu, susidarė daugiausia dėl vertinimui naudojamos diskonto normos padidėjimo nuo 1,1 % (2020 m.) iki 1,3 % (2021 m.). Susidariusį prieaugį iš dalies atsvėrė nuostolis dėl pakartotinio vertinimo, susijęs su patikslinimais, padarytais įvertinus ankstesnių metų ataskaitoje taikytų aktuarinių prielaidų ir faktinių rodiklių skirtumą.

Su tarnautojais susijusio apibrėžtų išmokų pensijų plano turto tikrosios vertės pokyčiai buvo tokie:

Pensijų plano turto prieaugis dėl pakartotinio vertinimo 2021 m. rodo tai, kad fondų vienetų grąža buvo didesnė negu prognozuotos palūkanų pajamos iš plano turto, kurios buvo pagrįstos 1,1 % diskonto normos prielaida.

Pakartotinio vertinimo rezultatų pokyčiai buvo tokie:

Pelno (nuostolio) ataskaita
Pelno (nuostolio) ataskaitoje pripažintos tokios sumos:

2021 m. gautų tarnybos paslaugų vertė padidėjo iki 169 mln. eurų (2020 m. sudarė 142 mln. eurų), daugiausia dėl to, kad pensijų didėjimo ateityje tempas padidėjo nuo 1,0 % (2019 m.) iki 1,7 % (2020 m.). Be to, dar sumažėjo diskonto norma – nuo 1,2 % (2019 m.) iki 1,1 % (2020 m.)^[41].

Pagrindinės prielaidos
Rengdami šioje pastaboje minimus vertinimus, nepriklausomi aktuarai rėmėsi tam tikromis prielaidomis, kurioms Vykdomoji valdyba pritarė apskaitos tvarkymo ir informacijos atskleidimo tikslais. Pagrindinės prielaidos, taikytos apskaičiuojant išmokų tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams ir kitų ilgalaikių išmokų įsipareigojimą, buvo tokios:

14 pastaba. Atidėjiniai

Šį straipsnį daugiausia sudaro atidėjiniai finansinėms rizikoms, kurie bus naudojami tiek, kiek Valdančioji taryba manys esant būtina būsimiems realizuotiesiems ir nerealizuotiesiems nuostoliams padengti. Šių atidėjinių dydis ir nuolatinio papildymo poreikis kiekvienais metais peržiūrimi remiantis ECB atliekamu minėtų rūšių rizikos įvertinimu ir atsižvelgiant į įvairius veiksnius. Atidėjinių dydis kartu su bet kokio dydžio suma bendrajame atsargų fonde negali viršyti euro zonos NCB apmokėto ECB kapitalo vertės.

Atsižvelgdama į ECB patiriamos finansinės rizikos įvertinimo rezultatus ir į didžiausią leidžiamą ECB atidėjinių finansinei rizikai vertę, Valdančioji taryba nusprendė į šiuos atidėjinius pervesti 610 mln. eurų sumą pagal 2021 m. gruodžio 31 d. būklę. Dėl šio pervedimo 2021 m. ECB grynasis pelnas sumažėjo iki 192 mln. eurų, o atidėjinių suma padidėjo iki 8 194 mln. eurų. Tai atitinka euro zonos NCB iki tos dienos apmokėto ECB kapitalo vertę.

Į šį straipsnį taip pat įtraukti 74 mln. eurų dydžio administraciniai atidėjiniai (2020 m. – 57 mln. eurų).

15 pastaba. Perkainojimo sąskaitos

Šį straipsnį daugiausia sudaro perkainojimo likučiai, susidarantys iš turto, įsipareigojimų ir nebalansinių priemonių nerealizuotojo prieaugio (žr. dalis Pajamų pripažinimas, Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, Vertybiniai popieriai ir Nebalansinės priemonės 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). Į jį taip pat įtraukiamas grynųjų apibrėžtų išmokų įsipareigojimų, susijusių su išmokomis tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, pakartotinio vertinimo rezultatas (žr. dalį ECB išmokos tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, kitos ilgalaikės išmokos ir išeitinės išmokos 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 13.3 pastabą Kiti įvairūs įsipareigojimai).

Sumos perkainojimo sąskaitose padidėjo daugiausia dėl to, kad 2021 m. pabrango JAV doleris euro atžvilgiu ir pakilo aukso rinkos kainos eurais.

Perkainojimui metų pabaigoje buvo taikomi tokie užsienio valiutų kursai:

16 pastaba. Kapitalas ir rezervai

16.1 pastaba. Kapitalas

ECB pasirašytasis kapitalas yra 10 825 mln. eurų.

Bank of England 2020 m. sausio 31 d. pasitraukus iš ECBS, ECB savo pasirašytojo kapitalo dydžio nepakeitė, o Bank of England dalis ECB pasirašytajame kapitale buvo perskirstyta euro zonos NCB ir ne euro zonos NCB.

ECB apmokėtasis kapitalas 2020 m. taip pat nesikeitė ir buvo 7 659 mln. eurų, nes, Bank of England pasitraukus iš ECBS, jo anksčiau apmokėtą kapitalo dalį – 58 mln. eurų – padengė kiti NCB. Be to, Valdančioji taryba nusprendė, kad savo padidėjusias dalis euro zonos NCB visiškai apmokės dviem metinėmis įmokomis (kiekviena 610 mln. eurų dydžio) – 2021 ir 2022 m.

2021 m. gruodžio 29 d. euro zonos NCB sumokėjus savo pirmąją įmoką, ECB bendras apmokėtasis kapitalas padidėjo iki 8 270 mln. eurų, kaip matyti iš toliau pateiktos lentelės:

Ne euro zonos NCB turi apmokėti 3,75 % savo dalies pasirašytame ECB kapitale kaip įnašą, skirtą prisidėti prie ECB veiklos išlaidų padengimo. Nuo 2020 m. vasario 1 d. bendra tokių įnašų suma sudarė 76 mln. eurų. Ne euro zonos NCB neturi teisės gauti jokios skirstytino ECB pelno dalies ir nėra įsipareigoję padengti jokių ECB nuostolių.

2.5 Nebalansinės priemonės

17 pastaba. Vertybinių popierių skolinimo programos

Valdydamas nuosavas lėšas, ECB yra sudaręs susitarimą dėl vertybinių popierių skolinimo programos; pagal šį susitarimą specializuota įstaiga ECB vardu sudaro vertybinių popierių skolinimo sandorius.

Be to, pagal Valdančiosios tarybos sprendimus, ECB nusprendė leisti skolintis jo turimų vertybinių popierių, įsigytų pagal pirmąją, antrąją ir trečiąją POPP, VSPP ir SPPP, taip pat jo turimų vertybinių popierių, įsigytų pagal VPRP (šie vertybiniai popieriai tinkami įsigyti ir pagal VSPP)^[42].

Jeigu metų pabaigoje nėra vykdant šiuos vertybinių popierių skolinimo sandorius įkaitu pateiktų neinvestuotų piniginių lėšų, sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose^[43]. 2021 m. gruodžio 31 d. galiojusių vertybinių popierių skolinimo sandorių vertė buvo 16 156 mln. eurų (2020 m. – 17 214 mln. eurų). Iš šios sumos 11 821 mln. eurų (2020 m. – 12 615 mln. eurų) suma buvo susijusi su pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių skolinimu.

18 pastaba. Palūkanų normų ateities sandoriai

Galiojo šie sandoriai užsienio valiuta, parodyti pagal metų pabaigos rinkos kainas:

Šie sandoriai buvo sudaryti valdant ECB užsienio atsargas.

19 pastaba. Išankstiniai vertybinių popierių sandoriai

2021 m. gruodžio 31 d. buvo 382 mln. eurų vertės išankstinių vertybinių popierių pardavimo sandorių. Šie sandoriai buvo sudaryti valdant ECB užsienio atsargas. 2020 m. pabaigoje nebuvo tokių galiojančių sandorių.

20 pastaba. Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai

Užsienio atsargų valdymas
2021 m. valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai buvo sudaryti valdant ECB užsienio atsargas. Su galiojusiais sandoriais susijusios pretenzijos ir įsipareigojimai pagal metų pabaigos užsienio valiutų kursus sudarė:

Likvidumo didinimo valiutos apsikeitimo susitarimai
ECB yra sudaręs abipusius valiutos apsikeitimo susitarimus su Kanados banku, Anglijos banku, Japonijos banku, Federalinio rezervo sistema, Šveicarijos nacionaliniu banku ir Kinijos liaudies banku. Šie apsikeitimo susitarimai suteikia galimybę teikti i) likvidumą bet kuria iš minėtų centrinių bankų atitinkamų valiutų euro zonos bankams arba ii) likvidumą eurais minėtų centrinių bankų jurisdikcijai priklausančioms finansų įstaigoms. Be to, apsikeitimo susitarimai sudaryti ir su Българска народна банка (Bulgarijos nacionaliniu banku), Hrvatska narodna banka, Danmarks Nationalbank ir Sveriges Riksbank, kad likvidumą eurais būtų galima teikti jų jurisdikcijai priklausančioms finansų įstaigoms. Minėtais susitarimais siekiama patenkinti likvidumo poreikius, galinčius iškilti, jei sutriktų rinkos veikimas.

JAV doleriais išreikštos pretenzijos ir įsipareigojimai, kurių terminas sueina 2022 m., yra susiję su likvidumo JAV doleriais teikimu Eurosistemos sandorio šalims (žr.11 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais).

21 pastaba. Skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas

2021 m. ECB ir toliau buvo atsakingas už ES skolinimosi ir skolinimo operacijų, atliekamų pagal vidutinės trukmės finansinės pagalbos priemonę ir Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę, už susitarimą dėl paskolos programos Graikijai ir už mokėjimų, susijusių su dviem EFSF paskolomis, administravimą.

2021 m., reaguodama į COVID-19 pandemiją, ES toliau teikė paskolas valstybėms narėms pagal laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE). Be to, 2021 m. ES parengė priemonę „Next generation EU“ (NGEU), skirtą ES ekonomikos gaivinimui ir kartu ES ekonomikos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai skatinti. Pagal NGEU priemonę teikiama negrąžintina finansinė parama ir paskolos valstybėms narėms. ECB padėjo Europos Komisijai administruoti su minėtomis priemonėmis susijusias operacijas.

2021 m. ECB apdorojo su visomis pirmiau minėtomis operacijomis susijusius mokėjimus.

2.6 Pastabos dėl pelno (nuostolio) ataskaitos

22 pastaba. Grynosios palūkanų pajamos

22.1 pastaba. Palūkanų pajamos iš užsienio atsargų

Šiame straipsnyje parodomos palūkanų pajamos, atėmus palūkanų išlaidas, susijusios su grynosiomis ECB užsienio atsargomis.

Toliau parodytos grynosios palūkanų pajamos / išlaidos, suskirstytos pagal priemonę:

Toliau parodytos grynosios palūkanų pajamos / išlaidos, suskirstytos pagal valiutą:

22.2 pastaba. Palūkanų pajamos iš eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje

Šiame straipsnyje parodomos palūkanų pajamos, susijusios su ECB dalimi (8 %) visoje eurų banknotų emisijoje (žr. dalį Banknotai apyvartoje 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 6.1 pastabą Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje). 2021 m. šios palūkanų pajamos buvo lygios nuliui, nes pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma visus metus buvo 0 %.

22.3 pastaba. Atlygis pagal NCB pretenzijas dėl pervestų užsienio atsargų

Šiame straipsnyje parodytas euro zonos NCB sumokėtas atlygis pagal jų pretenzijas dėl Europos Centriniam Bankui pervestų užsienio atsargų (žr. 12.1 pastabą Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas). 2021 m. šis atlygis buvo lygus nuliui, nes pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma visus metus buvo 0 %.

22.4 pastaba. Kitos palūkanų pajamos ir kitos palūkanų išlaidos

Kitos palūkanų pajamos ir kitos palūkanų išlaidos buvo tokios:

23 pastaba. Realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų

Iš finansinių operacijų gautos grynosios realizuotosios pajamos (išlaidos) buvo tokios:

Grynosios realizuotosios pajamos (išlaidos) dėl kainų pokyčių apima realizuotąsias pajamas ir išlaidas dėl operacijų vertybiniais popieriais, palūkanų normų ateities sandorių ir palūkanų normų apsikeitimo sandorių. 2021 m. grynosios realizuotosios išlaidos dėl kainų pokyčių susidarė daugiausia dėl išlaidų, susijusių su eurais išreikštų vertybinių popierių ir JAV doleriais išreikštų palūkanų normų ateities sandorių kainų pokyčiu. 2020 m., sumažėjus vertybinių popierių JAV doleriais pelningumui, JAV dolerių portfelyje susidarė didelės realizuotosios pajamos dėl kainų pokyčių.

24 pastaba. Finansinio turto ir pozicijų nurašymai

Finansinio turto ir pozicijų nurašymai buvo tokie:

2021 m. kai kurių portfelyje JAV doleriais ir nuosavų lėšų portfelyje laikomų vertybinių popierių rinkos vertė sumažėjo, kartu padidėjo atitinkamas pelningumas. Dėl to metų pabaigoje susidarė nerealizuotasis nuostolis dėl kainų pokyčių.

25 pastaba. Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos (išlaidos)

2021 m. didžiąją šiame straipsnyje parodytų pajamų sumos dalį sudarė priežiūros mokesčiai. Išlaidas daugiausiai sudarė pasaugos mokesčiai.

Su priežiūros uždaviniais susijusios pajamos ir išlaidos
Kad padengtų išlaidas, patiriamas vykdant priežiūros uždavinius, ECB prižiūrimiems subjektams taiko metinį mokestį. Priežiūros mokesčių suma nustatoma pagal faktines su priežiūros uždaviniais susijusias metines išlaidas, patirtas atitinkamu mokestiniu laikotarpiu, jas pakoregavus tam tikriems bankams už ankstesnius mokestinius laikotarpius grąžintomis (arba iš jų gautomis) sumomis bei kitomis sumomis, įskaitant už pavėluotus mokėjimus gautas palūkanas^[44].

Atsižvelgus į faktines išlaidas, ECB patirtas vykdant su bankų priežiūra susijusius uždavinius, 2021 m. pajamos iš priežiūros mokesčių sudarė 578 mln. eurų. Iš prižiūrimų subjektų už 2021 m. surinktinų metinių priežiūros mokesčių suma sudaro 577 mln. eurų^[45] (žr. 7.4 pastabą Sukauptos pajamos ir būsimų laikotarpių išlaidos), šią sumą pakoregavus už pavėluotus mokėjimus gauta palūkanų suma. Priežiūros mokestis bus renkamas 2021 m. antrąjį ketvirtį^[46].

ECB taip pat turi teisę skirti administracines nuobaudas prižiūrimiems subjektams už ES bankų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų prudencinių reikalavimų (įskaitant ECB priežiūros sprendimus) nesilaikymą. Į susijusias pajamas neatsižvelgiama skaičiuojant metinį priežiūros mokestį. Ši suma parodoma kaip pajamos ECB pelno (nuostolio) ataskaitoje ir paskirstoma euro zonos NCB taikant ECB pelno paskirstymo tvarką. 2021 m. pajamos iš prižiūrimų subjektų mokamų nuobaudų sudarė 1 mln. eurų.

Su priežiūros uždavinių vykdymu susijusios ECB pajamos buvo tokios:

Su bankų priežiūra susijusios išlaidos susidaro dėl tiesioginės svarbių subjektų priežiūros, stebėjimo, kaip vykdoma mažiau svarbių subjektų priežiūra, ir horizontaliųjų uždavinių vykdymo bei specializuotų paslaugų teikimo. Į jas įskaitomos tiesioginės ECB Bankų priežiūros tarnybos patiriamos išlaidos ir išlaidos susijusioms pagalbinių padalinių paslaugoms, reikalingoms su priežiūra susijusiems ECB įsipareigojimams vykdyti: patalpų ir įrangos, žmogiškųjų išteklių valdymo, informacinių technologijų (IT), teisinių, audito ir administracinių paslaugų, komunikacijos ir vertimo paslaugų bei kitos veiklos.

Faktinės su ECB priežiūros uždaviniais susijusios išlaidos, dengiamos iš metinių priežiūros mokesčių už 2021 m., sudarė 578 mln. eurų (2020 m. – 535 mln. eurų). Šios išlaidos padidėjo dėl tolesnės su bankų priežiūra susijusių IT sistemų plėtros ir padidėjusių personalo išlaikymo išlaidų.

ECB prižiūrimiems subjektams taip pat grąžina jų sumokėtas sumas, jeigu teismas anuliuoja jiems anksčiau skirtas administracines nuobaudas. 2021 m. tokios grąžintos sumos sudarė 5 mln. eurų (žr. 31 pastabą Kitos išlaidos). Skaičiuojant metinį priežiūros mokestį į šias išlaidas neatsižvelgiama, tačiau jos įtraukiamos į ECB pelno (nuostolio) ataskaitą ir atitinkamai sumažinamas grynasis rezultatas.

26 pastaba. Pajamos iš nuosavybės vertybinių popierių ir dalyvavimo nuosavybės priemonėse

Į šį straipsnį įtraukti dividendai, gauti už ECB turimas TAB akcijas (žr. 7.2 pastabą Kitas finansinis turtas). TAB metiniam visuotiniam susirinkimui pritarus, 2021 m. į šią sumą įtraukti papildomi dividendai, taip kompensuojami 2019–2020 m. nesumokėti dividendai^[47].

27 pastaba. Kitos pajamos

Kitos įvairios pajamos 2021 m. daugiausia susidarė iš i) euro zonos NCB įmokų, skirtų ECB išlaidoms, patirtoms vykdant bendrus Eurosistemos projektus, padengti, ir ii) draudimo išmokų, susijusių su pagrindinio pastato infrastruktūros trūkumų šalinimu (žr. 29 pastabą Administracinės išlaidos).

28 pastaba. Personalo išlaikymo išlaidos

Personalo išlaikymo išlaidos buvo tokios:

Vidutinis tarnautojų skaičius, išreikštas etato ekvivalentais^[48], buvo 4 038 (2020 m. – 3 923), iš jų 362 (2020 m. – 356) ėjo vadovaujamas pareigas.

2021 m. personalo išlaikymo išlaidos padidėjo daugiausia dėl padidėjusių išlaidų išmokoms tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams. Šios išlaidos padidėjo daugiausia dėl didesnio pensijų didėjimo ateityje tempo ir dėl to, kad aktuariniam vertinimui, vykdytam 2021 m. gautų tarnybos paslaugų vertei apskaičiuoti, buvo taikytos mažesnės diskonto normos^[49] (žr. 13.3 pastabą Kiti įvairūs įsipareigojimai). Personalo išlaikymo išlaidos padidėjo ir dėl didesnio vidutinio ECB įdarbintų tarnautojų skaičiaus.

Vykdomosios valdybos ir Priežiūros valdybos narių atlygis
Vykdomosios valdybos ir ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams mokama bazinė alga ir išmoka būstui. Pirmininkui, vietoj išmokos būstui, suteikiama rezidencija. Vykdomosios valdybos nariams ir Priežiūros valdybos pirmininkui mokama ir išmoka reprezentacinėms reikmėms. Vadovaujantis Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygomis, abiejų valdybų nariai, atsižvelgiant į asmenines aplinkybes, gali turėti teisę gauti namų ūkio, vaiko, mokslo ir kitas išmokas. Iš bazinės algos išskaitomas mokestis, mokamas ES naudai, taip pat daromi atskaitymai pensijai, sveikatos draudimui, ilgalaikės priežiūros draudimui ir draudimui nuo nelaimingų atsitikimų, o išmokos neapmokestinamos ir iš jų nedaromi atskaitymai pensijai.

2021 m. Vykdomosios valdybos nariams ir ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams (t. y. išskyrus nacionalinių priežiūros institucijų atstovus) buvo mokamos tokios bazinės algos^[50]:

Abiejų valdybų nariams išmokėtos išmokos ir ECB už juos sumokėtos įmokos pagal sveikatos draudimo, ilgalaikės priežiūros draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų planus sudarė 1 097 128 eurus (2020 m. – 1 201 810 eurų).

Buvusiems abiejų valdybų nariams gali būti mokamos išeitinės išmokos už ribotą laikotarpį po jų kadencijos pabaigos. 2021 m. šios išmokos, taip pat su šeima susijusios išmokos ir ECB įmokos į sveikatos draudimo, ilgalaikės priežiūros draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų planus buvusiems abiejų valdybų nariams sudarė 977 547 eurus (2020 m. – 1 555 042 eurus). Šios išmokos sumažėjo, nes 2021 m. jas gavo mažiau buvusių valdybos narių, o jas gauti teisę vis dar turintys nariai gavo mažesnę sumą, nes artėjo jiems taikomo pereinamojo laikotarpio pabaiga.

Su pensija susijusios išmokos, įskaitant išmokas pasibaigus darbo santykiams, ir įmokos į sveikatos draudimo, ilgalaikės priežiūros draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų planus buvusiems valdybų nariams ir jų išlaikytiniams sudarė 4 047 008 eurus (2020 m. – 928 149 eurus)^[51]. 2021 m. į šią sumą įtraukta vienam buvusiam valdybos nariui vietoj būsimų pensijos išmokų išmokėta vienkartinė pensijos išmoka.

29 pastaba. Administracinės išlaidos

Administracinės išlaidos buvo tokios:

2021 m. administracinės išlaidos šiek tiek padidėjo. Nuomos, turto priežiūros ir komunalinių paslaugų išlaidų padidėjimas daugiausia buvo susijęs su privalomuoju pagrindinio pastato infrastruktūros trūkumų, likusių po statybos etapo, šalinimu. Susijusios išlaidos buvo padengtos iš draudimo išmokų (žr. 27 pastabą Kitos pajamos).

30 pastaba. Banknotų gamybos paslaugos

Šios išlaidos susidarė daugiausia dėl tarpvalstybinio eurų banknotų pervežimo tarp banknotų spaustuvių ir NCB pristatant naujus banknotus bei banknotų pervežimo tarp NCB kompensuojant jų trūkumą perteklinėmis atsargomis. Šias išlaidas centralizuotai padengia ECB.

31 pastaba. Kitos išlaidos

2021 m. šį straipsnį sudarė padengtos administracinės nuobaudos, kurias ECB buvo anksčiau skyręs vienai grupei priklausantiems trims prižiūrimiems subjektams, dėl kurių priimtus sprendimus teismas iš dalies anuliavo (žr. 25 pastabą Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos (išlaidos)).

3 Nepriklausomo auditoriaus išvada

Europos Centrinio Banko Pirmininkei
ir Valdančiajai tarybai

Frankfurtas prie Maino

Išvada dėl 2021 m. finansinių ataskaitų audito

Nuomonė

Mes atlikome į Europos Centrinio Banko (ECB) metines ataskaitas įtrauktų ECB finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2021 m. gruodžio 31 d. balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, apskaitos politikos santrauka ir kitos aiškinamosios pastabos, auditą.

Mūsų nuomone, toliau pateikiamose finansinėse ataskaitose pateiktas tikras ir teisingas ECB 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės padėties ir tada pasibaigusių metų veiklos rezultatų vaizdas pagal Valdančiosios tarybos nustatytus principus, išdėstytus 2016 m. lapkričio 3 d. ECB sprendime (ES) 2016/2247 dėl ECB metinės atskaitomybės (ECB/2016/35), su pakeitimais pagal 2016 m. lapkričio 3 d. ECB gaires (ES) 2016/2249 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2016/34), su pakeitimais.

Nuomonės pagrindas

Mes atlikome auditą pagal tarptautinius audito standartus (TAS). Pagal šiuos standartus mums kylančios pareigos išsamiau aprašytos mūsų ataskaitos dalyje Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą. Esame nepriklausomi nuo ECB, kaip nustatyta pagal Vokietijos etikos reikalavimus, taikomus mūsų atliekamam finansinių ataskaitų auditui ir suderintus su Tarptautinės buhalterių etikos standartų valdybos parengto Buhalterių profesionalų etikos kodekso nuostatomis. Mes atlikome ir kitas pagal šiuos reikalavimus mums nustatytas etikos pareigas. Manome, kad mūsų gauti audito įrodymai yra pakankami ir pagrįsti, todėl jais remdamiesi galime pareikšti savo nuomonę.

Kita informacija

ECB vykdomoji valdyba (toliau – Vykdomoji valdyba) atsakinga už kitą į ECB metines ataskaitas įtrauktą informaciją. Ji apima visą į ECB metines ataskaitas įtrauktą informaciją, bet neapima ECB finansinių ataskaitų ir mūsų audito išvados apie jas.

Mūsų nuomonė dėl finansinių ataskaitų šios kitos informacijos neapima ir apie ją nepateikiame jokios užtikrintos išvados.

Mūsų pareiga, atliekant finansinių ataskaitų auditą, yra perskaityti šią kitą informaciją ir įvertinti, ar ji nėra iš esmės nesuderinama su finansinėmis ataskaitomis ar audito metu įgytomis žiniomis ir ar ji neatrodo kitaip reikšmingai iškraipyta.

Vykdomosios valdybos ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vykdomoji valdyba yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą, laikantis Valdančiosios tarybos nustatytų principų, išdėstytų 2016 m. lapkričio 3 d. ECB sprendime (ES) 2016/2247 dėl ECB metinės atskaitomybės (ECB/2016/35), su pakeitimais pagal 2016 m. lapkričio 3 d. ECB gaires (ES) 2016/2249 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2016/34), su pakeitimais, ir už tokią vidaus kontrolę, kokią Vykdomoji valdyba mano esant būtiną rengiant finansines ataskaitas, kuriose nebūtų reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.

Vykdomoji valdyba yra atsakinga už tai, kad rengiant finansines ataskaitas būtų įvertinamas ECB gebėjimas tęsti veiklą, atskleidžiama, jei taikoma, su veiklos tęstinumu susijusi informacija ir kad finansinės ataskaitos būtų rengiamos vadovaujantis veiklos tęstinumo principu.

Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už ECB finansinės atskaitomybės proceso bendrą priežiūrą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra dėl apgaulės ar klaidos atsiradusių reikšmingų iškraipymų, ir parengti auditoriaus ataskaitą su mūsų nuomone. Pakankamas užtikrinimas yra aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad reikšmingi iškraipymai, jei jų būtų, kiekvieną kartą bus nustatyti pagal TAS atliekamo audito metu. Iškraipymas gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos ir yra laikomas reikšmingu, jeigu pagrįstai manoma, kad jis vienas arba kartu su kitais iškraipymais gali turėti įtakos ekonominiams vartotojų sprendimams, priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Kadangi auditas atliekamas pagal TAS, planuodami ir vykdydami auditą vadovaujamės savo profesiniu sprendimu ir laikomės profesinio skepticizmo. Mes taip pat:

• nustatome ir įvertiname reikšmingo iškraipymo, atsiradusio finansinėse ataskaitose dėl apgaulės ar klaidos, riziką, planuojame ir įgyvendiname audito procedūras kaip tinkamą atsaką į šią riziką ir surenkame audito įrodymus, kurie yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti. Rizika, kad nebus nustatytas dėl apgaulės atsiradęs reikšmingas iškraipymas, yra didesnė negu rizika, kad nebus nustatytas dėl klaidos atsiradęs reikšmingas iškraipymas, nes apgaulė gali būti įvairi: slaptas susitarimas, klastojimas, tyčinis neveikimas, klaidingas faktų pateikimas arba vidaus kontrolės nepaisymas;
• išsiaiškiname, kaip veikia vidaus kontrolė, kad, atsižvelgę į esamas aplinkybes, galėtume parinkti tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad pareikštume nuomonę apie ECB vidaus kontrolės veiksmingumą;
• įvertiname taikomos apskaitos politikos tinkamumą ir vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų bei atskleistos susijusios informacijos pagrįstumą;
• padarome išvadą, ar vadovybė tinkamai vadovavosi veiklos tęstinumo principu ir, remdamiesi gautais audito įrodymais, sprendžiame, ar yra kokių nors reikšmingų neaiškumų, susijusių su įvykiais ar sąlygomis, kurie gali sukelti rimtų abejonių dėl subjekto sugebėjimo tęsti veiklą. Jeigu prieiname išvadą, kad reikšmingas neaiškumas egzistuoja, privalome audito ataskaitoje atkreipti dėmesį į finansinėse ataskaitose atskleistą atitinkamą informaciją arba, jeigu informacijos atskleidimas yra netinkamas, – atitinkamai pakoreguoti savo nuomonę. Savo išvadas parengiame vadovaudamiesi iki mūsų audito ataskaitos parengimo dienos gautais audito įrodymais;
• įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, taip pat informacijos atskleidimą ir tai, ar sandoriai ir įvykiai finansinėse ataskaitose pateikti teisingai.

Mes privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie, be kitų dalykų, planuojamą audito apimtį, jo atlikimo laiką ir reikšmingus audito metu nustatytus faktus, įskaitant audito metu nustatytus didelius vidaus kontrolės trūkumus.

2022 m. vasario 9 d., Frankfurtas prie Maino

Baker Tilly GmbH & Co. KG
Wirtschaftsprüfungsgesellschaft

(Düsseldorf)

4 Pastaba dėl pelno (nuostolio) paskirstymo

Ši pastaba nėra ECB 2021 m. finansinių ataskaitų dalis.

Pagal ECBS statuto 33 straipsnį ECB grynasis pelnas skirstomas tokia seka:

1. suma, kurią nustato Valdančioji taryba ir kuri negali būti didesnė kaip 20 % grynojo pelno, pervedama į bendrąjį atsargų fondą, kuris negali sudaryti daugiau kaip 100 % kapitalo;
2. likęs grynasis pelnas paskirstomas ECB dalininkams proporcingai jų apmokėtoms dalims^[52].

Jeigu ECB patiria nuostolį, jį galima padengti iš ECB bendrojo atsargų fondo, o prireikus, Valdančiosios tarybos sprendimu, iš atitinkamų finansinių metų pinigų politikos pajamų proporcingai ir neviršijant NCB pagal ECBS statuto 32.5 straipsnį paskirstytų sumų^[53].

2021  m. ECB grynasis pelnas sudarė 192 mln. eurų. Valdančiosios tarybos sprendimu, 2022 m. sausio 31 d. atliktas tarpinis pelno paskirstymas (150 mln. eurų) euro zonos NCB. Be to, Valdančioji taryba nusprendė euro zonos NCB paskirstyti ir likusią pelno dalį (42 mln. eurų).