Pagrindiniai skaičiai

1 Vadovybės ataskaita

1.1 ECB vadovybės ataskaitos tikslas

Vadovybės ataskaita^[1] yra neatskiriama ECB metinių ataskaitų dalis. Joje skaitytojams pateikiama pagalbinė su finansinėmis ataskaitomis susijusi informacija^[2]. Atsižvelgiant į tai, kad ECB veikla ir operacijos vykdomos siekiant įgyvendinti jo politikos tikslus, ECB finansinė padėtis ir finansiniai rezultatai turėtų būti vertinami jų neatsiejant nuo ECB politikos veiksmų.

Vadovybės ataskaitoje aprašomos pagrindinės ECB užduotys ir veikla bei jų poveikis banko finansinėms ataskaitoms. Šioje ataskaitoje taip pat analizuojami per metus įvykę pagrindiniai balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos pokyčiai, pateikiama informacijos apie ECB finansinius išteklius. Galiausiai ataskaitoje aprašoma rizikos aplinka, kurioje veikia ECB, įskaitant konkrečią ECB patiriamą riziką, ir visoms šioms rizikoms mažinti taikoma rizikos valdymo politika.

1.2 Pagrindinės užduotys ir veikla

ECB yra Eurosistemos dalis. Be ECB, į Eurosistemą dar įeina Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, įsivedusių eurą, nacionaliniai centriniai bankai (NCB)^[3]. Pagrindinis Eurosistemos tikslas – palaikyti kainų stabilumą. ECB savo užduotis vykdo vadovaudamasis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo^[4] bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statute (ECBS statutas)^[5] išdėstytomis nuostatomis (žr. 1 schemą). Vykdydamas savo veiklą ECB siekia įgyvendinti jam suteiktus įgaliojimus, o ne gauti pelno.

1 schema

Pagrindinės ECB užduotys

Vadovaujantis decentralizuoto pinigų politikos įgyvendinimo Eurosistemoje principu, Eurosistemos pinigų politikos operacijos yra įtrauktos į ECB ir euro zonos NCB finansines ataskaitas. Toliau 1 lentelėje apžvelgiamos pagrindinės operacijos ir funkcijos, kurias ECB atlieka vykdydamas savo įgaliojimus, bei jų poveikis ECB finansinėms ataskaitoms.

1 lentelė

Pagrindinė ECB veikla ir jos poveikis ECB finansinėms ataskaitoms

Pinigų politikos įgyvendinimas

Užsienio valiutos operacijų vykdymas ir užsienio atsargų valdymas

Sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimas

Indėlis didinant bankų sistemos saugumą ir patikimumą bei visos finansų sistemos stabilumą

Kita

1.3 Finansų raida

1.3.1 Balansas

2018–2022 m. ECB balansas gerokai padidėjo, o tam didžiausią poveikį turėjo ECB vienakrypčiai vertybinių popierių pirkimai, vykdomi įgyvendinant Eurosistemos pinigų politiką (žr. 1 pav.). 2018 m. gruodžio mėn. grynieji pirkimai pagal turto pirkimo programą (TPP)^[6] baigėsi, o 2019 m. lapkričio mėn. buvo atnaujinti. Todėl 2019 m. ECB balanso augimo tempas buvo nedidelis ir augimą daugiausia nulėmė padidėjusi tiek ECB užsienio atsargų rinkos vertė, tiek apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertė. Pagrindiniai reikšmingo balanso padidėjimo 2020 ir 2021 m. veiksniai buvo grynieji vertybinių popierių pirkimai pagal TPP ir 2020 m. kovo mėn. pradėtas specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP)^[7] vykdymas. Grynieji vertybinių popierių pirkimai pagal SPPP nuo 2022 m. kovo pabaigos, pagal TPP – nuo 2022 m. liepos 1 d. nevykdomi, todėl 2022 m. ECB balansas padidėjo mažiau.

1 pav.

Pagrindinės ECB balanso sudedamosios dalys

(mlrd. eurų)

2022 m. ECB balansas padidėjo 18,7 mlrd. – iki 698,9 mlrd. eurų, daugiausia dėl ECB tenkančios vertybinių popierių pirkimų pagal SPPP ir TPP dalies. Dėl šių pirkimų padidėjo pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių portfelis, o dėl piniginių atsiskaitymų už minėtus pirkimus per TARGET2 sąskaitas atitinkamai padidėjo vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai. Šį vidinių Eurosistemos įsipareigojimų padidėjimą su kaupu kompensavo piniginių lėšų įplaukos dėl euro zonos rezidentų į ECB padėtų didesnių indėlių. Dėl jų kartu padidėjo kiti įsipareigojimai.

ECB balanso padidėjimui įtakos taip pat turėjo išaugusi ECB užsienio atsargų vertė eurais ir apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertė.

2022 m. pabaigoje pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai, išreikšti eurais, sudarė 65 % viso ECB turto. Šiame balanso straipsnyje parodomi vertybiniai popieriai, kuriuos ECB įsigijo pagal vertybinių popierių rinkų programą (VPRP), POPP3, TUVPPP, VSPP ir SPPP. Visų likusių vertybinių popierių, laikomų pagal pirmąją ir antrąją padengtųjų obligacijų pirkimo programas (POPP1 ir POPP2), terminas suėjo 2022 m.

Remdamasis atitinkamais Valdančiosios tarybos sprendimais, ECB grynuosius vertybinių popierių pirkimus pagal SPPP vykdė iki 2022 m. kovo pabaigos, o grynuosius pirkimus pagal TPP baigė vykdyti nuo 2022 m. liepos 1 d. Visos pagrindinės sumos, gautos iš abiejuose portfeliuose laikomų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, visus metus buvo toliau reinvestuojamos. Dėl šių pirkimų ir reinvestavimo ECB pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių portfelis padidėjo 11,9 mlrd. – iki 457,3 mlrd. eurų (žr. 2 pav.), o pagal SPPP ir VSPP įsigytų vertybinių popierių portfeliai padidėjo atitinkamai 9,0 mlrd. ir 8,8 mlrd. eurų. TUVPPP portfelis dėl išpirkimų sumažėjo 5,5 mlrd. eurų.

2022 m. gruodžio mėn. Valdančioji taryba paskelbė^[8], kad nuo 2023 m. kovo pradžios TPP portfelis mažės nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuos visų pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių suėjus jų terminui. Iki 2023 m. birželio pabaigos pirkimų bus vykdoma už vidutiniškai 15 mlrd. eurų per mėnesį mažiau, o vėliau bus sprendžiama dėl tolesnio jų tempo. Valdančioji taryba toliau reinvestuos visas pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, bent iki 2024 m. pabaigos. Šios sumos ir toliau reinvestuojamos lanksčiai laiko, turto klasių ir jurisdikcijų atžvilgiu – taip, kad pinigų politikos perdavimo mechanizmui nekiltų su koronaviruso (COVID-19) pandemija susijusi rizika.

2 pav.

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

(mlrd. eurų)

2022 m. pabaigoje ECB pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, įsigytų pagal aktyvias programas – TPP ir SPPP, portfelio terminų struktūra^[9] buvo diversifikuota (žr. 3 pav.).

3 pav.

TPP ir SPPP terminų struktūra

2022 m. ECB užsienio atsargų, kurias sudaro auksas, specialiosios skolinimosi teisės, JAV doleriai, Japonijos jenos ir Kinijos juaniai, bendra vertė eurais padidėjo 4,1 mlrd. – iki 84,5 mlrd. eurų.

ECB turimo aukso ir gautino aukso vertė eurais 2022 m. padidėjo 1,6 mlrd. – iki 27,7 mlrd. eurų (žr. 4 pav.) – dėl padidėjusios aukso rinkos kainos eurais, tačiau aukso kiekis uncijomis nepakito. Dėl šio padidėjimo atitinkama suma išaugo ir ECB aukso perkainojimo sąskaitos (žr. 1.3.2 skirsnį Finansiniai ištekliai).

4 pav.

Auksas ir aukso kainos

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: eurai už Trojos unciją grynojo aukso)

ECB užsienio valiutos atsargų^[10] JAV doleriais, Japonijos jenomis ir Kinijos juaniais vertė eurais padidėjo 2,0 mlrd. – iki 55,0 mlrd. eurų (žr. 5 pav.), daugiausia dėl euro atžvilgiu padidėjusio JAV dolerio kurso. Dėl JAV dolerio kurso padidėjimo atitinkamai padidėjo ir ECB perkainojimo sąskaitų likučiai (žr. 1.3.2 skirsnį Finansiniai ištekliai).

5 pav.

Užsienio valiutos atsargos

(mlrd. eurų)

2022 m. pabaigoje JAV doleriai ir toliau sudarė didžiausią ECB užsienio valiutos atsargų dalį – apie 78 %.

Savo užsienio valiutos atsargų investavimą ECB valdo pagal trijų etapų procesą. Pirma, ECB rizikos valdytojai suformuoja strateginį orientacinį portfelį, o Valdančioji taryba jį patvirtina. Antra, ECB portfelių valdytojai suformuoja taktinį orientacinį portfelį, o Vykdomoji valdyba jį patvirtina. Trečia, NCB kasdien decentralizuotai vykdo investavimo operacijas.

ECB užsienio valiutos atsargos daugiausia investuojamos į vertybinius popierius ir pinigų rinkos indėlius arba laikomos einamosiose sąskaitose (žr. 6 pav.). Šį portfelį sudarantys vertybiniai popieriai vertinami metų pabaigoje buvusiomis rinkos kainomis.

6 pav.

Užsienio valiutos investicijų struktūra

(mlrd. eurų)

ECB užsienio valiutos atsargų paskirtis – finansuoti galimas intervencijas į užsienio valiutų rinką. Todėl ECB užsienio valiutos atsargos valdomos siekiant trijų pagrindinių tikslų (pagal svarbą) – likvidumo, saugumo ir grąžos. Dėl to šį portfelį daugiausia sudaro trumpalaikiai vertybiniai popieriai (žr. 7 pav.).

7 pav.

Užsienio valiuta išreikštų vertybinių popierių terminų struktūra

2022 m. nuosavų lėšų portfelio vertė beveik nekito ir sudarė 21,1 mlrd. eurų (žr. 8 pav.), nes pagrindiniai ją lemiantys veiksniai iš esmės vienas kitą atsvėrė. Dėl investicijų – bendra jų suma buvo lygi į ECB atidėjinius finansinėms rizikoms 2021 m. pervestai sumai ir 2022 m. euro zonos NCB sumokėtai antrajai įmokai pagal padidėjusią pasirašytojo ECB kapitalo dalį, jiems tenkančią iš ECBS pasitraukus Bank of England (žr. 1.3.2 skirsnį Finansiniai ištekliai) – nuosavų lėšų portfelis padidėjo. Tačiau šį padidėjimą beveik visiškai nusvėrė tai, kad dėl labai padidėjusio euro zonos obligacijų pajamingumo sumažėjo šiame portfelyje laikomų vertybinių popierių rinkos vertė (žr. 16 pav.).

8 pav.

ECB nuosavų lėšų portfelis

(mlrd. eurų)

Portfelį sudaro daugiausia vertybiniai popieriai, išreikšti eurais. Šie vertybiniai popieriai vertinami metų pabaigoje buvusiomis rinkos kainomis. 2022 m. valdžios sektoriaus skolos vertybiniai popieriai sudarė 76 % viso portfelio.

Žaliųjų investicijų dalis ir toliau nuosekliai didėjo – nuo 7,6 % (2021 m. pabaigoje) iki 13,1 % (2022 m. pabaigoje) nuosavų lėšų portfelio. ECB ketina ateinančiais metais šią dalį didinti toliau^[11]. Nuo 2021 m. žaliųjų obligacijų pirkimus antrinėse rinkose papildo investicijos į 2021 m. sausio mėn. Tarptautinių atsiskaitymų banko įsteigtą centrinių bankų eurais išreikštų žaliųjų obligacijų investicinį fondą.

ECB nuosavų lėšų portfelį sudaro daugiausia ECB finansinių išteklių investicijos, konkrečiai: ECB apmokėto kapitalo ir bendrojo atsargų fondo bei atidėjinių finansinėms rizikoms sumos. Šio portfelio paskirtis – uždirbti pajamų, kurios padėtų padengti ECB veiklos išlaidas, nesusijusias su jam pavestų priežiūros uždavinių vykdymu^[12]. Šis portfelis investuojamas į eurais išreikštą turtą, atsižvelgiant į pagal rizikos kontrolės sistemą nustatytus apribojimus. Todėl šio portfelio terminų struktūra yra labiau diversifikuota (žr. 9 pav.) negu užsienio valiutos atsargų portfelio.

9 pav.

ECB nuosavų lėšų investicijų į vertybinius popierius terminų struktūra

2022 m. pabaigoje, palyginti su 2021 m. pabaiga, bendra apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertė padidėjo 1,8 % – iki 1 572,0 mlrd. eurų. ECB paskirta 8 % visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertės. Metų pabaigoje ji sudarė 125,8 mlrd. eurų. Kadangi pats ECB neleidžia banknotų, jis turi vidinių Eurosistemos pretenzijų euro zonos NCB atžvilgiu, atitinkančių apyvartoje cirkuliuojančių banknotų vertę.

ECB vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai, kuriuos daugiausia sudaro grynieji euro zonos NCB likučiai sistemoje TARGET2 ECB atžvilgiu ir ECB įsipareigojimai, susiję su užsienio valiutos atsargomis, kurias jam pervedė euro zonos NCB, prisijungę prie Eurosistemos, 2022 m. sumažėjo 19,7 mlrd. – iki 355,5 mlrd. eurų.

Vidinių Eurosistemos įsipareigojimų raidą 2018–2020 m. daugiausia lėmė grynojo TARGET2 įsipareigojimo pokytis dėl ECB įvykdytų pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių grynųjų pirkimų, už kuriuos atsiskaitoma per TARGET2 sąskaitas (10 pav.). 2021 ir 2022 m. pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių įsigijimo poveikis grynajam TARGET2 įsipareigojimui buvo su kaupu atsvertas. 2022 m. tam didžiausią įtaką turėjo padidėję euro zonos rezidentų indėliai, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip fiskalinis agentas^[13], ir didesni euro zonos išorinių sistemų, prisijungusių prie sistemos TARGET2 per TARGET2-ECB komponentą, likučiai.

10 pav.

Grynasis vidinis Eurosistemos likutis sistemoje TARGET2 ir pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

(mlrd. eurų)

ECB kitus įsipareigojimus daugiausia sudaro indėliai, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip fiskalinis agentas, ir išorinių sistemų, prisijungusių prie TARGET2 per TARGET2-ECB komponentą, likučiai. 2022 m. ECB kiti įsipareigojimai padidėjo 33,2 mlrd. iki 165,7 mlrd. eurų – daugiausia dėl padidėjusių euro zonos rezidentų indėlių, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip fiskalinis agentas.

1.3.2 Finansiniai ištekliai

ECB finansinius išteklius sudaro kapitalas, visos sumos, laikomos atidėjiniuose finansinėms rizikoms ir bendrajame atsargų fonde, perkainojimo sąskaitos ir visas atitinkamų metų pelnas. Šie finansiniai ištekliai yra i) investuojami į turtą, iš kurio gaunamos pajamos, ir (arba) ii) naudojami nuostoliams padengti. 2022 m. gruodžio 31 d. ECB finansiniai ištekliai sudarė 51,6 mlrd. eurų (žr. 11 pav.). Bendra išteklių vertė buvo 1,8 mlrd. eurų didesnė nei 2021 m. dėl i) perkainojimo sąskaitų padidėjimo pabrangus JAV doleriui euro atžvilgiu ir 2022 m. pakilus aukso rinkos kainoms eurais ir ii) apmokėto kapitalo padidėjimo. Šiuos padidėjimus iš dalies nusvėrė atidėjinių finansinėms rizikoms sumažėjimas, dalį jų panaudojus 2022 m. patirtiems nuostoliams padengti.

11 pav.

ECB finansiniai ištekliai

(mlrd. eurų)

Aukso, užsienio valiutos ir vertybinių popierių, kuriems taikomas perkainojimas, nerealizuotasis prieaugis nėra pripažįstamas pajamomis pelno (nuostolio) ataskaitoje, bet yra tiesiogiai įrašomi į perkainojimo sąskaitas, parodomas ECB balanso įsipareigojimų pusėje. Šių sąskaitų likučiai gali būti panaudoti siekiant sušvelninti nepalankaus atitinkamų kainų ir (arba) valiutos kursų kitimo ateityje poveikį ir todėl sustiprina ECB atsparumą pagrindinėms rizikoms. 2022 m. aukso, užsienio valiutos ir vertybinių popierių perkainojimo sąskaitos^[14] padidėjo 3,0 mlrd. – iki 36,1 mlrd. eurų, padidėjus užsienio valiutos ir aukso perkainojimo likučiams (daugiausia dėl pabrangusio JAV dolerio euro atžvilgiu (žr. 12 pav.) ir pakilusios aukso rinkos kainos eurais). Šį padidėjimą iš dalies nusvėrė sumažėję vertybinių popierių perkainojimo likučiai.

12 pav.

Pagrindiniai užsienio valiutos kursai ir aukso kaina 2018–2022 m.

(pokyčiai, procentais, palyginti su 2018 m.; metų pabaigos duomenys)

Po Bank of England pasitraukimo iš ECBS 2020 m. kitų NCB dalys ECB pasirašytajame kapitale padidėjo. Valdančioji taryba nusprendė, kad 2020 m. kiti NCB padengs tik Bank of England atsiimtą apmokėtojo kapitalo dalį (58 mln. eurų), o padidėjusias ECB pasirašytojo kapitalo dalis euro zonos NCB visiškai apmokės dviem metinėmis įmokomis – 2021 ir 2022 m. Euro zonos NCB sumokėjus paskutiniąją įmoką, 2022 m. ECB apmokėtasis kapitalas padidėjo 0,6 mlrd. – iki 8,9 mlrd. eurų^[15].

Atsižvelgdamas į patiriamas finansines rizikas (žr. 1.4.1 skirsnį Finansinės rizikos), ECB yra sudaręs atidėjinius finansinėms rizikoms. Atidėjiniai finansinėms rizikoms kartu su visa suma, laikoma ECB bendrajame atsargų fonde, negali viršyti euro zonos NCB apmokėto kapitalo vertės. Šių atidėjinių dydis kiekvienais metais peržiūrimas, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, įskaitant turimo rizikingo turto apimtį, numatomus kitų metų rezultatus ir rizikos įvertinimą. Atlikusi metinę peržiūrą, Valdančioji taryba nusprendė iš atidėjinių finansinėms rizikoms pervesti 1 627 mln. eurų 2022 m. patirtiems nuostoliams padengti. ECB finansinis rezultatas po šio pervedimo tapo lygus nuliui (žr. 1.3.3 skirsnį Pelno (nuostolio) ataskaita), o atidėjiniai finansinėms rizikoms sumažėjo iki 6,6 mlrd. eurų.

1.3.3 Pelno (nuostolio) ataskaita

Kelerius metus iš eilės didėjęs, ECB metinis pelnas 2019 m. pasiekė aukščiausią lygį, o 2020 m. pradėjo kristi. ECB pelno pokyčiams didžiausią poveikį darė pajamų iš užsienio atsargų ir pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių pokyčiai. 2021 m. nemaža dalis lėšų taip pat buvo pervesta į atidėjinius finansinėms rizikoms, dėl to ECB pelnas sumažėjo atitinkamo dydžio suma.

Iš atidėjinių finansinėms rizikoms pervedus 1 627 mln. eurų 2022 m. patirtiems nuostoliams padengti, ECB finansinis rezultatas tapo lygus nuliui (2021 m. buvo 192 mln. eurų). Nuostoliai susidarė daugiausia dėl i) palūkanų išlaidų, susijusių su ECB grynaisiais įsipareigojimais sistemoje TARGET2, ir dėl ii) grynojo neigiamo finansinių operacijų rezultato bei nurašymų (žr. 13 pav.).

13 pav.

Pagrindinės ECB pelno (nuostolio) ataskaitos sudedamosios dalys

(mln. eurų)

ECB grynosios palūkanų pajamos sumažėjo 666 mln. – iki 900 mln. eurų (žr. 14 pav.) daugiausia dėl palūkanų išlaidų, susijusių su ECB grynaisiais įsipareigojimais sistemoje TARGET2. Grynųjų palūkanų pajamų sumažėjimui įtakos turėjo ir palūkanų išlaidos, patirtos dėl atlygio už NCB pretenzijas, susijusias su į ECB pervestomis užsienio atsargomis. Šias išlaidas iš dalies kompensavo didesnės palūkanų pajamos iš: i) ECB pretenzijų, susijusių su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje, ii) užsienio atsargų ir iii) pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių.

14 pav.

Grynosios palūkanų pajamos

(mln. eurų)

2022 m. grynosios palūkanų pajamos iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių padidėjo 528 mln. – iki 1 534 mln. eurų (žr. 15 pav.), o tam įtakos daugiausia turėjo didesnės grynosios palūkanų pajamos iš TPP (iš vertybinių popierių, laikomų pagal POPP3, TUVPPP ir VSPP) ir mažesnės neigiamos grynosios palūkanų pajamos iš SPPP portfelio. 2022 m. grynosios palūkanų pajamos iš TPP portfelio padidėjo 424 mln. – iki 1 571 mln. eurų, o neigiamos grynosios palūkanų pajamos iš SPPP portfelio sumažėjo nuo 252 iki 103 mln. eurų. Šiuos pokyčius daugiausia nulėmė 2022 m. labai padidėjęs euro zonos obligacijų pajamingumas (žr. 16 pav.), nes dėl to atsirado galimybė pagal abi programas pirkti didesnio pajamingumo vertybinius popierius, palyginti su ankstesnių laikotarpių atitinkamų portfelių pajamingumu. Grynosios palūkanų pajamos iš VPRP, POPP1 ir POPP2 portfelių smuktelėjo 45 mln. – iki 66 mln. eurų, nes, suėjus vertybinių popierių terminui, sumažėjo šių portfelių dydis.

15 pav.

Grynosios palūkanų pajamos (išlaidos) iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių

(mln. eurų)

16 pav.

Euro zonos 7 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas

(metinės palūkanos, procentais; mėnesio pabaigos duomenys)

Grynosios palūkanų pajamos iš užsienio atsargų padidėjo 602 mln. – iki 798 mln. eurų, o tam daugiausiai įtakos padarė didesnės palūkanų pajamos iš JAV doleriais išreikštų vertybinių popierių. Palyginti su ankstesniais metais, 2022 m. vidutinės ECB palūkanų pajamos iš portfelio JAV doleriais padidėjo dėl i) anksčiau įsigytų mažesnio pajamingumo obligacijų pardavimo bei išpirkimo ir ii) didesnio pajamingumo vertybinių popierių įsigijimų, nuo 2021 m. pabaigos padidėjus obligacijų JAV doleriais pajamingumui (žr. 17 pav.).

17 pav.

JAV, Japonijos ir Kinijos vyriausybių 2 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas

(metinės palūkanos, procentais; mėnesio pabaigos duomenys)

Palūkanų pajamos iš ECB tenkančios eurų banknotų dalies ir palūkanų išlaidos dėl atlygio už NCB pretenzijas, susijusias su pervestomis užsienio atsargomis, 2022 m. sudarė atitinkamai 736 mln. eurų ir 201 mln. eurų, nors praėjusiais metais ir šios pajamos, ir šios išlaidos buvo nulinės. Pokyčius nulėmė pagrindinių refinansavimo operacijų (PRO) palūkanų normos, t. y. palūkanų normos, naudojamos šių likučių palūkanoms apskaičiuoti, padidinimas. Nuo 2016 m. kovo mėn. ši norma buvo 0 %, tačiau nuo 2022 m. liepos 27 d. ją pradėta laipsniškai didinti ir metų pabaigoje ji buvo 2,5 %.

Grynosios palūkanų išlaidos dėl NCB mokėtinų / iš NCB gautinų likučių sistemoje TARGET2 sudarė 2 075 mln. eurų (2021 m. gauta 22 mln. eurų palūkanų pajamų). Grynosios palūkanų išlaidos 2022 m. susidarė dėl atlygio už ECB vidinius Eurosistemos likučius sistemoje TARGET2 pagal 2022 m. pradėtą didinti PRO palūkanų normą. 2021 m. 22 mln. eurų palūkanų pajamos susidarė dėl atlygio už ne euro zonos NCB likučius sistemoje TARGET2, taikant neigiamą vidutinę atlygio normą.

Grynosios kitos palūkanų pajamos sumažėjo daugiausia dėl atlygio už indėlius, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip fiskalinis agentas. Nors 2021 m. iš šių indėlių dėl jiems taikytos neigiamos vidutinės atlygio normos ECB uždirbo palūkanų pajamų, 2022 m. ECB patyrė palūkanų išlaidų, nes taikomos atlygio normos tapo teigiamos, o vidutiniai indėliai artėjant metų pabaigai didėjo. Šias išlaidas iš dalies kompensavo didesnės palūkanų pajamos iš nuosavų lėšų portfelio, euro zonoje padidėjus pajamingumui (žr. 16 pav.).

Grynosios realizuotosios išlaidos iš finansinių operacijų 2022 m. padidėjo 104 mln. – iki 110 mln. eurų (žr. 18 pav.). Jas daugiausia sudarė realizuotosios išlaidos dėl kainų pokyčių, pardavus JAV doleriais išreikštus vertybinius popierius, nes šių vertybinių popierių rinkos vertę neigiamai paveikė per metus padidėjęs obligacijų JAV doleriais pajamingumas (žr. 17 pav.). Šios išlaidos buvo patirtos daugiausia per 2022 m. paskutinius tris ketvirčius (žr. 19 pav.). Realizuotąsias išlaidas dėl kainų pokyčių iš dalies kompensavo realizuotosios pajamos dėl valiutos kursų, o šios daugiausia susidarė dėl vertybinių popierių JAV doleriais vertės nurašymų metų pabaigoje.

18 pav.

Realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų

(mln. eurų)

19 pav.

2021 ir 2022 m. ketvirtinės realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų

(mln. eurų)

Nerealizuotieji perkainojimo nuostoliai metų pabaigoje ECB pelno (nuostolio) ataskaitoje parodomi kaip nurašymai. 2022 m. šie nurašymai sudarė 1 840 mln., 2021 m. – 133 mln. eurų (žr. 20 pav.), o susidarė daugiausia dėl to, kad nuosavų lėšų portfelyje ir portfelyje JAV doleriais laikomų vertybinių popierių rinkos vertė, reikšmingai padidėjus atitinkamam pajamingumui, sumažėjo.

20 pav.

Finansinio turto ir pozicijų nurašymai

(mln. eurų)

2022 m. gruodžio 31 d. Valdančioji taryba nusprendė pervesti 1 627 mln. eurų iš ECB atidėjinių finansinėms rizikoms 2022 m. patirtiems nuostoliams kompensuoti (žr. 1.3.2 skirsnį Finansiniai ištekliai).

ECB bendros veiklos išlaidos, įskaitant nuvertėjimą ir banknotų gamybos paslaugas, sumažėjo 14 mln. – iki 1 224 mln. eurų (žr. 21 pav.). Šiam sumažėjimui, palyginti su 2021 m., didžiausią poveikį padarė mažesnės personalo išlaikymo išlaidos, o šios buvo mažesnės dėl aktuarinio prieaugio, susijusio su kitomis ilgalaikėmis išmokomis, nes, 2022 m. pabaigoje atliekant aktuarinį vertinimą, taikyta didesnė diskonto norma. Administracinės išlaidos padidėjo nedaug ir daugiausia dėl to, kad, pasibaigus pandemijai, buvo pamažu grįžtama prie įprasto veiklos lygio, ir dėl naujų bei tobulesnių bankų priežiūros IT sistemų.

Su vykdoma bankų priežiūra susijusios išlaidos visiškai padengiamos iš prižiūrimiems subjektams taikomų mokesčių. Atsižvelgus į faktines išlaidas, ECB patirtas vykdant su bankų priežiūra susijusius uždavinius, 2022 m. pajamos iš priežiūros mokesčių sudarė 594 mln. eurų^[16].

21 pav.

Veiklos išlaidos ir pajamos iš priežiūros mokesčių

(mln. eurų)

1.4 Rizikos valdymas

Rizikos valdymas yra esminė ECB veiklos dalis. Rizika valdoma nuolat i) nustatant ir vertinant riziką, ii) peržiūrint rizikos strategiją ir politiką, iii) įgyvendinant rizikos mažinimo priemones, iv) stebint riziką ir apie ją pranešant. Atlikti visą šį darbą padeda veiksmingos metodikos, procesai ir sistemos.

2 schema

Rizikos valdymo ciklas

Tolesniuose skirsniuose pristatomos šios rizikos, jų šaltiniai ir taikomos rizikos kontrolės sistemos.

1.4.1 Finansinės rizikos

Vykdomoji valdyba siūlo politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinamas tinkamas ECB apsaugos nuo patiriamų finansinių rizikų lygis. Iš Eurosistemos centrinių bankų ekspertų sudarytas Rizikos valdymo komitetas, be kita ko, prisideda prie Eurosistemos prisiimamų finansinių rizikų, susijusių su atitinkamomis balanso pozicijomis, stebėjimo, apskaičiavimo ir informacijos apie jas teikimo. Jis taip nustato ir peržiūri susijusias metodikas ir bendras sistemas. Taip Rizikos valdymo komitetas padeda sprendimus priimantiems organams užtikrinti tinkamą Eurosistemos apsaugos lygį.

Finansinės rizikos kyla dėl pagrindinės ECB veiklos ir su ja susijusių finansinių pozicijų. Rizikos kontrolės sistemos ir apribojimai, kuriuos ECB naudoja savo rizikos profiliui valdyti, skiriasi pagal operacijų rūšis ir priklauso nuo įvairios skirtingų portfelių valdymo politikos arba jų investicijų paskirties, taip pat nuo turto rizikos ypatumų.

Rizikai stebėti ir įvertinti ECB taiko įvairius savo sukurtus rizikos vertinimo metodus. Šie metodai pagrįsti bendru rinkos ir kredito rizikos modeliavimu. Su rizikos matais susijusios pagrindinės modeliavimo sąvokos, metodai ir prielaidos grindžiamos šios srities standartais ir turimais rinkos duomenimis. Paprastai rizika apskaičiuojama kaip vienų metų tikėtino vertės stygiaus (angl. Expected Shortfall arba ES)^[17] rodiklis taikant 99 % patikimumo lygmenį. Rizika skaičiuojama dviem metodais: i) apskaitiniu – pagal galiojančius apskaitos reikalavimus apskaičiuojant rizikos įverčius, ECB perkainojimo sąskaitos laikomos rezervu; ii) finansiniu – apskaičiuojant riziką, perkainojimo sąskaitos nelaikomos rezervu. Kad susidarytų išsamų vaizdą apie riziką, ECB apskaičiuoja ir kitus rizikos matus esant skirtingiems patikimumo lygmenims, atlieka jautrumo bei scenarijų nepalankiausiomis sąlygomis analizę ir vertina ilgesnės trukmės pozicijų bei pajamų prognozes^[18].

Per metus ECB bendra rizika padidėjo. 2022 m. pabaigos duomenimis, visų ECB portfelių bendra vienų metų finansinė rizika, įvertinta apskaitiniu metodu pagal tikėtino vertės stygiaus rodiklį taikant 99 % patikimumo lygmenį, sudarė 16,0 mlrd. eurų – tai yra 0,7 mlrd. eurų daugiau negu 2021 m. pabaigoje apskaičiuota rizika (žr. 22 pav.). 2020 m. pradėjusi didėti apskaičiuota rizika didėjo ir toliau, nes dėl turto pirkimų, vykdytų pagal SPPP ir TPP, augo ECB pinigų politikos tikslais suformuoti portfeliai.

22 pav.

Bendra finansinė rizika (ES 99 %, apskaitinis įvertis)

(mlrd. eurų)

Kredito rizika kyla dėl ECB pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių portfelių, nuosavų lėšų eurais portfelio ir turimų užsienio atsargų. Nors pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai vertinami amortizuota savikaina, sumažinta vertės sumažėjimu, o jų kaina, jei prekyba nevyksta, dėl kredito kokybės vertinimo pasikeitimo nesikeičia, jiems vis tiek kyla kredito įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Nuosavos lėšos eurais ir užsienio atsargos vertinamos rinkos kainomis, todėl joms kyla kredito kokybės vertinimo pasikeitimo ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Kredito rizika, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo, nes, vykdant vertybinių popierių pirkimus pagal SPPP ir TPP, padidėjo ECB balansas.

Kredito rizika mažinama daugiausia taikant tinkamumo kriterijus, deramo tikrinimo procedūras ir apribojimus (skiriasi pagal portfelius).

Valiutos kurso ir biržos prekių kainų rizika kyla dėl ECB turimos užsienio valiutos ir aukso. Valiutos kurso rizika, palyginti su 2021 m., nepakito.

Atsižvelgiant į šio turto vaidmenį vykdant politiką, ECB neapsidraudžia nuo atitinkamos valiutos kurso ir biržos prekių kainų rizikos. Šios rizikos mažinamos atsargas laikant įvairia valiuta ir auksu bei turint perkainojimo sąskaitų.

ECB užsienio atsargos ir nuosavos lėšos eurais daugiausia investuojamos į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, todėl, jei šie vertybiniai popieriai yra vertinami rinkos kainomis, kyla rinkos palūkanų normos rizika. ECB turimos užsienio atsargos daugiausia investuojamos į palyginti trumpalaikį turtą (žr. 7 pav. 1.3.1 skirsnyje Balansas), o nuosavų lėšų portfelyje esantis turtas paprastai yra ilgesnės trukmės (žr. 9 pav. 1.3.1 skirsnyje Balansas). Palyginti su 2021 m., pagal apskaitinį metodą įvertinta šių portfelių palūkanų normos rizika dėl pasikeitusių sąlygų rinkose padidėjo.

ECB rinkos palūkanų normos rizika mažinama taikant turto išskaidymo politiką ir per perkainojimo sąskaitas.

ECB patiria ir palūkanų normos riziką, o ši kyla dėl neatitikimo tarp palūkanų, gautų už jo turtą, ir palūkanų, sumokėtų už įsipareigojimus. Tai turi įtakos jo grynosioms palūkanų pajamoms. Ši rizika nėra tiesiogiai susijusi su kuriuo nors konkrečiu portfeliu. Ji yra susijusi su visa ECB balanso struktūra, ypač su turto ir įsipareigojimų terminų bei pajamingumo neatitikimais. Ji stebima rengiant ECB pelningumo prognozes. Iš šių prognozių matyti, kad ECB, neįskaitant pervedimų į atidėjinius ar iš atidėjinių finansinėms rizikoms, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais gali patirti nuostolių, tačiau ilguoju laikotarpiu gali vėl tikėtis gauti pelno.

Šios rūšies rizika valdoma taikant turto išskaidymo politiką. Be to, ją švelnina ir tai, kad ECB balanse yra ir neatlyginamų įsipareigojimų.

Ateinančiais metais į ECB rizikos valdymo sistemą bus pamažu įtraukiama su klimato kaita susijusi rizika. 2022 m. Eurosistema atliko pirmąjį su klimatu susijusį Eurosistemos balanso testavimą nepalankiausiomis sąlygomis^[19], kuris leido preliminariai įvertinti šios rizikos poveikį ECB balansui. Ateinančiais metais su klimatu susijęs testavimas nepalankiausiomis sąlygomis bus atliekamas reguliariai.

1.4.2 Operacinė rizika

Vykdomoji valdyba yra atsakinga už ECB operacinės rizikos^[20] valdymo politiką bei sistemą ir jas tvirtina. Operacinės rizikos komitetas padeda Vykdomajai valdybai vykdyti operacinės rizikos valdymo priežiūros funkciją. Operacinės rizikos valdymas yra neatskiriama ECB valdymo struktūros^[21] ir valdymo procesų dalis.

Pagrindinis ECB operacinės rizikos valdymo sistemos tikslas yra padėti užtikrinti, kad ECB galėtų įvykdyti savo misiją, pasiekti nustatytus tikslus, apsaugodamas savo reputaciją ir apsisaugodamas nuo kito turto praradimo, netinkamo naudojimo ar žalos reputacijai ir kitam turtui. Pagal operacinės rizikos valdymo sistemą kiekvienas veiklos padalinys pats yra atsakingas už savo operacinės rizikos ir įvykių nustatymą, įvertinimą, reagavimą į juos, informavimą apie juos ir jų stebėseną bei kontrolę. Atsižvelgiant į tai, ECB rizikos toleravimo strategijoje pateikiamos gairės dėl atsako į riziką strategijų ir rizikos priimtinumo procedūrų. Ši strategija susieta su 5 x 5 formato rizikos matrica, pagrįsta rizikos poveikio ir tikimybės vertinimo skalėmis (taikant kiekybinius ir kokybinius kriterijus).

ECB veikloje kyla vis sudėtingesnės, tarpusavyje susijusios grėsmės, o kasdienėje banko vykdomoje veikloje patiriama labai įvairi operacinė rizika. Didžiausią ECB susirūpinimą kelia plataus spektro nefinansinės rizikos, susijusios su žmonėmis, sistemomis, procesais ir išorės įvykiais. Todėl ECB įdiegė procesus, kurie palengvintų nuolatinį veiksmingą banko operacinės rizikos valdymą ir integruotų su rizika susijusią informaciją į sprendimų priėmimo procesą. Be to, ECB daug dėmesio skiria ir savo atsparumo didinimui, visapusiškai atsižvelgdamas į visas rizikas ir galimybes plačiąja prasme, įskaitant tvarumo aspektus. Siekiant užtikrinti kritinės svarbos funkcijų tęstinumą bet kokių sutrikimų ar krizės atveju, buvo paskirti atsakingi padaliniai ir parengti veiklos tęstinumo planai.

1.4.3 Elgsenos rizika

Europos Centriniame Banke yra speciali Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnybą, kuri atlieka vieną svarbiausių rizikos valdymo funkcijų, skirtų ECB valdymo sistemai sustiprinti, kad būtų sumažinta elgsenos rizika^[22]. Šios tarnybos paskirtis – padėti Vykdomajai valdybai apsaugoti ECB sąžiningumą ir reputaciją, skatinti tarnautojus laikytis etikos reikalavimų ir stiprinti ECB atskaitomybę bei skaidrumą. Nepriklausomas Etikos komitetas pataria ir teikia rekomendacijas ECB aukšto lygio tarnautojams sąžiningumo ir elgesio klausimais ir padeda Valdančiajai tarybai tinkamai ir nuosekliai valdyti susijusią riziką vykdomosios valdžios lygmeniu. Eurosistemos ir Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) lygmeniu veikia Etikos ir atitikties užtikrinimo konferencija, kuri siekia, kad NCB ir nacionalinėse kompetentingose institucijose būtų užtikrintas nuoseklus Elgesio kodekso įgyvendinimas.

2022 m. ECB išplėtė savo elgsenos rizikos valdymą, įtraukdamas ir elgsenos riziką, kylančią dėl naudojimosi išorės rangovų, padedančių vykdyti ECB uždavinius, paslaugomis.

2 ECB finansinės ataskaitos

2.1 2022 m. gruodžio 31 d. balansas

2.2 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų pelno (nuostolio) ataskaita

2023 m. vasario 14 d., Frankfurtas prie Maino
Europos Centrinis Bankas

Christine Lagarde
Pirmininkė

2.3 Apskaitos politika

Finansinių ataskaitų forma ir pateikimas

ECB finansinės ataskaitos parengtos laikantis toliau aprašytos apskaitos politikos^[23], pagal kurią, ECB valdančiosios tarybos vertinimu, užtikrinamas teisingas finansinių ataskaitų pateikimas, kartu atskleidžiamas ir centrinio banko veiklos pobūdis.

Apskaitos principai

Vadovautasi šiais apskaitos principais: ekonominės realybės ir skaidrumo, atsargumo, įvykių po balanso pripažinimo, reikšmingumo, veiklos tęstinumo, kaupimo, nuoseklumo ir palyginamumo.

Turto ir įsipareigojimų pripažinimas

Turtas arba įsipareigojimai balanse pripažįstami tik tada, kai tikėtina, kad ECB gaus ar perleis visą susijusią būsimą ekonominę naudą, prisiims iš esmės visą su juo susijusią riziką ir gaus visus susijusius atlygius, ir kai turto kainą arba vertę ar įsipareigojimų sumą galima patikimai įvertinti.

Apskaitos pagrindas

Ataskaitos parengtos remiantis įsigijimo verte, pakoreguota pagal apyvartinių vertybinių popierių (išskyrus pinigų politikos tikslais šiuo metu laikomus vertybinius popierius), aukso ir viso kito balansinio bei nebalansinio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta rinkos vertę.

Finansinio turto ir įsipareigojimų sandoriai į apskaitą įtraukiami taikant atsiskaitymo dienos metodą.

Išskyrus neatidėliotinus vertybinių popierių sandorius, finansinių priemonių užsienio valiuta sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose sandorio sudarymo dieną. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose panaikinami ir sandoriai parodomi balansinėse sąskaitose. Užsienio valiutos pirkimai ir pardavimai turi įtakos grynajai užsienio valiutos pozicijai sandorio sudarymo dieną ir tą pačią dieną apskaičiuojami dėl pardavimų susidarę realizuotieji rezultatai. Su finansinėmis priemonėmis užsienio valiuta susijusios sukauptos palūkanos, premijos ir nuolaidos apskaičiuojamos ir į apskaitą įrašomos kasdien, taip pat šios sukauptos sumos kasdien daro įtaką užsienio valiutos pozicijai.

Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta

Turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta perskaičiuojami į eurus pagal balanso dienos užsienio valiutos kursą. Pajamos ir išlaidos perskaičiuojamos pagal jų įrašymo į apskaitą dienos užsienio valiutos kursą. Turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, įskaitant balansines ir nebalansines priemones, perkainojami atskirai pagal kiekvieną valiutą.

Turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta perkainojimas pagal rinkos kainas apskaitoje parodomas atskirai nuo perkainojimo pagal užsienio valiutos kursą.

Auksas vertinamas balanso dieną buvusia rinkos kaina. Perkainojant auksą, neišskiriama aukso kainos ir užsienio valiutos kurso įtaka. Auksas perkainojamas pagal vienos Trojos uncijos aukso kainą eurais. Ji 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais perskaičiuota pagal euro ir JAV dolerio 2022 m. gruodžio 30 d. kursą.

Specialiosios skolinimosi teisės (SST) apibrėžiamos kaip valiutų krepšelis, o jų vertė apskaičiuota kaip penkių pagrindinių valiutų (JAV dolerio, euro, Kinijos juanio, Japonijos jenos ir svaro sterlingų) kursų svertinė suma. ECB turimos SST perskaičiuotos į eurus pagal euro ir SST 2022 m. gruodžio 30 d. kursą.

Vertybiniai popieriai

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai
Šiuo metu pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai įtraukiami į apskaitą amortizuota verte, sumažinta vertės sumažėjimu.

Kiti vertybiniai popieriai
Apyvartiniai vertybiniai popieriai (kiti nei pinigų politikos tikslais šiuo metu laikomi vertybiniai popieriai) ir panašūs aktyvai vertinami balanso dienos vidutinėmis rinkos kainomis arba taikant atitinkamą pajamingumo kreivę pagal kiekvieną vertybinį popierių atskirai. Su vertybiniais popieriais susiję pasirinkimo sandoriai vertinimo tikslais nėra atskiriami. 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiems metams buvo naudojamos 2022 m. gruodžio 30 d. vidutinės rinkos kainos.

Apyvartiniai investiciniai fondai perkainojami fondo lygmeniu pagal jų grynąją turto vertę. Vienų fondų nerealizuotasis nuostolis nedengiamas kitų fondų nerealizuotuoju prieaugiu.

Nelikvidūs nuosavybės vertybiniai popieriai ir kitos nuosavybės priemonės, laikomos kaip nuolatinė investicija, vertinami įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu.

Pajamų pripažinimas

Pajamos ir išlaidos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kurį buvo uždirbtos arba patirtos^[24]. Iš užsienio valiutos, aukso ir vertybinių popierių pardavimo gautas realizuotasis prieaugis ir nuostolis įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą. Toks realizuotasis prieaugis ir nuostolis skaičiuojami atsižvelgiant į atitinkamo turto vidurkinę kainą.

Nerealizuotasis prieaugis nėra pripažįstamas pajamomis, o perkeliamas tiesiogiai į perkainojimo sąskaitą.

Nerealizuotasis nuostolis metų pabaigoje įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą, jei jis viršija ankstesnį prieaugį dėl perkainojimo, įrašytą į atitinkamą perkainojimo sąskaitą. Nerealizuotasis nuostolis, patirtas dėl atskiro vertybinio popieriaus, atskiros valiutos ar aukso, nedengiamas kitų vertybinių popierių, valiutos ar aukso nerealizuotuoju prieaugiu. Jei susidarę kurio nors straipsnio nerealizuotieji nuostoliai buvo įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą, šio straipsnio vidurkinė kaina sumažinama iki valiutos kurso ir (arba) rinkos kainos, buvusių metų pabaigoje.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą ir nėra panaikinami paskesniais metais, nebent vertė padidėja, o tą padidėjimą galima susieti su pastebimu įvykiu, įvykusiu po to, kai vertės sumažėjimas buvo pirmą kartą įtrauktas į apskaitą.

Vertybinių popierių premijos ar nuolaidos amortizuojamos per sutartinį laikotarpį, likusį iki vertybinių popierių išpirkimo.

Grįžtamieji sandoriai

Grįžtamieji sandoriai yra operacijos, kurias atlikdamas ECB perka arba parduoda turtą sudarydamas atpirkimo sandorį arba vykdo įkaitu užtikrintas kredito operacijas.

Atpirkimo skolinimosi sandorių atveju vertybiniai popieriai parduodami už pinigines lėšas, kartu susitariant nustatytu laiku ateityje atpirkti juos iš sandorio šalies už sutartą kainą. Atpirkimo skolinimosi sandoriai rodomi kaip įkaitu užtikrintas indėlis balanso įsipareigojimų dalyje. Pagal tokį susitarimą parduoti vertybiniai popieriai ir toliau rodomi ECB balanse.

Atpirkimo investavimo sandorių atveju vertybiniai popieriai įsigyjami už pinigines lėšas, kartu susitariant nustatytu laiku ateityje parduoti juos sandorio šaliai už sutartą kainą. Atpirkimo investavimo sandoriai parodyti kaip įkaitu užtikrintos paskolos balanso turto dalyje, nerodant ECB turimų vertybinių popierių pokyčio.

Grįžtamieji sandoriai (įskaitant vertybinių popierių skolinimo sandorius), sudaryti pagal specializuotos įstaigos siūlomą programą, balanse parodomi tik tada, jeigu į ECB sąskaitą pervedamas piniginis įkaitas, kuris vėliau neinvestuojamas.

Nebalansinės priemonės

Valiutos priemonės, būtent išankstiniai užsienio valiutų keitimo sandoriai, valiutų apsikeitimo sandorių išankstinės dalys ir kitos valiutos priemonės, pagal kurias viena valiuta keičiama į kitą valiutą tam tikrą dieną ateityje, įtraukiamos į grynąją užsienio valiutos poziciją, siekiant apskaičiuoti su operacijomis užsienio valiuta susijusias pajamas ir išlaidas.

Palūkanų normų priemonės perkainojamos atskirai pagal kiekvieną priemonę. Galiojančių palūkanų normų ateities sandorių kasdieniai kintamosios maržos pokyčiai rodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje. Išankstinius vertybinių popierių sandorius ECB vertina taikydamas visuotinai priimtus vertinimo metodus ir rinkoje galiojusias kainas, palūkanų normas ir diskonto normas, taikytinas laikotarpiu nuo atsiskaitymo pagal sandorį iki vertinimo dienos.

Ilgalaikis turtas

Ilgalaikis turtas, įskaitant nematerialųjį turtą, bet išskyrus žemę ir meno kūrinius, parodomas įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu. Žemė ir meno kūriniai parodomi įsigijimo verte. Pagrindinis ECB pastatas parodomas įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu, pritaikius vertės sumažėjimą. Pagrindinio ECB pastato nusidėvėjimui skaičiuoti jo įsigijimo vertė paskirstyta į atitinkamas dalis, kurios bus nudėvimos per nustatytą jų naudingo tarnavimo laikotarpį. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesinį metodą per numatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį, pradedant kitu ketvirčiu po to, kai turtas perduodamas naudoti. Nustatyti tokie pagrindinių turto grupių naudingo tarnavimo laikotarpiai:

Dabartinių ECB nuomojamų patalpų kapitalizuotų remonto išlaidų nusidėvėjimo laikotarpis pakoreguotas atsižvelgiant į visus įvykius, turinčius įtakos numatytam šio turto naudingo tarnavimo laikotarpiui.

ECB kasmet vertina, ar nėra pagrindinio pastato ir nuomos teise naudojamo su biurų pastatais susijusio turto (žr. dalį Nuoma toliau) vertės sumažėjimo požymių. Jeigu yra nors vienas turto vertės sumažėjimo požymis, nustatoma turto atsiperkamoji vertė. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje, jeigu atsiperkamoji vertė yra mažesnė už grynąją balansinę vertę.

Mažiau kaip 10 000 eurų kainavęs ilgalaikis turtas nurašomas įsigijimo metais.

Pripažinimo ilgalaikiu turtu kriterijus atitinkantis, bet dar nebaigtas statyti ar plėtoti turtas rodomas straipsnyje Nebaigta statyba. Į atitinkamo ilgalaikio turto straipsnį tokio turto įsigijimo vertė perkeliama perdavus jį naudoti.

Nuoma

Visas nuomos sutarčių pagrindais naudojamas materialusis turtas ir nuomos įsipareigojimai į balansą įtraukiami nuomos laikotarpio pradžios dieną ir parodomi atitinkamai straipsniuose Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas ir Kiti įvairūs įsipareigojimai. Jeigu nuomojamas turtas atitinka pripažinimo ilgalaikiu turtu kriterijus, bet turtas dar nebaigtas statyti ar plėtoti, iki nuomos pradžios dienos patirtos išlaidos rodomos straipsnyje Nebaigta statyba. Susijęs nuomos teise naudojamas turtas ir nuomos įsipareigojimas į atitinkamus ilgalaikio turto straipsnius įtraukiami perdavus turtą naudoti (nuo nuomos laikotarpio pradžios dienos).

Nuomos teise naudojamas turtas parodomas įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu. Be to, vertinamas nuomos teise naudojamo su biurų pastatais susijusio turto vertės sumažėjimas (dėl kasmet vertinamų vertės sumažėjimo požymių žr. dalį Ilgalaikis turtas pirmiau). Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesinį metodą pradedant nuo tokio turto nuomos laikotarpio pradžios iki jo naudingo tarnavimo laiko pabaigos arba nuomos laikotarpio pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuri yra ankstesnė.

Nuomos įsipareigojimas iš pradžių įrašomas būsimų nuomos įmokų (tik nuomos dedamųjų) dabartine verte, diskontuota taikant ECB ribinio skolinimosi palūkanų normą. Vėliau nuomos įsipareigojimas vertinamas amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Sumokėtos palūkanos pelno (nuostolio) ataskaitoje įtraukiamos į straipsnį Kitos palūkanų išlaidos. Kai dėl indeksavimo ar kokių nors kitokių nuomos sutarties sąlygų pasikeitimo pasikeičia būsimos nuomos įmokos, nuomos įsipareigojimas perskaičiuojamas. Perskaičiavus nuomos įsipareigojimą, atitinkamai koreguojama nuomos teise naudojamo turto dabartinė vertė.

Trumpalaikė nuoma (12 arba mažiau mėnesių) arba mažavertė nuoma (mažesnės negu 10 000 eurų vertės – ilgalaikio turto pripažinimo ribos) nurodomos kaip išlaidos pelno (nuostolio) ataskaitoje.

ECB išmokos tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, kitos ilgalaikės išmokos ir išeitinės išmokos

ECB savo tarnautojams ir Vykdomosios valdybos nariams, taip pat ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams taiko apibrėžtų išmokų planą.

Tarnautojų pensijų planas finansuojamas turtu, laikomu ilgalaikiame išmokų tarnautojams fonde. ECB ir jo tarnautojų privalomosios įmokos yra rodomos plano apibrėžtų išmokų dalyje. Tarnautojai gali savanoriškai mokėti papildomas įmokas pagal apibrėžtų įmokų planą ir gauti papildomas išmokas^[25]. Šios papildomos išmokos nustatomos pagal savanoriškų įmokų sumą ir grąžą, gautą investavus šias įmokas.

ECB vykdomosios valdybos nariams ir ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams mokamos įmokomis nepadengtos išmokos pasibaigus jų darbo santykiams ir kitos ilgalaikės išmokos. Tarnautojams mokamos įmokomis nepadengtos išmokos pasibaigus jų darbo santykiams, išskyrus pensijas, ir kitos ilgalaikės bei išeitinės išmokos.

Grynieji apibrėžtų išmokų įsipareigojimai
Su apibrėžtų išmokų planais, įskaitant kitas ilgalaikes išmokas ir išeitines išmokas, susiję įsipareigojimai parodyti balanso straipsnyje Kiti įvairūs įsipareigojimai, apskaičiuojami kaip apibrėžtų išmokų įsipareigojimų dabartinės vertės balanso dieną ir pensijų plano turto, skirto įsipareigojimams padengti, tikrosios vertės skirtumas.

Apibrėžtų išmokų įsipareigojimus kasmet apskaičiuoja nepriklausomi aktuarai pagal planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Dabartinė apibrėžtų išmokų įsipareigojimų vertė apskaičiuojama diskontuojant numatomus būsimuosius pinigų srautus, taikant balanso dieną galiojusias rinkos palūkanų normas, nustatytas pagal eurais išreikštų aukštos kokybės įmonių obligacijų, kurių išpirkimo terminas atitinka įsipareigojimų terminą, rinkos pajamingumą.

Aktuarinis pelnas (nuostolis) gali susidaryti dėl tikslinimų, kai tikrasis rezultatas skiriasi nuo ankstesnių aktuarinių prielaidų, ir aktuarinių prielaidų pokyčių.

Grynųjų apibrėžtų išmokų išlaidos
Grynųjų apibrėžtų išmokų išlaidos padalytos į sudedamąsias dalis, parodytas pelno (nuostolio) ataskaitoje, o išmokų tarnautojams, pasibaigus jų darbo santykiams, pakartotinio vertinimo rezultatas parodytas balanso straipsnyje Perkainojimo sąskaitos.

Grynąją sumą, parodytą pelno (nuostolio) ataskaitoje, sudaro:

1. einamaisiais metais gautų tarnybos paslaugų vertė;
2. ankstesniais metais gautų tarnybos paslaugų vertės korekcijos, atsiradusios dėl plano pakeitimo;
3. grynosios palūkanos už grynuosius apibrėžtų išmokų įsipareigojimus, apskaičiuotos taikant diskonto normas;
4. visų pakartotinių vertinimų, susijusių su kitomis ilgalaikėmis išmokomis ir ilgalaikėmis išeitinėmis išmokomis, jei tokių yra, suma.

Grynąją sumą, parodytą straipsnyje Perkainojimo sąskaitos, sudaro:

1. aktuarinis pelnas (nuostolis), susijęs su apibrėžtų išmokų įsipareigojimais;
2. faktinė pensijų plano turto grąža, neįskaitant sumų, įtrauktų kaip grynosios palūkanos už grynuosius apibrėžtų išmokų įsipareigojimus;
3. bet koks viršutinės turto ribos poveikio pasikeitimas, neįskaitant sumų, įtrauktų kaip grynosios palūkanos už grynuosius apibrėžtų išmokų įsipareigojimus.

Kiekvienais metais nepriklausomi aktuarai įvertina šias sumas, kad apskaičiuotų, kokią įsipareigojimų sumą įrašyti į finansinę ataskaitą.

Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai

Vidiniai ECBS likučiai susidaro daugiausia dėl tarptautinių mokėjimų, kurie vykdomi centrinio banko pinigais eurais, Europos Sąjungos (ES) viduje. Didžiąją šių operacijų dalį inicijuoja privatūs subjektai (kredito įstaigos, bendrovės ir privatūs asmenys). Mokėjimai atliekami per sistemą TARGET2 – Transeuropinę automatizuotą realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemą. Dėl jų ES centrinių bankų sąskaitose, esančiose sistemoje TARGET2, susidaro abipusiai likučiai. Šie abipusiai likučiai kasdien yra dengiami tarpusavyje ir tada priskiriami ECB, kiekvienam nacionaliniam centriniam bankui paliekant tik vieną grynąją poziciją ECB atžvilgiu. ECB per sistemą TARGET2 atlikti mokėjimai taip pat daro poveikį tai vienai kiekvieno nacionalinio centrinio banko grynajai pozicijai. ECB apskaitos sistemoje šios pozicijos rodo kiekvieno nacionalinio centrinio banko grynąją pretenziją ar įsipareigojimą visai ECBS. Ir euro zonos nacionalinių centrinių bankų (NCB) vidiniai Eurosistemos likučiai, susidarę sistemoje TARGET2 ECB atžvilgiu, ir kiti vidiniai Eurosistemos likučiai eurais (pvz., ECB tarpinis pelno paskirstymas NCB, jei toks yra) ECB balanse parodomi kaip atskira turto ar įsipareigojimų grynoji pozicija arba straipsnyje Kitos vidinės Eurosistemos grynosios pretenzijos, arba straipsnyje Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai. Ne euro zonos NCB vidiniai ECBS likučiai ECB atžvilgiu, atsiradę dėl jų dalyvavimo sistemoje TARGET2^[26], parodyti straipsnyje Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais.

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susidarę dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje, kaip atskiras turtas grynąja jo verte įtraukiami į straipsnį Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (žr. dalį Banknotai apyvartoje toliau).

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susidarę dėl prie Eurosistemos prisijungusių NCB į ECB pervestų užsienio atsargų, išreikšti eurais ir parodyti straipsnyje Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas.

Banknotai apyvartoje

ECB ir euro zonos NCB, kartu sudarantys Eurosistemą, leidžia eurų banknotus^[27]. Bendra apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertė paskirstoma Eurosistemos centriniams bankams kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną pagal banknotų paskirstymo raktą^[28].

ECB paskirta 8 % visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertės, kuri balanse parodyta įsipareigojimų dalies straipsnyje Banknotai apyvartoje. ECB tenkanti dalis visoje eurų banknotų emisijoje užtikrinama pretenzijomis NCB. Šios palūkanas uždirbančios pretenzijos^[29] parodytos straipsnyje Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (žr. dalį Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai pirmiau). Su šiomis pretenzijomis susijusios palūkanų pajamos parodomos pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnyje Palūkanų pajamos iš eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje.

Tarpinis pelno paskirstymas

Suma, lygi ECB pajamų iš eurų banknotų apyvartoje ir iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, įsigytų pagal i) vertybinių popierių rinkų programą, ii) trečiąją padengtųjų obligacijų pirkimo programą, iii) turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą, iv) viešojo sektoriaus pirkimo programą ir v) specialiąją pandeminę pirkimo programą, sumai, paskirstoma kitų metų sausio mėn. kaip tarpinis pelnas, jei Valdančioji taryba nenusprendžia kitaip^[30]. Toks sprendimas priimamas, kai, remdamasi Vykdomosios valdybos parengtu pagrįstu įvertinimu, Valdančioji taryba tikisi, kad ECB patirs metinį nuostolį arba uždirbs metinį pelną, kuris bus mažesnis negu šios pajamos. Valdančioji taryba taip pat gali nuspręsti visas šias pajamas arba jų dalį pervesti atidėjiniams finansinei rizikai. Be to, Valdančioji taryba gali nuspręsti sumažinti sausio mėn. paskirstomą pajamų iš apyvartoje cirkuliuojančių banknotų sumą ECB patirtomis išlaidomis, susijusiomis su eurų banknotų išleidimu ir tvarkymu.

Įvykiai po balanso

Turto ir įsipareigojimų vertė tikslinama dėl įvykių, kurie pasireiškė laikotarpiu tarp metų balanso dienos ir dienos, kai Vykdomoji valdyba suteikia leidimą ECB metines ataskaitas teikti Valdančiajai tarybai tvirtinti, jeigu tokie įvykiai daro reikšmingą įtaką turto ir įsipareigojimų būklei balanso dieną.

Svarbūs įvykiai po balanso, nedarantys įtakos turto ir įsipareigojimų būklei balanso dieną, atskleidžiami pastabose.

Apskaitos politikos pasikeitimai

2022 m. ECB taikoma apskaitos politika nesikeitė.

Kitos sritys

Pagal ECBS statuto 27 straipsnį ir remdamasi Valdančiosios tarybos rekomendacija, ES Taryba pritarė Baker Tilly GmbH & Co.KG Wirtschaftsprüfungsgesellschaft (Diuseldorfas, Vokietijos Federacinė Respublika) paskyrimui ECB išorės auditoriumi penkeriems metams – iki 2022 finansinių metų pabaigos. Šis penkerių metų terminas gali būti papildomai pratęstas iki dvejų finansinių metų.

2.4 Pastabos dėl balanso

1 pastaba. Auksas ir gautinas auksas

2022 m. gruodžio 31 d. ECB turėjo 16 229 522 uncijas grynojo aukso^[31]; jo rinkos vertė sudarė 27 689 mln. eurų (2021 m. – 26 121 mln. eurų). 2022 m. operacijų su auksu nebuvo, todėl, palyginti su 2021 m. gruodžio 31 d., ECB turimo aukso kiekis nepakito. ECB turimo aukso vertė eurais padidėjo dėl padidėjusios aukso rinkos kainos eurais (žr. dalį Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika bei 15 pastabą Perkainojimo sąskaitos).

2 pastaba. Pretenzijos ne euro zonos ir euro zonos rezidentams užsienio valiuta

2.1 pastaba. Iš TVF gautinos lėšos

Šis turtas – tai 2022 m. gruodžio 31 d. ECB turėtos SST, sudariusios 1 759 mln. eurų (2021 m. – 1 234 mln. eurų). Jis susidaro pagal dvišalį savanorišką susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl SST pirkimo ir pardavimo. Pagal jį TVF gali ECB vardu susitarti dėl SST pardavimo ar pirkimo už eurus, neperžengdamas nustatytos didžiausios ir mažiausios apimties. Apskaitoje SST traktuojamos kaip užsienio valiuta (žr. dalį Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). 2022 m. ECB turima SST pozicija padidėjo daugiausia dėl sandorio, įvykdyto pagal pirmiau minėtą savanorišką susitarimą.

2.2 pastaba. Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas; pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Šiuos du straipsnius sudaro likučiai bankų sąskaitose ir paskolos užsienio valiuta bei investicijos į vertybinius popierius, išreikštus JAV doleriais, Japonijos jenomis ir Kinijos juaniais:

2022 m. šių straipsnių bendra vertė padidėjo daugiausia dėl euro atžvilgiu pabrangusio JAV dolerio.

ECB grynosios užsienio valiutų pozicijos^[32] buvo tokios:

2022 m. užsienio valiutos intervencinių operacijų nebuvo.

3 pastaba. Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais

3.1 pastaba. Likučiai bankų sąskaitose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

2022 m. gruodžio 31 d. šiame straipsnyje likučių nebuvo, o 2021 m. pabaigoje jį sudarė 3 070 mln. eurų pretenzija, susijusi su susitarimais dėl likvidumo tarp Eurosistemos ir ne euro zonos centrinių bankų^[33].

4 pastaba. Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais

2022 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 12 mln. eurų (2021 m. – 38 mln. eurų) likučiai įstaigų, kurios yra euro zonos rezidentės, einamosiose sąskaitose.

5 pastaba. Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

5.1 pastaba. Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

2022 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė vertybiniai popieriai, kuriuos ECB įsigijo pagal vertybinių popierių rinkų programą (VPRP), trečiąją padengtųjų obligacijų pirkimo programą (POPP3), turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą (TUVPPP), viešojo sektoriaus pirkimo programą (VSPP) ir specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP).

Visų pagal pirmąją ir antrąją padengtųjų obligacijų pirkimo programas (POPP1 ir POPP2) turėtų vertybinių popierių terminas suėjo 2022 m., todėl 2022 m. gruodžio 31 d. ECB ir euro zonos NCB šių vertybinių popierių neturėjo.

2022 m. pirmąjį ketvirtį Eurosistema toliau vykdė grynuosius vertybinių popierių pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP)^[34] už vidutiniškai 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą. 2022 m. kovo mėn. Valdančioji taryba nusprendė^[35] grynųjų pirkimų sumą balandžio mėn. padidinti iki 40 mlrd., gegužės mėn. – iki 30 mlrd., o birželio mėn. pirkimus vėl vykdyti už 20 mlrd. eurų sumą. 2022 m. birželio mėn. Valdančioji taryba priėmė sprendimą^[36] 2022 m. liepos 1 d. nutraukti grynuosius turto pirkimus pagal TPP. Valdančioji taryba ketina^[37] ir toliau, iki 2023 m. vasario pabaigos, reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Vėliau TPP portfelis mažės nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema reinvestuos ne visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Iki 2023 m. birželio pabaigos pirkimų bus vykdoma už vidutiniškai 15 mlrd. eurų per mėnesį mažiau, o vėliau bus sprendžiama dėl tolesnio jų tempo. Valdančioji taryba reguliariai vertins TPP portfelio mažinimo tempą, kad užtikrintų, jog jis ir toliau atitinka bendrą pinigų politikos strategiją ir poziciją, palaikytų rinkos funkcionavimą ir tvirtai valdytų trumpalaikės pinigų rinkos sąlygas.

Be to, vykdydama Valdančiosios tarybos 2021 m. gruodžio mėn. priimtą sprendimą^[38], 2022 m. pirmąjį ketvirtį Eurosistema toliau vykdė grynuosius turto pirkimus pagal SPPP^[39], nors ir lėtesniu tempu negu ankstesnį ketvirtį. Vadovaujantis tuo pačiu sprendimu, nuo 2022 m. kovo pabaigos nebevykdomi grynieji pirkimai pagal SPPP. Valdančioji taryba ketina pratęsti visų pagrindinių sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, reinvestavimą bent iki 2024 m. pabaigos. Valdančioji taryba ir toliau skirstys lanksčiai laiko atžvilgiu, tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmui. Nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.

Pagal šias programas įsigyti vertybiniai popieriai vertinami amortizuota verte, sumažinta vertės sumažėjimu (žr. dalį Vertybiniai popieriai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

ECB turimų vertybinių popierių amortizuota vertė ir jų rinkos vertė^[40] (ji neparodoma balanse ar pelno (nuostolio) ataskaitoje, bet pateikiama čia tik dėl palyginimo) buvo tokia:

ECB turimų vertybinių popierių amortizuota vertė per metus pasikeitė taip:

Valdančioji taryba reguliariai įvertina finansines rizikas, susijusias su pagal šias programas įsigytais vertybiniais popieriais.

Tam kasmet atliekami vertės sumažėjimo požymių vertinimai, remiantis metų pabaigoje turimais duomenimis. Juos tvirtina Valdančioji taryba. Atliekant šiuos vertinimus, atskirai vertinami kiekvienos programos vertės sumažėjimo požymiai. Kai nustatoma vertės sumažėjimo požymių, papildomai tiriama, ar vertės sumažėjimas neturėjo poveikio atitinkamų vertybinių popierių numatomiems pinigų srautams. Remiantis šių metų vertės sumažėjimo požymių vertinimo rezultatais, 2022 m. ECB neįrašė jokių nuostolių, susijusių su pinigų politikos tikslais laikomais vertybiniais popieriais.

Eurosistemos turimų vertybinių popierių amortizuota vertė buvo tokia:

6 pastaba. Vidinės Eurosistemos pretenzijos

6.1 pastaba. Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje

Šį straipsnį sudaro ECB pretenzijos euro zonos NCB atžvilgiu dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje (žr. dalį Banknotai apyvartoje 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). 2022 m. gruodžio 31 d. jos sudarė 125 763 mln. eurų (2021 m. – 123 551 mln. eurų). Atlyginimai už šias pretenzijas apskaičiuojami kasdien pagal naujausią žinomą palūkanų normą, taikytą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose (žr.23.2 pastabą Palūkanų pajamos iš eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje).

7 pastaba. Kitas turtas

7.1 pastaba. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

Šį turtą sudarė tokie straipsniai:

Metų pabaigoje vertinama, ar nėra ECB pagrindinio pastato ir nuomos teise naudojamų pastatų vertės sumažėjimo požymių; jokių vertės sumažėjimo nuostolių į apskaitą įtraukta nebuvo.

7.2 pastaba. Kitas finansinis turtas

Šis straipsnis iš esmės apima ECB nuosavų lėšų portfelį, jį sudaro daugiausia ECB finansinių išteklių investicijos, konkrečiai – apmokėto kapitalo, bendrojo atsargų fondo ir atidėjinių finansinei rizikai dengti sumos. Į šį straipsnį taip pat patenka 3 211 Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) akcijų, jos į apskaitą įtrauktos įsigijimo verte – 42 mln. eurų, ir kiti likučiai einamosiose sąskaitose eurais.

Šį straipsnį sudaro šios dalys:

Grynasis šio straipsnio padidėjimas 2022 m. daugiausia buvo susijęs su investicijomis į ECB nuosavų lėšų portfelį, kurių bendra suma buvo lygi sumai, 2021 m. pervestai į ECB atidėjinius finansinėms rizikoms, ir 2022 m. euro zonos NCB sumokėtai sumai, susijusiai su jų padidėjusios ECB pasirašytojo kapitalo dalies antrąja įmoka (žr. 16 pastabą Kapitalas ir rezervai). Šio straipsnio padidėjimą daugiausia atsvėrė ECB nuosavų lėšų portfelyje laikomų vertybinių popierių rinkos vertės sumažėjimas.

7.3 pastaba. Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Šiame straipsnyje nurodytą sumą sudaro valiutų apsikeitimo sandorių ir išankstinių valiutų keitimo sandorių, kurie galiojo 2022 m. gruodžio 31 d., pokyčiai dėl perkainojimo (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie perkainojimo pokyčiai sudarė 783 mln. eurų (2021 m. – 620 mln. eurų) ir atsirado minėtų sandorių vertes perskaičiavus į jų vertes eurais pagal balanso dieną galiojusius užsienio valiutų kursus, palyginti su sandorių vertėmis, gautomis jas perskaičiavus į eurus pagal tos pačios dienos atitinkamos valiutos vidurkinį kursą (žr. dalis Nebalansinės priemonės ir Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

7.4 pastaba. Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių išlaidos

Šį straipsnį sudarė:

2022 m. gruodžio 31 d. didžiąją šio straipsnio dalį sudarė sukauptos palūkanos už finansines priemones, daugiausia iš jų – sukauptos vertybinių popierių atkarpos palūkanos, įskaitant nupirktą atkarpą (žr. 2.2 pastabą Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas ir Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta, 5 pastabą Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais ir 7.2 pastabą Kitas finansinis turtas).

Į jį taip pat įtrauktos sukauptos palūkanos už sistemos TARGET2 likučius, gautinos iš euro zonos NCB už 2022 m. gruodžio mėn. (žr. 12.2 pastabą Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai) ir sukauptos palūkanos, gautinos iš euro zonos NCB už 2022 m. paskutinį ketvirtį pagal ECB pretenzijas, susijusias su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (žr. 6.1 pastabą Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje). Šios sumos sumokėtos 2023 m. sausio mėn.

Sukauptos pajamos, susijusios su priežiūros uždaviniais, atitinka priežiūros mokesčius, kurie bus gauti už 2022 m. mokestinį laikotarpį. Ši suma bus gauta 2023 m. (žr. 26 pastabą Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos/išlaidos)^[41].

Šiame straipsnyje taip pat parodyti i) įvairūs išankstiniai mokėjimai, ii) iš bendrų Eurosistemos projektų sukauptos pajamos (žr. 28 pastabą Kitos pajamos) ir iii) už kitą finansinį turtą ir įsipareigojimus sukauptos palūkanų pajamos.

7.5 pastaba. Kitas įvairus turtas

2022 m. gruodžio 31 d. šio straipsnio suma buvo 438 mln. eurų (2021 m. – 749 mln. eurų). Didžiąją jos dalį sudarė su valiutų apsikeitimo sandoriais ir išankstiniais valiutų keitimo sandoriais, kurie galiojo 2022 m. gruodžio 31 d., susiję 349 mln. eurų (2021 m. – 573 mln. eurų) vertės likučiai (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie likučiai susidarė tokių sandorių vertes perskaičiavus į jų vertes eurais pagal balanso dieną galiojusį atitinkamos užsienio valiutos vidurkinį kursą, palyginti su jų pradinio pripažinimo apskaitoje vertėmis eurais (žr. dalį Nebalansinės priemonės 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

8 pastaba. Banknotai apyvartoje

Šiame straipsnyje parodyta visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų ECB dalis (8 %) (žr. dalį Banknotai apyvartoje 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). 2022 m. gruodžio 31 d. ji sudarė 125 763 mln. eurų (2021 m. – 123 551 mln. eurų).

9 pastaba. Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

Eurosistemos centriniai bankai, skolindami pagal VSPP ir viešojo sektoriaus SPPP įsigytus vertybinius popierius, įkaitu gali priimti pinigines lėšas ir nereikalaujama jų reinvestuoti. ECB šias operacijas vykdo per specializuotą įstaigą.

2022  m. gruodžio 31 d. galiojusių tokių skolinimo sandorių, sudarytų su euro zonos kredito įstaigomis, įkaitu pateikiant pinigines lėšas, vertė buvo 17 734 mln. eurų (2021 m. – 9 473 mln. eurų). Kaip įkaitas gautos piniginės lėšos buvo pervestos į sąskaitas, esančias sistemoje TARGET2. Kadangi šios piniginės lėšos metų pabaigoje nebuvo investuotos, minėti sandoriai parodomi balanse (žr. dalį Grįžtamieji sandoriai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika)^[42].

10 pastaba. Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

10.1 pastaba. Įsipareigojimai valdžiai

2022 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 48 520 mln. eurų (2021 m. – 3 200 mln. eurų). Į jį patenka Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) padėti indėliai. Pagal ECBS statuto 21 straipsnį ECB gali veikti kaip Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, valstybių narių centrinių vyriausybių, regioninių, vietos ar kitų valdžios institucijų, kitų viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų arba valstybinių įmonių fiskalinis agentas.

10.2 pastaba. Kiti įsipareigojimai

Šį straipsnį sudaro euro zonos išorinių sistemų^[43], prisijungusių prie TARGET2 per TARGET2-ECB komponentą, likučiai, kurie 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 15 343 mln. eurų (2021 m. – 4 404 mln. eurų).

11 pastaba. Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

Šį straipsnį sudarė:

2022 m. gruodžio 31 d. didžiausią šio straipsnio dalį sudarė sistemoje TARGET2 esantys ne euro zonos NCB likučiai ECB atžvilgiu (žr. dalį Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika) ir ne euro zonos išorinių sistemų, prisijungusių prie TARGET2 per TARGET2-ECB komponentą, likučiai. Šių likučių sumažėjimas 2022 m. susijęs su mažesniais ne euro zonos išorinių sistemų likučiais.

Į šį straipsnį taip pat įtraukti likučiai, susiję su ES skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimu, kuriame ECB veikia kaip Europos Komisijos fiskalinis agentas (žr. 21 pastabą Skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas).

Į šią poziciją taip pat pateko galiojantys pagal VSPP ir viešojo sektoriaus SPPP įsigytų vertybinių popierių skolinimo sandoriai, sudaryti su ne euro zonos kredito įstaigomis, per kuriuos gautas piniginių lėšų įkaitas pervestas į sistemos TARGET2 sąskaitas (žr. 9 pastabą Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais).

Likusi šio straipsnio dalis buvo likučiai, susiję su nuolatiniu abipusio valiutos apsikeitimo susitarimu su Federalinio rezervo sistema. Vadovaudamasis šiuo susitarimu, Niujorko federalinio rezervo bankas per apsikeitimo sandorius ECB suteikia JAV dolerių. Šiais sandoriais siekiama Eurosistemos sandorių šalims pasiūlyti trumpalaikį finansavimą JAV doleriais. ECB tuo pat metu sudaro kompensacinius apsikeitimo sandorius su euro zonos NCB, kurie panaudoja suteiktas lėšas vykdydami likvidumą didinančias grįžtamųjų sandorių operacijas su Eurosistemos sandorių šalimis. Dėl kompensacinių apsikeitimo sandorių susidaro vidiniai Eurosistemos – tarp ECB ir euro zonos NCB – likučiai. Be to, dėl apsikeitimo sandorių, sudarytų su Niujorko federalinio rezervo banku ir euro zonos NCB, susidaro išankstinės pretenzijos ir įsipareigojimai, parodomi nebalansinėse sąskaitose (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai).

12 pastaba. Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai

12.1 pastaba. Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas

Šiame straipsnyje parodomi įsipareigojimai euro zonos NCB, susidarę dėl jų į ECB pervestų užsienio valiutos atsargų, jiems prisijungus prie Eurosistemos. Remiantis ECBS statuso 30.2 straipsniu, šie įnašai nustatomi pagal NCB dalis ECB pasirašytajame kapitale. 2022 m. nebuvo jokių pokyčių.

Atlygis už šiuos įsipareigojimus skaičiuojamas kasdien pagal naujausią žinomą palūkanų normą, taikomą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose, koreguojant šį atlygį taip, kad aukso daliai tenkanti grąža būtų nulinė (žr. 23.3 pastabą Atlygis pagal nacionalinių centrinių bankų pretenzijas dėl pervestų užsienio atsargų).

12.2 pastaba. Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai

2022 m. šį straipsnį sudarė daugiausia euro zonos NCB likučiai ECB atžvilgiu sistemoje TARGET2 (žr. dalį Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Grynasis TARGET2 įsipareigojimas sumažėjo daugiausia dėl piniginių lėšų įplaukų, susidariusių dėl i) didesnių indėlių iš ESM ir EFSF (žr. 10.1 pastabą Įsipareigojimai valdžiai) ir ii) didesnių euro zonos išorinių sistemų, prisijungusių prie TARGET2 per TARGET2-ECB komponentą, likučių (žr. 10.2 pastabą Kiti įsipareigojimai). Šių veiksnių poveikį iš dalies atsvėrė pinigų išmokos dėl i) mažesnių ne euro zonos išorinių sistemų, prisijungusių prie TARGET2 per TARGET2-ECB komponentą, likučių (žr. 11 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais) ir ii) vertybinių popierių grynieji pirkimai pagal SPPP ir TPP, už kuriuos buvo atsiskaitoma per TARGET2 sąskaitas (žr. 5 pastabą Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais).

Atlyginimai už NCB pozicijas sistemoje TARGET2 ECB atžvilgiu, išskyrus likučius, susidariusius dėl kompensacinių apsikeitimo sandorių, sudarytų vykdant likvidumo JAV doleriais didinimo operacijas, apskaičiuojami kasdien, taikant naujausią žinomą palūkanų normą, taikytą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose.

2021 m. į šį straipsnį buvo įtraukta ir suma, mokėtina euro zonos NCB po tarpinio ECB pelno paskirstymo. Kalbant apie 2022 m., pažymėtina, kad Valdančioji taryba, atsižvelgdama į tų metų ECB finansinius rezultatus, nusprendė palikti nepaskirstytą visą pajamų, gautų iš apyvartoje cirkuliuojančių banknotų, taip pat pajamų, gautų iš vertybinių popierių, įsigytų pagal VPRP, TPP ir SPPP, sumą (žr. dalį Tarpinis pelno paskirstymas 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). Todėl 2022 m. pabaigoje nebuvo jokių susijusių mokėtinų sumų.

13 pastaba. Kiti įsipareigojimai

13.1 pastaba. Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Didžiąją dalį šiame straipsnyje nurodytos sumos sudaro valiutų apsikeitimo sandorių ir išankstinių valiutų keitimo sandorių, kurie galiojo 2022 m. gruodžio 31 d., pokyčiai dėl perkainojimo (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie perkainojimo pokyčiai sudarė 430 mln. eurų (2021 m. – 568 mln. eurų) ir atsirado minėtų sandorių vertę perskaičiavus į eurus pagal balanso dieną galiojusius užsienio valiutų kursus, palyginti su sandorių vertėmis, gautomis jas perskaičiavus į eurus pagal tos pačios dienos atitinkamos valiutos vidurkinį kursą (žr. dalis Nebalansinės priemonės ir Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

13.2 pastaba. Sukauptos išlaidos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

Šį straipsnį sudarė:

2022 m. gruodžio 31 d. dvi pagrindinės šio straipsnio sudedamosios buvo i) sukauptos palūkanos už sistemos TARGET2 likučius, mokėtinos NCB už 2022 m. gruodžio mėn. (žr. 11 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais ir 12.2 pastabą Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai) ir ii) sukauptos palūkanos, mokėtinos euro zonos NCB už 2022 m. jų pretenzijas, susijusias su į ECB pervestomis užsienio atsargomis (žr. 12.1 pastabą Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas). Šios sumos sumokėtos 2023 m. sausio mėn.

13.3 pastaba. Kiti įvairūs įsipareigojimai

2022 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 1 562 mln. eurų (2021 m. – 2 277 mln. eurų). Į jį įtraukti su valiutų apsikeitimo sandoriais ir išankstiniais užsienio valiutų keitimo sandoriais, kurie galiojo 2022 m. gruodžio 31 d., susiję 974 mln. eurų (2021 m. – 535 mln. eurų) vertės likučiai (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie likučiai susidarė tokių sandorių vertes perskaičiavus į jų vertes eurais pagal balanso dieną galiojusį atitinkamos užsienio valiutos vidurkinį kursą, palyginti su jų pradinio pripažinimo apskaitoje vertėmis eurais (žr. dalį Nebalansinės priemonės 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Į šį straipsnį įtraukta ir 141 mln. eurų nuomos įsipareigojimo suma (2021 m. – 175 mln. eurų) (žr. dalį Nuoma 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Į šį straipsnį įtraukti ir ECB grynųjų apibrėžtų išmokų įsipareigojimai, susiję su išmokomis tarnautojams^[44] ir Vykdomosios valdybos nariams, taip pat ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams pasibaigus jų darbo santykiams ir kitomis ilgalaikėmis išmokomis. Įtrauktos ir išeitinės išmokos tarnautojams.

ECB išmokos tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, kitos ilgalaikės išmokos ir išeitinės išmokos

Balansas
Balanso straipsnyje Kiti įvairūs įsipareigojimai pripažintos sumos, susijusios su išmokomis tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, kitomis ilgalaikėmis išmokomis ir išeitinėmis išmokomis tarnautojams, buvo tokios:

2022 m. dabartinė apibrėžtų išmokų įsipareigojimų tarnautojams vertė sudarė 1 947 mln. eurų (2021 m. – 3 165 mln. eurų), iš jų 233 mln. eurų (2021 m. – 373 mln. eurų) sudarė įmokomis nepadengtos išmokos, susijusios su išmokomis, mokamomis tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, išskyrus pensijas, su kitomis ilgalaikėmis išmokomis ir išeitinėmis išmokomis personalui. Dabartinė apibrėžtų išmokų įsipareigojimų Vykdomosios valdybos ir Priežiūros valdybos nariams vertė sudarė 31 mln. eurų (2021 m. – 43 mln. eurų) ir yra susijusi tik su išmokoms pasibaigus darbo santykiams ir kitoms ilgalaikėms išmokoms taikomu įmokomis nepadengtų išmokų planu.

ECB grynųjų apibrėžtų išmokų įsipareigojimų pakartotinis vertinimas dėl išmokų, mokamų tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, parodytas balanso straipsnyje Perkainojimo sąskaitos. 2022 m. prieaugis dėl pakartotinio vertinimo šiame įsipareigojimų dalies straipsnyje sudarė 369 mln. eurų, o 2021 m. buvo susidaręs 799 mln. eurų nuostolis dėl pakartotinio vertinimo (žr. 15 pastabą Perkainojimo sąskaitos).

Apibrėžtų išmokų įsipareigojimo, pensijų plano turto ir pakartotinio vertinimo rezultatų pokyčiai
Apibrėžtų išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės pokyčiai buvo tokie:

2022 m. bendras 1 441 mln. eurų prieaugis dėl pakartotinio vertinimo, susijęs su apibrėžtų išmokų įsipareigojimu, susidarė daugiausia dėl aktuariniam vertinimui naudojamos diskonto normos padidėjimo nuo 1,3 % (2021 m.) iki 3,9 % (2022 m.).

Su tarnautojais susijusio apibrėžtų išmokų pensijų plano turto tikrosios vertės pokyčiai buvo tokie:

Pensijų plano turto nuostolis dėl pakartotinio vertinimo 2022 m. rodo tai, kad fondų vienetų grąža buvo mažesnė negu prognozuotos palūkanų pajamos iš plano turto, kurios buvo pagrįstos 1,3 % diskonto normos prielaida.

Pakartotinio vertinimo rezultatų pokyčiai buvo tokie:

Pelno (nuostolio) ataskaita
Pelno (nuostolio) ataskaitoje pripažintos tokios sumos:

2022 m. prieaugis dėl kitų ilgalaikių ir išeitinių išmokų pakartotinio vertinimo padidėjo iki 45 mln. eurų (2021 m. sudarė 9 mln. eurų), daugiausia dėl 2022 m. pabaigoje atliekant aktuarinį vertinimą taikytos didesnės diskonto normos.

Pagrindinės prielaidos
Rengdami šioje pastaboje minimus vertinimus, nepriklausomi aktuarai rėmėsi tam tikromis prielaidomis, kurioms Vykdomoji valdyba pritarė apskaitos tvarkymo ir informacijos atskleidimo tikslais. Pagrindinės prielaidos, taikytos apskaičiuojant išmokų tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams ir kitų ilgalaikių išmokų įsipareigojimą, buvo tokios:

14 pastaba. Atidėjiniai

Šį straipsnį daugiausia sudaro atidėjiniai finansinėms rizikoms, kurie naudojami tiek, kiek Valdančioji taryba manys esant būtina būsimiems realizuotiesiems ir nerealizuotiesiems nuostoliams padengti. Šių atidėjinių dydis ir nuolatinio papildymo poreikis kiekvienais metais peržiūrimi remiantis ECB atliekamu minėtų rūšių rizikos įvertinimu ir atsižvelgiant į įvairius veiksnius. Atidėjinių dydis kartu su bet kokio dydžio suma bendrajame atsargų fonde negali viršyti euro zonos NCB apmokėto ECB kapitalo vertės.

Šiais metais iš šių atidėjinių buvo panaudota 1 627 mln. eurų suma nuostoliams, atsiradusiems dėl finansinės rizikos pozicijų, padengti, todėl ECB finansinis metų rezultatas buvo lygus nuliui. Nuostoliai susidarė daugiausia dėl padidėjusios palūkanų normos, Eurosistemos taikomos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose, o tai nulėmė reikšmingą palūkanų išlaidų, susijusių su ECB grynaisiais įsipareigojimais sistemoje TARGET2, padidėjimą (žr. 23.4 pastabą Kitos palūkanų pajamos ir kitos palūkanų išlaidos). Kartu, padidėjus euro ir JAV dolerio pelningumui, buvo atlikti nuosavų lėšų portfelyje ir portfelyje JAV doleriais laikomų vertybinių popierių vertės nurašymai, be to, parduodant JAV doleriais išreikštus vertybinius popierius, buvo patirta nuostolių (žr. dalį Pajamų pripažinimas 2.3 skirsnyje Apskaitos politika, 25 pastabą Finansinio turto ir pozicijų nurašymai ir 24 pastabą Realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų). Panaudojus minėtą sumą iš atidėjinių finansinėms rizikoms, pastarieji 2022 m. gruodžio 31 d. sumažėjo iki 6 566 mln. eurų.

Į šį straipsnį taip pat įtraukti 69 mln. eurų dydžio administraciniai atidėjiniai (2021 m. – 74 mln. eurų).

15 pastaba. Perkainojimo sąskaitos

Šį straipsnį daugiausia sudaro perkainojimo likučiai, susidarantys iš turto, įsipareigojimų ir nebalansinių priemonių nerealizuotojo prieaugio (žr. dalis Pajamų pripažinimas, Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, Vertybiniai popieriai ir Nebalansinės priemonės 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). Į jį taip pat įtraukiamas grynųjų apibrėžtų išmokų įsipareigojimų, susijusių su išmokomis tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, pakartotinio vertinimo rezultatas (žr. dalį ECB išmokos tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, kitos ilgalaikės išmokos ir išeitinės išmokos 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 13.3 pastabą Kiti įvairūs įsipareigojimai).

Sumos perkainojimo sąskaitose padidėjo daugiausia dėl to, kad 2022 m. pabrango JAV doleris euro atžvilgiu ir pakilo aukso rinkos kainos eurais.

Perkainojimui metų pabaigoje buvo taikomi tokie užsienio valiutų kursai:

16 pastaba. Kapitalas ir rezervai

16.1 pastaba. Kapitalas

ECB pasirašytasis kapitalas yra 10 825 mln. eurų.

Bank of England 2020 m. sausio 31 d. pasitraukus iš ECBS, ECB savo pasirašytojo kapitalo dydžio nepakeitė, o Bank of England dalis ECB pasirašytajame kapitale buvo perskirstyta euro zonos NCB ir ne euro zonos NCB. Be to, Valdančioji taryba nusprendė, kad savo padidėjusias dalis euro zonos NCB visiškai apmokės dviem metinėmis įmokomis (kiekviena 610 mln. eurų dydžio) – 2021 ir 2022 m. 2022 m. gruodžio 28 d. euro zonos NCB sumokėjus savo antrąją įmoką, ECB bendras apmokėtasis kapitalas padidėjo iki 8 880 mln. eurų, kaip matyti iš toliau pateiktos lentelės:

Ne euro zonos NCB turi apmokėti 3,75 % savo dalies pasirašytame ECB kapitale kaip įnašą, skirtą prisidėti prie ECB veiklos išlaidų padengimo. Nuo 2020 m. vasario 1 d. bendra tokių įnašų suma sudarė 76 mln. eurų. Ne euro zonos NCB neturi teisės gauti jokios skirstytino ECB pelno dalies ir nėra įsipareigoję padengti jokių ECB nuostolių.

2.5 Nebalansinės priemonės

17 pastaba. Vertybinių popierių skolinimo programos

Valdydamas nuosavas lėšas, ECB yra sudaręs susitarimą dėl vertybinių popierių skolinimo programos; pagal šį susitarimą specializuota įstaiga ECB vardu sudaro vertybinių popierių skolinimo sandorius.

Be to, pagal Valdančiosios tarybos sprendimus, ECB nusprendė leisti skolintis jo turimų vertybinių popierių, įsigytų pagal pirmąją, antrąją ir trečiąją POPP, VSPP ir SPPP, taip pat jo turimų vertybinių popierių, įsigytų pagal VPRP (šie vertybiniai popieriai tinkami įsigyti ir pagal VSPP)^[45].

Jeigu metų pabaigoje nėra vykdant šiuos vertybinių popierių skolinimo sandorius įkaitu pateiktų neinvestuotų piniginių lėšų, sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose^[46]. 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusių vertybinių popierių skolinimo sandorių vertė buvo 11 569 mln. eurų (2021 m. – 16 156 mln. eurų). Iš šios sumos 6 637 mln. eurų (2021 m. – 11 821 mln. eurų) suma buvo susijusi su pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių skolinimu.

18 pastaba. Palūkanų normų ateities sandoriai

Galiojo šie sandoriai užsienio valiuta, parodyti pagal metų pabaigos užsienio valiutų kursus:

Šie sandoriai buvo sudaryti valdant ECB užsienio atsargas.

19 pastaba. Išankstiniai vertybinių popierių sandoriai

2022 m. gruodžio 31 d. į šį straipsnį nebuvo įtraukta jokių likučių, o 2021 m. pabaigoje buvo 382 mln. eurų vertės išankstinių vertybinių popierių pardavimo sandorių, parodytų pagal metų pabaigos užsienio valiutų kursus. Šie sandoriai buvo sudaryti valdant ECB užsienio atsargas.

20 pastaba. Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai

Užsienio atsargų valdymas
Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai buvo sudaryti valdant ECB užsienio atsargas. Su galiojusiais sandoriais susijusios pretenzijos ir įsipareigojimai pagal metų pabaigos užsienio valiutų kursus sudarė:

Likvidumo didinimo valiutos apsikeitimo susitarimai
ECB yra vienas iš centrinių bankų apsikeitimo sandorių linijos tinklo dalyvių ir yra sudaręs abipusius valiutos apsikeitimo susitarimus su Kanados banku, Anglijos banku, Japonijos banku, Federalinio rezervo sistema, Šveicarijos nacionaliniu banku ir Kinijos liaudies banku. Šie apsikeitimo susitarimai suteikia galimybę teikti i) likvidumą bet kuria iš minėtų centrinių bankų atitinkamų valiutų euro zonos bankams arba ii) likvidumą eurais minėtų centrinių bankų jurisdikcijai priklausančioms finansų įstaigoms. Be to, apsikeitimo susitarimai sudaryti ir su Danmarks Nationalbank, Narodowy Bank Polski ir Sveriges Riksbank, kad likvidumą eurais būtų galima teikti jų jurisdikcijai priklausančioms finansų įstaigoms. Minėtais susitarimais siekiama patenkinti galimus likvidumo poreikius, galinčius iškilti, jei sutriktų rinkos veikimas, ir taip sumažinti neigiamo šalutinio poveikio riziką euro zonos finansų rinkoms ir ekonomikai^[47].

JAV doleriais išreikštos pretenzijos ir įsipareigojimai, kurių terminas sueina 2023 m., yra susiję su likvidumo JAV doleriais teikimu Eurosistemos sandorio šalims (žr.11 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais).

21 pastaba. Skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas

2022 m. ECB ir toliau buvo atsakingas už ES skolinimosi ir skolinimo operacijų, atliekamų pagal vidutinės trukmės finansinės pagalbos priemonę ir Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę, už susitarimą dėl paskolos programos Graikijai ir už mokėjimų, susijusių su viena EFSF paskola, administravimą.

2022 m., reaguodama į COVID-19 pandemiją, ES toliau teikė paskolas valstybėms narėms pagal laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE). 2022 m. ES taip pat toliau teikė negrąžintiną finansinę paramą ir paskolas valstybėms narėms pagal priemonę „Next generation EU“ (NGEU), skirtą ES ekonomikos gaivinimui ir kartu ES ekonomikos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai skatinti. Kaip ir ankstesniais metais, ECB padėjo Europos Komisijai administruoti su minėtomis abiem priemonėmis susijusias operacijas.

2022 m. ECB apdorojo su visomis pirmiau minėtomis operacijomis susijusius mokėjimus.

22 pastaba. Su nagrinėjamomis bylomis susiję sąlyginiai įsipareigojimai

Prieš ECB pareikšti keli ieškiniai dėl jo vykdomų Banca Carige S.p.A. (Banca Carige) priežiūros funkcijų. Vienu iš ieškinių Banca Carige akcininkai siekia, kad ECB atlygintų žalą, tariamai patirtą dėl įvairių ECB veiksmų, atliktų vykdant banko Banca Carige priežiūros funkcijas, t. y. tiek dėl tariamo neveikimo, tiek dėl žalingų veiksmų. Sprendimas dėl šios bylos bus priimtas atsižvelgiant, be kita ko, į galutinį kitų susijusių bylų rezultatą. Vienoje iš jų ES Bendrasis Teismas 2022 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą, kad ECB sprendimas skirti Banca Carige laikiną administravimą neturi tinkamo teisinio pagrindo pagal Italijos teisę. Todėl Bendrasis Teismas panaikino ECB sprendimą taikyti Banca Carige laikiną administravimą ir 2019 m. pirmą kartą nustatytą laikino administravimo laikotarpio pratęsimą. Tačiau Bendrojo Teismo sprendimą ECB apskundė ES Teisingumo Teismui, kuris vis dar gali panaikinti šį sprendimą. Be to, šiuo metu yra pateiktas ieškinys dėl kitų dviejų ECB sprendimų dėl laikino administravimo pratęsimo panaikinimo. Ieškinys vis dar nagrinėjamas.

2.6 Pastabos dėl pelno (nuostolio) ataskaitos

23 pastaba. Grynosios palūkanų pajamos

23.1 pastaba. Palūkanų pajamos iš užsienio atsargų

Šiame straipsnyje parodomos palūkanų pajamos, atėmus palūkanų išlaidas, susijusios su grynosiomis ECB užsienio atsargomis.

Toliau parodytos grynosios palūkanų pajamos / išlaidos, suskirstytos pagal priemonę:

Toliau parodytos grynosios palūkanų pajamos / išlaidos, suskirstytos pagal valiutą:

23.2 pastaba. Palūkanų pajamos iš eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje

Šiame straipsnyje parodomos palūkanų pajamos, susijusios su ECB dalimi (8 %) visoje eurų banknotų emisijoje (žr. dalį Banknotai apyvartoje 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 6.1 pastabą Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje). 2022 m. šios palūkanų pajamos sudarė 736 mln. eurų (2021 m. – 0) ir susidarė dėl virš nulio padidėjusios (nuo 2022 m. liepos 27 d.) pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos. 2021 m. ši norma visus metus buvo 0 %.

23.3 pastaba. Atlygis pagal NCB pretenzijas dėl pervestų užsienio atsargų

Šiame straipsnyje parodomas euro zonos NCB sumokėtas atlygis pagal jų pretenzijas dėl Europos Centriniam Bankui pervestų užsienio atsargų (žr. 12.1 pastabą Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas). 2022 m. šios palūkanų išlaidos sudarė 201 mln. eurų (2021 m. – 0) ir susidarė dėl virš nulio padidėjusios (nuo 2022 m. liepos 27 d.) pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos. 2021 m. ši norma visus metus buvo 0 %.

23.4 pastaba. Kitos palūkanų pajamos ir kitos palūkanų išlaidos

Kitos palūkanų pajamos ir kitos palūkanų išlaidos buvo tokios:

24 pastaba. Realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų

Iš finansinių operacijų gautos realizuotosios pajamos ir išlaidos buvo tokios:

Grynosios realizuotosios išlaidos dėl kainų pokyčių apima realizuotąsias pajamas ir išlaidas dėl operacijų vertybiniais popieriais ir palūkanų normų ateities sandorių. 2022 m. grynosios realizuotosios išlaidos dėl kainų pokyčių susidarė daugiausia dėl JAV doleriu išreikštų vertybinių popierių realizavimo išlaidų, susidariusių padidėjus vertybinių popierių JAV doleriais pelningumui. Grynąsias realizuotąsias išlaidas dėl kainų pokyčių iš dalies kompensavo realizuotosios pajamos dėl užsienio valiutų kursų, o šios daugiausia susidarė dėl vertybinių popierių JAV doleriais vertės nurašymų metų pabaigoje.

Realizuotosios pajamos ir išlaidos iš finansinių operacijų pagal valiutą ir ketvirtį buvo tokios:

25 pastaba. Finansinio turto ir pozicijų nurašymai

Finansinio turto ir pozicijų nurašymai buvo tokie:

2022 m. daugumos nuosavų lėšų portfelyje ir portfelyje JAV doleriais laikomų vertybinių popierių rinkos vertė sumažėjo, kartu padidėjo atitinkamas pelningumas. Dėl to metų pabaigoje susidarė nerealizuotasis nuostolis dėl kainų pokyčių.

26 pastaba. Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos (išlaidos)

2022 m. didžiąją šiame straipsnyje parodytų pajamų sumos dalį sudarė priežiūros mokesčiai. Išlaidas daugiausiai sudarė pasaugos mokesčiai.

Su priežiūros uždaviniais susijusios pajamos ir išlaidos
Su bankų priežiūra susijusias pajamas daugiausia sudaro priežiūros mokesčių pajamos. Kad atgautų išlaidas, patiriamas vykdant priežiūros uždavinius, ECB prižiūrimiems subjektams taiko metinį mokestį. Atsižvelgus į faktines išlaidas, ECB patirtas vykdant su bankų priežiūra susijusius uždavinius, 2022 m. pajamos iš priežiūros mokesčių sudarė 594 mln. eurų (2021 m. – 578 mln. eurų).

Surinktina priežiūros mokesčių suma nustatoma pagal faktines su priežiūros uždaviniais susijusias metines išlaidas jas pakoregavus tam tikriems bankams už ankstesnius mokestinius laikotarpius grąžintomis (arba iš jų gautomis) sumomis bei kitomis sumomis, įskaitant už pavėluotus mokėjimus gautas palūkanas^[48]. Atsižvelgus į pakoregavimą, atitinkantį už pavėluotus mokėjimus gautas palūkanas, taip pat grynąsias atskiriems bankams už ankstesnius mokestinius laikotarpius grąžintas sumas, prižiūrimiems subjektams taikytinų metinių priežiūros mokesčių už 2022 m. mokestinį laikotarpį suma beveik atitinka 594 mln. eurų dydžio faktinių metinių išlaidų sumą^[49] (žr. 7.4 pastabą Sukauptos pajamos ir būsimų laikotarpių išlaidos). Priežiūros mokestis bus renkamas 2023 m. antrąjį ketvirtį^[50].

ECB taip pat turi teisę skirti administracines nuobaudas prižiūrimiems subjektams už ES bankų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų prudencinių reikalavimų (įskaitant ECB priežiūros sprendimus) nesilaikymą. Į su tuo susijusias pajamas neatsižvelgiama apskaičiuojant metinius priežiūros mokesčius, neatsižvelgiama nei į tokių nuobaudų grąžinimą, jei ankstesni sprendimai dėl sankcijų yra iš dalies keičiami arba panaikinami. Vietoj to šios sumos parodomos ECB pelno (nuostolio) ataskaitoje. 2022 m. pajamos iš prižiūrimų subjektų mokamų nuobaudų sudarė 12 mln. eurų (2021 m. – 1 mln. eurų).

Su priežiūros uždavinių vykdymu susijusios ECB pajamos buvo tokios:

Su bankų priežiūra susijusios išlaidos susidaro dėl tiesioginės svarbių subjektų priežiūros, stebėjimo, kaip vykdoma mažiau svarbių subjektų priežiūra, ir horizontaliųjų uždavinių vykdymo bei specializuotų paslaugų teikimo. Į jas įskaitomos tiesioginės ECB Bankų priežiūros tarnybos patiriamos išlaidos ir išlaidos susijusioms pagalbinių padalinių paslaugoms, reikalingoms su priežiūra susijusiems ECB įsipareigojimams vykdyti: patalpų ir įrangos, žmogiškųjų išteklių valdymo, informacinių technologijų (IT), teisinių, audito ir administracinių paslaugų, komunikacijos ir vertimo paslaugų bei kitos veiklos.

Faktinės su ECB priežiūros uždaviniais susijusios išlaidos, dengiamos iš metinių priežiūros mokesčių už 2022 m., sudarė 594 mln. eurų (2021 m. – 578 mln. eurų). Bendrą padidėjimą lėmė tai, kad po pandemijos toliau buvo pamažu grįžtama prie įprasto bankų priežiūros veiklos lygio, be to, toliau buvo kuriamos ir tobulinamos bankų priežiūrai skirtos IT sistemos.

27 pastaba. Pajamos iš nuosavybės vertybinių popierių ir dalyvavimo nuosavybės priemonėse

Į šį straipsnį įtraukti 1 mln. eurų (2021 m. – 2 mln. eurų) dydžio dividendai, 2022 m. gauti už ECB turimas TAB akcijas (žr. 7.2 pastabą Kitas finansinis turtas).

28 pastaba. Kitos pajamos

Kitos įvairios pajamos 2022 m. sudarė 61 mln. eurų (2021 m. – 56 mln. eurų) ir buvo daugiausia gautos iš euro zonos NCB įmokų, skirtų ECB išlaidoms, patirtoms vykdant bendrus Eurosistemos projektus, padengti.

29 pastaba. Personalo išlaikymo išlaidos

Personalo išlaikymo išlaidos buvo tokios:

Vidutinis tarnautojų skaičius, išreikštas etato ekvivalentais^[51], buvo 4 136 (2021 m. – 4 038), iš jų 373 (2021 m. – 362) ėjo vadovaujamas pareigas.

Nepaisant to, kad dėl didesnio vidutinio ECB įdarbintų tarnautojų skaičiaus padidėjo darbo užmokesčio ir išmokų sumos, 2022 m. bendros personalo išlaikymo išlaidos sumažėjo. Šį sumažėjimą daugiausia lėmė aktuarinis prieaugis, nes 2022 m. pabaigoje atliekant aktuarinį vertinimą taikytos didesnės diskonto normos (žr. 13.3 pastabą Kiti įvairūs įsipareigojimai).

Vykdomosios valdybos ir Priežiūros valdybos narių atlygis
Vykdomosios valdybos ir ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams mokama bazinė alga ir išmoka būstui. Pirmininkui, vietoj išmokos būstui, suteikiama rezidencija. Vykdomosios valdybos nariams ir Priežiūros valdybos pirmininkui mokama ir išmoka reprezentacinėms reikmėms. Vadovaujantis Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygomis, abiejų valdybų nariai, atsižvelgiant į asmenines aplinkybes, gali turėti teisę gauti namų ūkio, vaiko, mokslo ir kitas išmokas. Iš bazinės algos išskaitomas mokestis, mokamas ES naudai, taip pat daromi atskaitymai pensijai, sveikatos draudimui, ilgalaikės priežiūros draudimui ir draudimui nuo nelaimingų atsitikimų, o išmokos neapmokestinamos ir iš jų nedaromi atskaitymai pensijai.

2022 m. Vykdomosios valdybos nariams ir ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams (t. y. išskyrus nacionalinių priežiūros institucijų atstovus) buvo mokamos tokios bazinės algos^[52]:

Abiejų valdybų nariams išmokėtos išmokos ir ECB už juos sumokėtos įmokos pagal sveikatos draudimo, ilgalaikės priežiūros draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų planus sudarė 1 110 618 eurų (2021 m. – 1 097 128 eurus).

Buvusiems abiejų valdybų nariams gali būti mokamos išeitinės išmokos už ribotą laikotarpį po jų kadencijos pabaigos. 2022 m. šios išmokos, taip pat su jomis susijusios išmokos ir ECB įmokos į sveikatos draudimo, ilgalaikės priežiūros draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų planus buvusiems abiejų valdybų nariams sudarė 742 892 eurus (2021 m. – 977 547 eurus). Šios išmokos sumažėjo, nes 2022 m. jas gavo mažiau buvusių valdybos narių, o jas gauti teisę vis dar turintys nariai gavo mažesnę sumą, nes artėjo jiems taikomo pereinamojo laikotarpio pabaiga.

Su pensija susijusios išmokos, įskaitant išmokas pasibaigus darbo santykiams, ir įmokos į sveikatos draudimo, ilgalaikės priežiūros draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų planus buvusiems valdybų nariams ir jų išlaikytiniams sudarė 1 095 737 eurus (2021 m. – 4 047 008 eurus)^[53]. 2021 m. į šią sumą įtraukta vienam buvusiam valdybos nariui vietoj būsimų pensijos išmokų išmokėta vienkartinė pensijos išmoka.

30 pastaba. Administracinės išlaidos

Administracinės išlaidos buvo tokios:

Bendras administracinių išlaidų padidėjimas 2022 m. buvo susijęs su keliais vienas kitą kompensuojančiais veiksniais. 2022 m. išlaidos padidėjo dėl tebevykusio popandeminio nuoseklaus grįžimo į įprastą veiklos lygį, taip pat dėl naujų ir patobulintų IT paslaugų bankų priežiūros srityje. Tai iš dalies atsvėrė mažesnės išlaidos, susijusios su išorės konsultantų paslaugomis, daugiausia IT projektų srityje. Be to, 2022 m. buvo mažesnės nuomos, turto priežiūros ir komunalinių paslaugų išlaidos, nes 2021 m. teko patirti vienkartinių išlaidų, susijusių su privalomuoju pagrindinio pastato infrastruktūros trūkumų, likusių po statybos etapo, šalinimu, tais metais padidinusiu atitinkamos kategorijos išlaidas.

31 pastaba. Banknotų gamybos paslaugos

2022 m. šios išlaidos sudarė 9 mln. eurų (2021 m. – 13 mln. eurų). Jos susidarė daugiausia dėl tarpvalstybinio eurų banknotų pervežimo tarp banknotų spaustuvių ir NCB pristatant naujus banknotus bei banknotų pervežimo tarp NCB kompensuojant jų trūkumą perteklinėmis atsargomis. Šias išlaidas centralizuotai padengia ECB.

32 pastaba. Kitos išlaidos

2021 m. šį straipsnį sudarė 5 mln. eurų administracinių nuobaudų, kurias ECB 2018 m. buvo skyręs vienai grupei priklausantiems trims prižiūrimiems subjektams, dėl kurių priimtus sprendimus Bendrasis Teismas iš dalies anuliavo (žr. 26 pastabą Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos (išlaidos)). 2022 m. į šį straipsnį nebuvo įtraukta jokių išlaidų.

2.7 Įvykiai po balanso

33 pastaba. Kroatijos prisijungimas prie euro zonos

Vadovaudamasi 2022 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimu (ES) 2022/1211, priimtu pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį, 2023 m. sausio 1 d. Kroatija įsivedė bendrąją valiutą. Pagal ECBS statuto 48 straipsnio 1 dalį ir 2022 m. gruodžio 30 d. Valdančiosios tarybos priimtus teisės aktus, 2023 m. sausio 1 d. Hrvatska narodna banka sumokėjo 69 mln. eurų sumą – likusią savo pasirašyto ECB kapitalo dalį. Pagal ECBS statuto 48 straipsnio 1 dalį kartu su 30 straipsnio 1 dalimi, 2023 m. sausio 1 d. Hrvatska narodna banka pervedė į ECB 640 mln. eurų vertės užsienio atsargų sumą. Šias užsienio atsargas sudarė piniginės lėšos JAV doleriais (85 %) ir auksas (15 %).

Hrvatska narodna banka kredituotas pretenzijų sumomis, atitinkančiomis apmokėtą kapitalą ir pervestų užsienio atsargų ekvivalentą. Pastaroji pretenzija traktuojama lygiai taip pat kaip ir kitų euro zonos nacionalinių centrinių bankų turimos pretenzijos (žr. 12.1 pastabą Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas).

2.8 2018–2022 m. finansinės ataskaitos

2.8.1 Balansas

2.8.2 Pelno (nuostolio) ataskaita

3 Nepriklausomo auditoriaus išvada

Europos Centrinio Banko Pirmininkei
ir Valdančiajai tarybai
Frankfurtas prie Maino

Išvada dėl 2022 m. finansinių ataskaitų audito

Nuomonė

Mes atlikome į Europos Centrinio Banko (ECB) metines ataskaitas įtrauktų ECB finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, apskaitos politikos santrauka ir kitos aiškinamosios pastabos, auditą.

Mūsų nuomone, toliau pateikiamose finansinėse ataskaitose pateiktas tikras ir teisingas ECB 2022 m. gruodžio 31 d. finansinės padėties ir tada pasibaigusių metų finansinės veiklos rezultatų vaizdas pagal Valdančiosios tarybos nustatytus principus, išdėstytus 2016 m. lapkričio 3 d. ECB sprendime (ES) 2016/2247 dėl ECB metinės atskaitomybės (ECB/2016/35), su pakeitimais pagal 2016 m. lapkričio 3 d. ECB gaires (ES) 2016/2249 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2016/34), su pakeitimais.

Nuomonės pagrindas

Mes atlikome auditą pagal tarptautinius audito standartus (TAS). Pagal šiuos standartus mums kylančios pareigos išsamiau aprašytos mūsų ataskaitos dalyje Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą. Esame nepriklausomi nuo ECB, kaip nustatyta pagal Vokietijos etikos reikalavimus, taikomus mūsų atliekamam finansinių ataskaitų auditui ir suderintus su Tarptautinės buhalterių etikos standartų valdybos parengto Buhalterių profesionalų etikos kodekso nuostatomis. Mes atlikome ir kitas pagal šiuos reikalavimus mums nustatytas etikos pareigas. Manome, kad mūsų gauti audito įrodymai yra pakankami ir pagrįsti, todėl jais remdamiesi galime pareikšti savo nuomonę.

Kita informacija

ECB vykdomoji valdyba (toliau – Vykdomoji valdyba) atsakinga už kitą į ECB metines ataskaitas įtrauktą informaciją. Ji apima visą į ECB metines ataskaitas įtrauktą informaciją, bet neapima ECB finansinių ataskaitų ir mūsų audito išvados apie jas.

Mūsų nuomonė dėl finansinių ataskaitų šios kitos informacijos neapima ir apie ją nepateikiame jokios užtikrintos išvados.

Mūsų pareiga, atliekant finansinių ataskaitų auditą, yra perskaityti šią kitą informaciją ir įvertinti, ar ji nėra iš esmės nesuderinama su finansinėmis ataskaitomis ar audito metu įgytomis žiniomis ir ar ji neatrodo kitaip reikšmingai iškraipyta.

Vykdomosios valdybos ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vykdomoji valdyba yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą, laikantis Valdančiosios tarybos nustatytų principų, išdėstytų 2016 m. lapkričio 3 d. ECB sprendime (ES) 2016/2247 dėl ECB metinės atskaitomybės (ECB/2016/35), su pakeitimais, pagal 2016 m. lapkričio 3 d. ECB gaires (ES) 2016/2249 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2016/34), su pakeitimais, ir už tokią vidaus kontrolę, kokią Vykdomoji valdyba mano esant būtiną rengiant finansines ataskaitas, kuriose nebūtų reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.

Vykdomoji valdyba yra atsakinga už tai, kad rengiant finansines ataskaitas būtų įvertinamas ECB gebėjimas tęsti veiklą, atskleidžiama, jei taikoma, su veiklos tęstinumu susijusi informacija ir kad finansinės ataskaitos būtų rengiamos vadovaujantis veiklos tęstinumo principu.

Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už ECB finansinės atskaitomybės proceso bendrą priežiūrą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra dėl apgaulės ar klaidos atsiradusių reikšmingų iškraipymų, ir parengti auditoriaus ataskaitą su mūsų nuomone. Pakankamas užtikrinimas yra aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad reikšmingi iškraipymai, jei jų būtų, kiekvieną kartą bus nustatyti pagal TAS atliekamo audito metu. Iškraipymas gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos ir yra laikomas reikšmingu, jeigu pagrįstai manoma, kad jis vienas arba kartu su kitais iškraipymais gali turėti įtakos ekonominiams vartotojų sprendimams, priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Kadangi auditas atliekamas pagal TAS, planuodami ir vykdydami auditą vadovaujamės savo profesiniu sprendimu ir laikomės profesinio skepticizmo. Mes taip pat:

• nustatome ir įvertiname reikšmingo iškraipymo, atsiradusio finansinėse ataskaitose dėl apgaulės ar klaidos, riziką, audito procedūras planuojame ir atliekame atsižvelgdami į tą riziką, surenkame audito įrodymus, kurie yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti. Rizika, kad nebus nustatytas dėl apgaulės atsiradęs reikšmingas iškraipymas, yra didesnė negu rizika, kad nebus nustatytas dėl klaidos atsiradęs reikšmingas iškraipymas, nes apgaulė gali būti įvairi: slaptas susitarimas, klastojimas, tyčinis neveikimas, klaidingas faktų pateikimas arba vidaus kontrolės nepaisymas;
• išsiaiškiname, kaip veikia auditui svarbi vidaus kontrolė, kad, atsižvelgę į esamas aplinkybes, galėtume parinkti tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad pareikštume nuomonę apie ECB vidaus kontrolės veiksmingumą;
• įvertiname taikomos apskaitos politikos tinkamumą ir vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų bei atskleistos susijusios informacijos pagrįstumą;
• padarome išvadą, ar vadovybė tinkamai vadovavosi apskaitoje taikomu veiklos tęstinumo principu ir, remdamiesi gautais audito įrodymais, sprendžiame, ar yra kokių nors reikšmingų neaiškumų, susijusių su įvykiais ar sąlygomis, kurie gali sukelti rimtų abejonių dėl ECB gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu prieiname išvadą, kad reikšmingas neaiškumas egzistuoja, privalome audito ataskaitoje atkreipti dėmesį į finansinėse ataskaitose atskleistą atitinkamą informaciją arba, jeigu informacijos atskleidimas yra netinkamas, – atitinkamai pakoreguoti savo nuomonę. Savo išvadas parengiame vadovaudamiesi iki mūsų audito ataskaitos parengimo dienos gautais audito įrodymais;
• įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, taip pat informacijos atskleidimą ir tai, ar sandoriai ir įvykiai finansinėse ataskaitose pateikti teisingai.

Mes privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie, be kitų dalykų, planuojamą audito apimtį, jo atlikimo laiką ir reikšmingus audito metu nustatytus faktus, įskaitant audito metu nustatytus didelius vidaus kontrolės trūkumus.

2023 m. vasario 14 d., Frankfurtas prie Maino

Baker Tilly GmbH & Co. KG
Wirtschaftsprüfungsgesellschaft
(Düsseldorf)

4 Pastaba dėl pelno (nuostolio) paskirstymo

Ši pastaba nėra ECB 2022 m. finansinių ataskaitų dalis.

Pagal ECBS statuto 33 straipsnį ECB grynasis pelnas skirstomas tokia seka:

1. suma, kurią nustato Valdančioji taryba ir kuri negali būti didesnė kaip 20 % grynojo pelno, pervedama į bendrąjį atsargų fondą, kuris negali sudaryti daugiau kaip 100 % kapitalo;
2. likęs grynasis pelnas paskirstomas ECB dalininkams proporcingai jų apmokėtoms dalims^[54].

Jeigu ECB patiria nuostolį, jį galima padengti iš ECB bendrojo atsargų fondo, o prireikus, Valdančiosios tarybos sprendimu, iš atitinkamų finansinių metų pinigų politikos pajamų proporcingai ir neviršijant NCB pagal ECBS statuto 32.5 straipsnį paskirstytų sumų^[55].

2022 m. ECB finansinis rezultatas buvo lygus nuliui. Todėl pelno paskirstymo nebuvo.