Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal

Kaip mažiname savo įmonių obligacijų portfelio priklausomybės nuo iškastinio kuro rodiklį?

2022 m. rugsėjo 19 d. (atnaujinta 2022 m. spalio 1 d.)

Klimato krizė yra vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių. Ji kelia didelę riziką ekonomikai ir daro poveikį kainų stabilumui – mūsų, kaip centrinio banko, pagrindiniam įgaliojimui. Todėl esame įsipareigoję pagal mums suteiktus įgaliojimus prisidėti prie kovos su klimato kaita.

Klimato kaita daro įtaką įvairiems mūsų darbo aspektams, pavyzdžiui, su mūsų turimu turtu susijusiai klimato srities rizikai. Tai viena iš sričių, kuriose imamės veiksmų – nuosekliai mažiname savo įmonių obligacijų portfelio priklausomybės nuo iškastinio kuro rodiklį, kad jis galiausiai atitiktų Paryžiaus susitarime iškeltą 1,5 C tikslą. Tam tikriname, ko imasi obligacijas išleidusios įmonės (vadinamos emitentėmis), kad sušvelnintų savo veiklos poveikį klimatui. Nuo 2022 m. spalio mėn. perkame daugiau obligacijų iš įmonių, kurios šiuo atžvilgiu pasiekė geresnių rezultatų, ir mažiau iš tų, kurių šios srities rezultatai prastesni.

Kokias įmonių obligacijas pirkome iki šiol?

Vykdydami pinigų politiką, įmonių obligacijas perkame vadovaudamiesi lyginamuoju indeksu. Jis padeda mums nuspręsti, kiek lėšų skirti tam tikram sektoriui ar įmonei. Anksčiau iš šio indekso buvo matyti, ko yra rinkoje. Apskritai pirkome daugiau iš tų įmonių, kurios leido daugiau obligacijų.

Kaip per savo įmonių obligacijų portfelį susiduriame su klimato srities rizika?

Bendrai tariant, pirkdami obligaciją sutinkame prisiimti riziką, kad laikui bėgant šios obligacijos vertė gali sumažėti. Viena šio sumažėjimo priežasčių gali būti klimato kaita – ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, pavyzdžiui, gamtoje kylantys gaisrai ar potvyniai, gali sunaikinti įmonių ar jų klientų patalpas ir sugriauti jų sandėlius, gamyklas ar duomenų centrus. Tai vadinama „fizine rizika“.

Įmonės taip pat gali nukentėti nuo to, kas dažnai vadinama „perėjimo rizika“ arba „pereinamojo laikotarpio rizika“. Tai – rizika, kylanti dėl perėjimo prie ekologiškesnės ekonomikos. Vartotojai gali nuspręsti pirkti alternatyvius produktus arba, vyriausybėms ėmus taikyti anglies dioksido mokesčius, gali pabrangti prekės ir paslaugos. Gali nutikti ir taip, kad teisės aktų leidėjai uždraus tam tikrus produktus, kurių gamybos metu išskiriama daug anglies dioksido. Be to, techninės inovacijos gali būti naudingos tik kai kurioms įmonėms, o kitoms gali būti sunku neatsilikti.

Visi šie pokyčiai gali labai paveikti įmones, kurių veikla susijusi su dideliu išmetamo anglies dioksido kiekiu, pavyzdžiui, nuo iškastinio kuro priklausančius energijos gamintojus arba transporto bendroves, jei jos laiku prie šių pokyčių neprisitaikys. O jei dėl to įmonės patiria finansinių sunkumų, tai turi įtakos ir jų obligacijų vertei.

Kodėl fizinė ir perėjimo rizikos yra svarbios ECB ir euro zonos šalių nacionaliniams centriniams bankams? Eurosistema turi daug įvairių įmonių ir sektorių obligacijų, todėl susiduriame su šių rūšių rizika. Mažindami savo įmonių obligacijų portfelio priklausomybės nuo iškastinio kuro rodiklį, siekiame sumažinti šios rizikos poveikį mums.

Savo priemonėmis taip pat remiame žaliąją ekonomikos pertvarką, atitinkančią ES neutralaus poveikio klimatui tikslus.

Kaip mūsų pirkimai tampa ekologiškesni?

Nuo 2022 m. spalio mėn. savo pirkimus orientuojame į įmones, kurių veiklos klimato srityje rezultatai yra geresni. Tai reiškia, kad portfelyje didiname dalį įmonių, kurios klimato srities klausimus sprendžia geriau, palyginti su įmonėmis, kurių veiklos rezultatai klimato srityje prastesni. Taip mūsų portfelio anglies dioksido išmetimo rodiklis nuosekliai mažėja.

Toliau perkame obligacijas iš įvairių sektorių įmonių, o mūsų vykdomų pirkimų apimtis ir toliau priklauso vien tik nuo mūsų kainų stabilumo tikslo. Tačiau įmonėms tampa vis sunkiau gauti finansavimą, jei jos negeba gerinti savo veiklos klimato srityje rezultatų.

Svarbiausias mūsų tikslas – užtikrinti, kad mūsų obligacijų portfelis atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus.

Daugiau informacijos rasite šiame pranešime spaudai ir DUK.

Kaip tai veikia praktikoje?

Siekdami įvertinti šių emitentų klimato srities veiklos rezultatus, apskaičiuojame klimato balą pagal tris kriterijus:

Išmetamieji teršalai – praeities rezultatai

Tikriname įmonių anglies dioksido išmetimo rodiklį. Taip pat lyginame jų kainodarą su kitų to paties sektoriaus subjektų ir visų obligacijų emitentų, dalyvaujančių mūsų įmonių obligacijų pirkimo programose, kainodara. Emitentams, turintiems geresnius rezultatus abiejose srityse, skiriamas didesnis balas.

Į ateitį orientuoti tikslai

Tikriname, kokius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus įmonės yra užsibrėžusios. Platesnio užmojo tikslus turintiems emitentams skiriamas didesnis balas.

Klimato srities informacijos atskleidimas

Nagrinėjame, kiek skaidriai įmonės informuoja apie savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Kokybiškus duomenis skelbiančios įmonės gauna didesnį balą.

Kaip tai padeda spręsti klimato kaitos problemą?

Šiais veiksmais mažiname per mūsų obligacijų portfelį mums galinčią kilti su klimatu susijusią riziką. Kartu tai skatina visų sektorių įmones skaidriau teikti informaciją apie patiriamą klimato riziką ir anglies dioksido išmetimo rodiklį ir mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tai vienas iš būdų, kaip prisidedame prie žaliosios pertvarkos ir ES nulinio grynojo anglies dioksido kiekio tikslų siekimo.

Tačiau akivaizdu, kad negalime veikti pavieniui. Taip pat ir įmonės turi vykdyti savo įsipareigojimus mažinti savo išmetamųjų teršalų kiekį. Be abejo, klimato kaitos problemas visų pirma privalo spręsti šalių vyriausybės ir parlamentai. Tam jie turi geriausias priemones. Kaip euro zonos centrinis bankas, atliksime savo darbą šioje srityje pagal mums suteiktus įgaliojimus.