DUK apie skaitmeninį eurą

Atnaujinta 2024 m. gruodžio 2 d.

Skaitmeninio euro paskirtis ir nauda

• Kodėl Europai gali būti reikalingas skaitmeninis euras?
• Kaip skaitmeninis euras prisidėtų prie Europos strateginio savarankiškumo?
• Kodėl žmonės būtų suinteresuoti naudoti skaitmeninį eurą?
• Ar skaitmeninis euras pakeistų grynuosius pinigus?
• Kuo skaitmeninis euras būtų naudingas prekybininkams?
• Kuo skaitmeninis euras būtų naudingas tarpininkams?

Įgyvendinimas ir funkcionalumas

• Kaip veiktų skaitmeninis euras?
• Kas galėtų naudotis skaitmeniniu euru?
• Kiek privatumo suteiktų skaitmeninis euras?
• Kaip ECB užtikrintų, kad skaitmeninis euras būtų įtraukus?
• Kaip ECB užtikrintų, kad skaitmeniniu euru būtų galima atsiskaityti vienodai visoje euro zonoje?
• Ar skaitmeninis euras būtų alternatyvi valiuta Eurosistemoje?
• Koks būtų momentinių mokėjimų ir skaitmeninio euro ryšys?
• Ar skaitmeninis euras būtų kuriamas paskirstytojo registro technologijos, pavyzdžiui, blokų grandinės, pagrindu?

Pažanga ir suinteresuotieji subjektai

• Koks projekto etapas šiuo metu vykdomas?
• Kas dalyvauja skaitmeninio euro projekte?
• Kaip šiame procese dalyvauja Europos teisėkūros institucijos?
• Kaip rengiamas skaitmeninio euro schemos taisyklių sąvadas?

Poveikis ir svarstomi klausimai

• Ar skaitmeninis euras būtų programuojamieji pinigai?
• Ar žmonėms reikėtų mokėti už naudojimąsi skaitmeniniu euru?
• Ar tarpininkams būtų atlyginama už skaitmeninio euro platinimą?
• Ar skaitmeninis euras galėtų kelti grėsmę finansiniam stabilumui, jei bankai nebeatliktų tarpininkų vaidmens?
• Ar įvedus skaitmeninį eurą mokėjimai Europoje būtų labiau pažeidžiami kibernetiniams išpuoliams?
• Kuo skaitmeninis euras skirtųsi nuo stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų ir kriptoturto?
• Kiek skaitmeninio euro projektas kainuotų Eurosistemai?

1 klausimas. Kodėl Europai gali būti reikalingas skaitmeninis euras?

Dėl skaitmenizacijos kinta mūsų mokėjimo įpročiai. Grynaisiais pinigais atsiskaitoma vis rečiau ir vis dažniau pereinama prie pirkimo internetu bei skaitmeninių mokėjimų. Skaitmeninis euras būtų elektroninės formos grynieji pinigai, skirti naudoti skaitmeniniame pasaulyje. Kartu su fiziniais banknotais ir monetomis vartotojai galėtų naudotis ir skaitmeniniais centrinio banko pinigais.

Skaitmeninis euras palengvintų žmonių gyvenimą, nes suteiktų naujų galimybių, kurių šiuo metu neturime – būtų galima naudotis visoje euro zonoje visuotinai priimama skaitmenine mokėjimo priemone ir ja atsiskaityti už pirkinius parduotuvėse, internetu arba tarpusavyje. Kaip ir grynieji pinigai, skaitmeninis euras būtų nerizikinga, plačiai prieinama, nesudėtinga naudoti priemonė, o pagrindinės jo paslaugos būtų nemokamos.

Be to, skaitmeninis euras sustiprintų euro zonos strateginį savarankiškumą ir piniginį suverenumą, nes padidėtų visos Europos mokėjimų ekosistemos veiksmingumas ir atsparumas galimiems kibernetiniams išpuoliams ar techniniams sutrikimams, pavyzdžiui, nutrūkus energijos tiekimui, be to, būtų skatinamos inovacijos.

Plačiau apie tai, kodėl mums reikalingas skaitmeninis euras.

2 klausimas. Kaip skaitmeninis euras prisidėtų prie Europos strateginio savarankiškumo?

Skaitmeninis euras būtų visoje euro zonoje veikiantis europinis ir Europos valdomas mokėjimo sprendimas.

Skaitmeniniai mokėjimai euro zonoje tebėra fragmentiški – lyginant šalis ir naudojimo atvejus yra daug skirtumų. Dabartiniai europiniai skaitmeninių mokėjimų sprendimai daugiausia skirti nacionalinėms rinkoms ir konkretiems naudojimo atvejams. Norėdami atlikti mokėjimus kitose Europos šalyse vartotojai turi kliautis keliais ne Europos paslaugų teikėjais, kurie šiuo metu aptarnauja didžiąją tokių sandorių dalį.

Todėl skaitmeninis euras galėtų padėti sumažinti Europos priklausomybę nuo privačių ne Europos mokėjimo paslaugų teikėjų ir kartu atsverti jų dominavimą rinkoje.

Įvedus skaitmeninį eurą, Europos mokėjimų aplinka taptų konkurencingesnė ir naujoviškesnė, nes būtų sukurta platforma, leidžianti mokėjimo paslaugų teikėjams paprasčiau siūlyti savo europinius sprendimus.

Sėkmingai veikiantis skaitmeninis euras apskritai padėtų Europai užimti pasaulinės lyderės pozicijas skaitmeninių finansų ir centrinių bankų skaitmeninių valiutų srityje.

3 klausimas. Kodėl žmonės būtų suinteresuoti naudoti skaitmeninį eurą?

Skaitmeniniu euru būtų galima atsiskaityti už bet kokias prekes ar paslaugas, bet kuriuo metu ir bet kurioje euro zonos šalyje. Tai būtų visuotinai pripažįstama skaitmeninė mokėjimo priemonė, kuria vartotojai galėtų naudotis nemokamai, atsiskaitydami už pirkinius parduotuvėse, internetu arba tarpusavyje. Žmonės turėtų galimybę atsiskaityti skaitmeniniu būdu, bet vis dar naudojantis viešąja mokėjimo priemone. Šia priemone būtų galima naudotis ir internetu, ir neprisijungus prie interneto.

Skaitmeninis euras užtikrintų aukštesnio lygio privatumą, nei paprastai užtikrinamas kitais skaitmeniniais mokėjimo būdais. Eurosistema neidentifikuotų asmenų pagal jų mokėjimo duomenis. Be to, asmeninius duomenis iš mokėjimo skaitmeniniais eurais neprisijungus prie interneto žinotų tik mokėtojas ir gavėjas.

Skaitmeninis euras būtų saugus, jį būtų paprasta naudoti ir jį įvedus būtų skatinama skaitmeninė finansinė įtrauktis užtikrinant, kad niekas neliktų nuošalyje. Skaitmeninis euras būtų pritaikytas asmenų su negalia ir asmenų, negalinčių naudotis banko sąskaita arba neturinčių skaitmeninių ar finansinių įgūdžių, poreikiams.

Siekiant užtikrinti, kad skaitmeniniu euru būtų galima naudotis ir jis veiktų visoje euro zonoje, Europos Komisijos pateiktame teisės akto projekte numatoma, kad prekybininkai skaitmeninį eurą privalėtų priimti, o prižiūrimi tarpininkai – privalėtų jį platinti savo klientams.

4 klausimas. Ar skaitmeninis euras pakeistų grynuosius pinigus?

Ne. Skaitmeninis euras papildytų grynuosius pinigus, kaip dar viena mokėjimo priemonė, o ne juos pakeistų. Skaitmeninis euras cirkuliuotų kartu su grynaisiais pinigais ir padėtų patenkinti vis didėjantį vartotojų poreikį sparčiai ir saugiai atsiskaityti skaitmeninėmis priemonėmis. Grynaisiais pinigais ir kitomis šiuo metu naudojamomis privačiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis euro zonoje būtų galima naudotis ir toliau.

5 klausimas. Kuo skaitmeninis euras būtų naudingas prekybininkams?

Skaitmeninis euras būtų visoje euro zonoje pripažįstamas visai Europai skirtas sprendimas. Tai galėtų būti paprastesnė ir pigesnė alternatyva dabartinei fragmentiškai mokėjimų aplinkai, kurioje veikia prekybininkai. Įvedus skaitmeninį eurą, prekybininkai galėtų užimti tvirtesnes pozicijas, derėdamiesi dėl sąlygų su mokėjimo sprendimų teikėjais, ir sumažinti savo sąnaudas.

Skaitmeninis euras taip pat galėtų prisidėti prie prekybininkų klientų skaičiaus didinimo. Tai ypač aktualu, kai apsiperkama internetu, nes tikimybė, kad klientai atsisakys pirkinio, kai mokėjimo priemonė jiems yra žinoma, sumažėja. Be to, skaitmeninis euras leistų prekybininkams apmokėjimą gauti iš karto, be papildomų išlaidų.

6 klausimas. Kuo skaitmeninis euras būtų naudingas tarpininkams?

Pagrindinis vaidmuo platinant skaitmeninį eurą tektų prižiūrimiems tarpininkams, pavyzdžiui, bankams. Fiziniai asmenys, prekybininkai ir verslo subjektai visais klausimais dėl skaitmeninio euro pirmiausia kreiptųsi į juos ir jie teiktų visas galutiniams naudotojams skirtas paslaugas.

Skaitmeninis euras tarpininkams taip pat suteiktų papildomų verslo galimybių.

Kitaip negu dauguma privačių inovacijų, kurios paprastai būna orientuotos į konkrečias vidaus rinkas, skaitmeninis euras leistų tarpininkams iš karto aprėpti visą euro zoną. Todėl jis būtų platforma, padėsianti tarpininkams didinti savo klientų bazę ir kurti pridėtinę vertę sukuriančias paslaugas (pvz., sąlyginio mokėjimo ar lojalumo programos) ir taip skatinanti inovacijas ir konkurenciją euro zonos skaitmeninių mokėjimų rinkose.

Be to, atlygio už skaitmeninį eurą modelis, dabar numatytas Europos Komisijos pateiktame teisės akto projekte, suteikia tarpininkams ekonominių paskatų, panašių į suteikiamas kitomis skaitmeninėmis mokėjimo priemonėmis.

7 klausimas. Kaip veiktų skaitmeninis euras?

Naudodamiesi skaitmeniniu euru žmonės galėtų atlikti saugius momentinius mokėjimus atsiskaitydami už pirkinius fizinėse ir internetinėse parduotuvėse bei tarpusavyje bet kurioje euro zonos šalyje ir nepriklausomai nuo jų mokėjimo paslaugų teikėjo. Šiuo metu ECB svarsto, kaip tai galėtų veikti praktiškai.

Pirmas žingsnis būtų per savo banką ar pašto skyrių susikurti skaitmeninių eurų piniginę.

Susikūrę skaitmeninių eurų piniginę, galėtumėte į ją įnešti pinigų – arba per susietą banko sąskaitą, arba grynaisiais. O tada jau galėtumėte atlikti mokėjimus skaitmeniniais eurais iš savo elektroninės piniginės.

Gavę pinigų skaitmeniniais eurais, laikytumėte juos savo elektroninėje piniginėje (sumą iki tam tikros ribos) arba įneštumėte į savo banko sąskaitą. Tai galėtumėte padaryti rankiniu būdu arba nustatyti, kad būtų atliekama automatiškai.

Mokėjimas skaitmeniniais eurais visada būtų saugus ir momentinis – tiek fizinėse, tiek internetinėse parduotuvėse, tiek tarp žmonių.

Skaitmeninis euras turėtų tiek internetu, tiek be jo veikiančių funkcijų, o tai reiškia, kad juo galėtumėte naudotis net jei tinklo ryšys yra silpnas arba jo visai nėra. Be to, asmeninius duomenis iš mokėjimo skaitmeniniais eurais neprisijungus prie interneto žinotų tik mokėtojas ir mokėjimo gavėjas – privatumo lygis būtų toks, kaip mokant grynaisiais.

Daugiau informacijos apie tai, kaip skaitmeninis euras veiktų.

8 klausimas. Kas galėtų naudotis skaitmeniniu euru?

Kaip nurodyta Europos Komisijos pateiktame teisės akto projekte, skaitmeniniu euru galėtų naudotis euro zonos valstybėje narėje laikinai ar nuolat gyvenantys ar veiklą vykdantys asmenys, įmonės ir viešieji subjektai.

Į euro zoną asmeniniais ar profesiniais tikslais keliaujantys asmenys arba anksčiau kurioje nors euro zonos šalyje gyvenę arba veiklą vykdę asmenys taip pat turėtų galimybę naudotis skaitmeniniu euru.

Be to, ne euro zonoje gyvenantys ar veiklą vykdantys asmenys, įmonės ir viešieji subjektai skaitmeniniu euru gali naudotis atsidarę skaitmeninių eurų sąskaitą pas mokėjimo paslaugų teikėjus, įsteigtus arba veikiančius šalyje, kuri yra Europos ekonominės erdvės narė, arba trečiojoje šalyje pagal iš anksto sudarytą ES ir trečiųjų šalių susitarimą ir (arba) Europos Centrinio Banko ir euro zonai nepriklausančių valstybių narių ir trečiųjų šalių nacionalinių centrinių bankų sudarytus susitarimus.

9 klausimas. Kiek privatumo suteiktų skaitmeninis euras?

Privatumas – vienas svarbiausių skaitmeninio euro ypatumų.

Skaitmeninis euras sukurtas taip, kad jis galėtų veikti neprisijungus prie interneto tokiu būdu, kad vartotojams būtų užtikrintas toks pat privatumo lygis, kaip mokant grynaisiais, tiek pervedant pinigus kitiems asmenims, tiek atsiskaitant parduotuvėse. Mokant neprisijungus prie interneto tik mokėtojas ir gavėjas žinotų su atliktais mokėjimais susijusius asmens duomenis.

Internetinių mokėjimų skaitmeniniu euru atveju privatumas būtų užtikrinamas taip, kad net pati Eurosistema – skaitmeninį eurą leidžianti institucija ir mokėjimo infrastruktūros teikėja – negalėtų tiesiogiai susieti sandorių su konkrečiais asmenimis.

Sužinokite daugiau apie skaitmeninį eurą ir privatumą.

10 klausimas. Kaip ECB užtikrintų, kad skaitmeninis euras būtų įtraukus?

Skaitmeninis euras būtų viešoji gėrybė, kaip banknotai ir monetos, tik skaitmeninės formos.

Naudojimasis pagrindinėmis skaitmeninio euro paslaugomis atsiskaitant per mobiliąją programėlę ar fizine kortele būtų nemokamas. Jei galimybės prisijungti prie interneto būtų ribotos, skaitmeniniu euru būtų galima naudotis ir neprisijungus prie interneto.

Europos Komisijos pateiktame teisės akto projekte nustatyta, kad skaitmeninį eurą platinančios kredito įstaigos privalėtų suteikti nemokamas pagrindines mokėjimo skaitmeniniu euru paslaugas, jei klientas dėl jų kreiptųsi.

Siekiant užtikrinti, kad visi, įskaitant neįgaliuosius, funkcinių sutrikimų ar ribotus skaitmeninius įgūdžius turinčius asmenis ir vyresnio amžiaus asmenis, galėtų atsiskaityti skaitmeniniu euru, kiekvienoje euro zonos šalyje bus paskirti viešieji subjektai, pavyzdžiui, pašto skyriai. Šie subjektai dėl skaitmeninės finansinės atskirties pažeidžiamiems asmenims teiktų nemokamą pagalbą ir padėtų naudotis skaitmeninio euro paslaugomis, pavyzdžiui, teiktų asmeninę ir specialią pagalbą, jei jos prireiktų atidarant sąskaitą skaitmeniniais eurais ir naudojantis bet kuriomis skaitmeninio euro paslaugomis. Pagrindinėmis skaitmeninio euro paslaugomis nemokamai galėtų naudotis ir banko sąskaitos neturintys asmenys.

Be to, ypač daug dėmesio bus skiriama pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, pastovios gyvenamosios vietos neturinčių asmenų, prieglobsčio prašytojų arba tarptautinės apsaugos gavėjų, įtraukčiai.

Kuriant skaitmeninį eurą būtų užtikrinama, kad jis atitiktų visų poreikius ir niekas neliktų nuošalyje.

11 klausimas. Kaip ECB užtikrintų, kad skaitmeniniu euru būtų galima atsiskaityti vienodai visoje euro zonoje?

Prižiūrimi tarpininkai (pvz., euro zonos bankai) būtų atsakingi už skaitmeninio euro platinimą. Tam, kad skaitmeninio euro sistema būtų įdiegta darniai visoje euro zonoje, Eurosistema kuria skaitmeninio euro taisyklių sąvadą – rinkinį bendrų taisyklių, standartų ir procedūrų, skirtų mokėjimams skaitmeniniu euru visoje euro zonoje standartizuoti ir užtikrinti, kad skaitmeninis euras veiktų visoje Europoje.

12 klausimas. Ar skaitmeninis euras būtų alternatyvi valiuta Eurosistemoje?

Ne. Skaitmeninis euras būtų dar vienas būdas Europoje atsiskaityti euru – mūsų bendrąja valiuta. Į grynuosius eurus jis būtų keičiamas santykiu 1:1. Skaitmeninis euras patenkintų vis dažniau skaitmeniniams mokėjimams pirmenybę teikiančių gyventojų poreikius.

13 klausimas. Koks būtų momentinių mokėjimų ir skaitmeninio euro ryšys?

Šiandien vartotojai atsiskaitydami parduotuvėse retai turi galimybę atlikti momentinius mokėjimus, o tai taip pat reiškia, kad prekybininkai pinigų negauna iš karto. Įvedus skaitmeninį eurą tai pasikeistų – visi mokėjimai skaitmeniniu euru būtų momentiniai.

Kai bus parengtas ir įgyvendintas (jei bus patvirtintas) bendras skaitmeninio euro taisyklių, standartų ir procedūrų rinkinys, momentinių mokėjimų sprendimus bus galima plėtoti toliau, kad jie veiktų visose euro zonos šalyse. Taip sumažėtų priklausomybė nuo šiuo metu mokėjimų sektoriuje dominuojančių privačių ne Europos bendrovių.

14 klausimas. Ar skaitmeninis euras būtų kuriamas paskirstytojo registro technologijos, pavyzdžiui, blokų grandinės, pagrindu?

Kurdama skaitmeninį eurą Eurosistema eksperimentuoja taikydama įvairias technologijas, tiek centralizuotas, tiek decentralizuotas, įskaitant paskirstytojo registro technologijas. Tačiau kol kas joks sprendimas nepriimtas.

15 klausimas. Koks projekto etapas šiuo metu vykdomas?

Po dvejus metus trukusio tiriamojo etapo ECB valdančioji taryba nusprendė pradėti pasirengimo etapą. Jis prasidėjo 2023 m. lapkričio 1 d.

Pasirengimo etapo tikslas – toliau plėtoti ir testuoti skaitmeninį eurą, atsižvelgiant į tiriamojo etapo metu nustatytus modelius ir techninius reikalavimus.

Eurosistema išsamiai analizuoja, testuoja, eksperimentuoja ir konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis siekdama užtikrinti, kad skaitmeninis euras atitiktų aukščiausius kokybės, saugumo ir naudojimo standartus.

Dabartinis etapas truks dvejus metus ir baigsis 2025 m. pabaigoje. Tuomet Valdančioji taryba nuspręs, ar pereiti prie pasirengimo ir, jei taip, apibrėš jo mastą ir trukmę.

Ar išleisti skaitmeninį eurą, ECB valdančioji taryba nuspręs tik kai bus priimti atitinkami teisės aktai.

16 klausimas. Kas dalyvauja skaitmeninio euro projekte?

Eurosistema – ECB ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai – privalo užtikrinti, kad skaitmeninis euras atitiktų naudotojų poreikius. Todėl Eurosistema reguliariai bendradarbiauja su politikos formuotojais, teisės aktų leidėjais, rinkos dalyviais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir žmonėmis, kurie galiausiai naudotų skaitmeninį eurą.

Šis bendradarbiavimas vyksta per įvairius forumus, pavyzdžiui, Mažmeninių mokėjimų eurais taryboje, ECB pirmininkaujamame forume, kuriame dalyvauja mokėjimų rinkos suinteresuotieji subjektai, ir Taisyklių sąvado rengimo grupėje, apimančioje Eurosistemos centrinių bankų ir Europos mažmeninių mokėjimų rinkos atstovus (žr. 20 klausimą).

ECB taip pat reguliariai bendradarbiauja su:

• privačiomis įmonėmis, kurios, remdamosi savo rinkos žiniomis ir patirtimi, teikia grįžtamąją informaciją apie techninius skaitmeninio euro aspektus;
• Europos pilietinės visuomenės organizacijomis per seminarus, skirtus nuomonei išklausyti ir atviram dialogui skatinti;
• potencialiais galutiniais naudotojais per apklausas, pokalbius ir tikslines grupes, siekiant suprasti jų poreikius ir pageidavimus.

ECB reguliariai dalyvauja Euro grupės susitikimuose su euro zonos šalių finansų ministrais ir teikia naujausią informaciją Europos Parlamentui apie skaitmeninio euro projektą.

Grįžtamąją informaciją anksčiau taip pat rinko Rinkos patariamoji grupė, sudaryta iš ekspertų, teikusių pastabas dėl skaitmeninio euro gaminių kūrimo ir platinimo tiriamojo etapo metu.

Čia rasite daugiau informacijos apie projektų valdymą ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą.

17 klausimas. Kaip šiame procese dalyvauja Europos teisėkūros institucijos?

2023 m. birželio 28 d. Europos Komisija pateikė teisės akto projektą dėl galimo skaitmeninio euro. Teisės akto tikslas – užtikrinti, kad būsimas skaitmeninis euras suteiktų žmonėms ir verslo subjektams papildomą galimybę atsiskaityti skaitmeniniu būdu bet kurioje euro zonos šalyje naudojant visuotinai pripažįstamą, pigią, saugią ir atsparią viešųjų pinigų priemonę.

Abu procesai – teisėkūra ir skaitmeninio euro modelio kūrimas – bus plėtojami lygiagrečiai, kad Eurosistema galėtų nedelsdama išleisti skaitmeninį eurą, jei ir kai, sukūrus teisės aktų sistemą, toks sprendimas bus pagrįstas.

Eurosistema apsvarstys visas skaitmeninio euro modelio korekcijas, kurių gali prireikti atsižvelgus į teisės aktų svarstymo rezultatus. ECB taip pat yra pasirengęs teisėkūros proceso metu suteikti reikiamą pagalbą ir dalytis techninėmis žiniomis.

ECB valdančioji taryba nuspręs, ar išleisti skaitmeninį eurą, tik po to, kai bus priimtas teisės aktas.

18 klausimas. Kaip rengiamas skaitmeninio euro schemos taisyklių sąvadas?

Eurosistema įsteigė Taisyklių sąvado rengimo grupę, kuriai pavesta parengti skaitmeninio euro taisyklių sąvadą, pasiremiant įvairių suinteresuotųjų šalių indėliu.

Šią grupę sudaro Eurosistemos centrinių bankų specialistai ir Europos mažmeninių mokėjimų rinkos, įskaitant vartotojus, mažmenininkus ir tarpininkų asociacijas, atstovai. Savo darbe ji remiasi ECB valdančiosios tarybos jau patvirtintais pasirinktais skaitmeninio euro modelio aspektais.

Taisyklių sąvado rengimo grupėje sukurtos specialios darbo grupės, kurios nagrinėja taisyklių sąvado skyrius, kuriems reikia specialių ekspertinių žinių.

Čia patiekta daugiau informacijos apie skaitmeninio euro taisyklių sąvadą.

19 klausimas. Ar skaitmeninis euras būtų programuojamieji pinigai?

Skaitmeninis euras niekada nebūtų programuojamieji pinigai.

Programuojamaisiais pinigais vadinami skaitmeninės formos pinigai, naudojami iš anksto nustatytu tikslu, pavyzdžiui, kuponas, kuriam galioja tam tikri apribojimai dėl to, kur, kada arba su kuo žmogus gali jį naudoti.

Kaip numatyta ir Europos Komisijos pateiktame teisės akto projekte dėl skaitmeninio euro, skaitmeninis euras nebūtų programuojamieji pinigai, tačiau galėtų palengvinti automatizuotus mokėjimus, jei naudotojai norėtų naudotis šia funkcija. Pavyzdžiui, vartotojas galėtų nustatyti automatinį mėnesinį mokėjimą, kad skaitmeniniai eurai būtų akimirksniu pervesti šeimos nariams ar draugams.

20 klausimas. Ar žmonėms reikėtų mokėti už naudojimąsi skaitmeniniu euru?

Skaitmeninis euras būtų viešoji gėrybė, todėl fiziniai asmenys galėtų nemokamai naudotis jo bazinėmis funkcijomis.

Bankai arba mokėjimo paslaugų teikėjai galėtų savo klientams pasiūlyti ir papildomų, mokamų skaitmeninio euro paslaugų. Šios papildomos paslaugos, pavyzdžiui, galimybė pasidalyti sąskaitą tarp draugų arba atlikti reguliarius mokėjimus, skaitmeninį eurą padarytų dar patrauklesnį jo naudotojams.

21 klausimas. Ar tarpininkams būtų atlyginama už skaitmeninio euro platinimą?

Dar turi būti priimti galutiniai teisės aktai, tačiau Eurosistema siūlo atlygio modelį, pagal kurį būtų sukurtos sąžiningos ekonominės paskatos padengti mokėjimo paslaugų teikėjų, pavyzdžiui, bankų, skaitmeninio euro platinimo veiklos išlaidas.

Kaip ir naudojantis kitomis dabartinėmis mokėjimo sistemomis, taip ir skaitmeninį eurą platinantys mokėjimo paslaugų teikėjai už šias paslaugas galėtų imti mokestį iš prekybininkų. Pagal Europos Komisijos pateiktą teisės akto projektą dėl skaitmeninio euro prekybininkai ir mokėjimo paslaugų teikėjai nustatydami kainas turėtų laikytis tam tikros viršutinės ribos.

Eurosistema padengtų skaitmeninio euro sistemos ir infrastruktūros kūrimo išlaidas, kaip padengia banknotų gamybos ir leidimo išlaidas. Be to, Eurosistema siektų kuo labiau sumažinti papildomas tarpininkų investicijų išlaidas kuo daugiau panaudodama jau esamą infrastruktūrą.

22 klausimas. Ar skaitmeninis euras galėtų kelti grėsmę finansiniam stabilumui, jei bankai nebeatliktų tarpininkų vaidmens?

Mūsų finansų sistema – o bankai sudaro jos pagrindą – veikia gerai, o Eurosistema nori išsaugoti pagrindinį bankų vaidmenį užtikrinant veiksmingą kreditų teikimą realiajai ekonomikai.

ECB pasirinko šiuos dizaino sprendimus, kad sumažintų bet kokią galimą grėsmę, kurią skaitmeninis euras galėtų kelti finansų sistemai.

• Naudotojai galėtų turėti tik ribotą skaitmeninių eurų kiekį savo sąskaitoje. Taip būtų užtikrinta, kad skaitmeninis euras būtų saugi vertės kaupimo priemonė, panaši į grynuosius pinigus, ir taip būtų išsaugotas mūsų finansų sistemos stabilumas ir užkirstas kelias banko indėlių nutekėjimui net ir krizės metu.
• Susieję savo skaitmeninę eurų piniginę su banko sąskaita, naudotojai galėtų iškart atlikti mokėjimus, viršijančius limitą, ir nedelsiant padengti bet kokį trūkumą, nes nereikėtų iš anksto įkelti lėšų į savo skaitmeninę euro piniginę (jei susietojoje sąskaitoje yra pakankamai lėšų).

Kaip ir už grynuosius pinigus, už skaitmeniniu euru laikomą sumą nebūtų mokamos jokios palūkanos.

23 klausimas. Ar įvedus skaitmeninį eurą mokėjimai Europoje būtų labiau pažeidžiami kibernetiniams išpuoliams?

Prieš skaitmeninį eurą, kaip ir prieš kitą skaitmeninę infrastruktūrą, gali būti vykdomi kibernetiniai išpuoliai. Kad ši rizika būtų kuo mažesnė, kuriant skaitmeninio euro modelį būtų naudojamos pažangiausios technologijos, kuriomis būtų sukurta kibernetiniams išpuoliams atspari ir ateities poreikius atitinkanti aplinka.

24 klausimas. Kuo skaitmeninis euras skirtųsi nuo stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų ir kriptoturto?

Skaitmeninis euras būtų centrinio banko pinigai. Tai reiškia, kad jie būtų užtikrinti centrinio banko ir būtų skirti tenkinti jį naudojančių žmonių poreikius. Jie būtų nerizikingi ir atitiktų privatumo bei duomenų apsaugos reikalavimus. Centriniai bankai yra įpareigoti išlaikyti pinigų vertę, kad ir kokie tie pinigai būtų – fiziniai ar skaitmeniniai.

Stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų stabilumas ir patikimumas galiausiai priklauso nuo jas į apyvartą leidžiančio subjekto ir nuo to, kiek patikimas ir įgyvendinamas yra jo įsipareigojimas bėgant laikui išlaikyti tokių pinigų vertę. Be to, valiutą leidžiantys privatūs subjektai asmens duomenis gali panaudoti komerciniais tikslais.

Kas yra atsakingas už kriptoturtą, tiksliai nustatyti neįmanoma, todėl užtikrinti, kad jūsų pretenzijos būtų patenkintos, irgi nėra įmanoma.

25 klausimas. Kiek skaitmeninio euro projektas kainuotų Eurosistemai?

Investicijos į skaitmeninį eurą yra labai svarbios siekiant užtikrinti mūsų valiutos ir mokėjimų sektoriaus tinkamumą skaitmeniniame amžiuje.

Skaitmeninio euro projekto įgyvendinimo kaina priklausys nuo skaitmeninio euro galutinio dizaino ir komponentų, taip pat nuo susijusių paslaugų, kurias reikės plėtoti. Kai kurie iš šių komponentų, pavyzdžiui, mokėjimų vykdymas, būtų sukurti Eurosistemos viduje. Dėl kitų komponentų kūrimo, pavyzdžiui, paslaugų, susijusių su skaitmeninio euro naudojimu neprisijungus prie interneto, šių metų pradžioje paskelbėme kvietimą teikti paraiškas, kad su išorės paslaugų teikėjais sudarytume pagrindų susitarimus dėl bendradarbiavimo.

Eurosistema padengtų su skaitmeninio euro sistemos ir infrastruktūros sukūrimu susijusias išlaidas, kaip ir eurų banknotų atveju. Kaip ir banknotų atveju, tikimasi, kad šias išlaidas su kaupu kompensuos sugeneruota senjoražo^[1] suma, tačiau galiausiai tai priklausytų nuo naudotojų turimo skaitmeninio euro kiekio. ECB yra įsipareigojęs siekti nedidelių išlaidų kuo daugiau panaudojant turimą infrastruktūrą ir kartu pasiūlant vartotojams ir prekybininkams naudą teikiantį skaitmeninį eurą.

Kaip viešąja gėrybe, vartotojai galėtų nemokamai naudotis bazinėmis skaitmeninio euro funkcijomis, o Europos prekybininkams jis būtų naudingas dėl išlaidų veiksmingumo. Eurosistema operacijoms skaitmeniniu euru netaikytų jokių įkainių ir negautų jokios tokių įkainių dalies.