Koks yra valiutos keitimo kurso vaidmuo?

2016 06 28

Kas yra valiutos keitimo kursas?

Valiutos keitimo kursas – tai kursas, kuriuo viena valiuta gali būti iškeista į kitą. Pavyzdžiui, 1 eurą galima iškeisti į 1,13 JAV dolerio. Pasaulinėse valiutų rinkose, kuriose prekiaujama įvairiausiomis valiutomis, šis kursas nuolatos keičiasi. Euras yra viena iš daugiausia prekiaujamų valiutų, kaip ir JAV doleris, Japonijos jena ir svaras sterlingų.

Ar valiutos keitimo kursą nustato ECB?

Kiekvieną dieną maždaug 16 val. Vidurio Europos laiku ECB skelbia orientacinius euro keitimo į 31 valiutą kursus. Šių orientacinių kursų paskirtis tik informacinė. Valiutų kursų dažnai prireikia įmonėms ir visuomenei, pavyzdžiui, rengiant finansines ataskaitas, mokesčių deklaracijas, statistines ataskaitas ir ekonomines analizes. 31 valiutos kursai euro atžvilgiu – tai valiutos pirkimo ir pardavimo kursų vidurkiai. Tai nebūtinai tie kursai, pagal kuriuos faktiškai vykdomi rinkos sandoriai. Kai keičiate valiutą, naudojamas kursas išvedamas iš realiuoju laiku taikomų rinkos kursų.

ECB skelbia ir nominalųjį efektyvųjį euro keitimo kursą. Jis apskaičiuojamas pagal 19 prekybos partnerių euro zonoje dvišalių euro keitimo kursų svertinius vidurkius. Šis kursas rodo, ar euras vidutiniškai pinga, ar brangsta.

Kokį poveikį valiutos keitimo kursai turi pinigų politikai?

Keitimo kursas nėra ECB politikos tikslas. Tai reiškia, kad savo pinigų politikos operacijomis ECB nesistengia daryti poveikio valiutų keitimo kursui. Išsivysčiusios ekonomikos šalių G20 grupė įsipareigojo susilaikyti nuo konkurencinio valiutos nuvertinimo ir nemanipuliuoti valiutų kursais konkurenciniais tikslais, taip pat ir netaikyti bet kokios protekcionizmo formos.

Keitimo kursas tikrai daro poveikį kainų stabilumui ir augimui. Pavyzdžiui, keitimo kursai veikia tarptautinės prekybos kainas. Kai už vieną eurą galima nupirkti daugiau dolerių, kitaip tariant, kai euro vertė didėja, o dolerio mažėja, JAV gaminiai žmonėms euro zonoje atpinga. Dėl to mažėja importo kainos. Vartojimui skirtų importuojamų prekių kainos daro tiesioginį poveikį infliacijai euro zonoje, o importuojamų žaliavų ir gamybai naudojamų tarpinio vartojimo prekių kainos – netiesioginį.

ECB turi atidžiai stebėti tokius pokyčius ir į juos atsižvelgti nustatydamas pinigų politiką, kurią vykdo siekdamas vidutiniu laikotarpiu palaikyti mažesnę kaip 2 %, bet jai artimą infliaciją.