SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2025 m. kovo 6 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti 25 baziniais punktais. Visų pirma, sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria mes nustatome savo pinigų politikos kryptį – priėmėme atsižvelgę į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą.

Dezinfliacija juda norima kryptimi. Infliacijos raida toliau iš esmės atitiko ekspertų lūkesčius, o naujausiose prognozėse numatoma jos raida panaši į numatytą ankstesnėse prognozėse. Ekspertų vertinimu, bendroji infliacija 2025 m. turėtų būti vidutiniškai 2,3 proc., 2026 m. – 1,9 proc., o 2027 m. – 2,0 proc. Bendrosios infliacijos 2025 m. prognozė padidinta dėl didesnių energijos kainos pokyčių. Ekspertai numato, kad infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2025 m. turėtų būti vidutiniškai 2,2 proc., 2026 m. – 2,0 proc., o 2027 m. – 1,9 proc.

Sprendžiant iš daugumos bazinės infliacijos rodiklių, infliacija tvariai nusistovės ties mūsų vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 proc. lygiu. Vidaus infliacija tebėra didelė, daugiausia dėl to, kad tam tikruose sektoriuose darbo užmokestis ir kainos smarkiai vėluodami vis dar koreguojasi po ankstesnio infliacijos šuolio. Tačiau darbo užmokestis, kaip numatyta, auga mažiau, o pelnas iš dalies švelnina poveikį infliacijai.

Mūsų pinigų politika tampa juntamai mažiau ribojamoji, nes, mums mažinant palūkanų normas, pinga naujos paskolos įmonėms bei namų ūkiams ir spartėja paskolų augimas. Kartu finansavimo sąlygų švelninimą stabdo tai, kad esamų paskolų likučiams ir toliau taikomos anksčiau padidintos palūkanų normos, o skolinimas apskritai tebėra vangus. Ekonomikai vis dar susiduriant su sunkumais, ekspertai ir vėl sumažino ekonomikos augimo prognozę: 2025 m. – iki 0,9 proc., 2026 m. – iki 1,2 proc., o 2027 m. – iki 1,3 proc. Augimo prognozė 2025 ir 2026 m. sumažinta dėl sumenkusio eksporto ir vis dar neatsigaunančių investicijų, o tam įtakos iš dalies turi didelis netikrumas dėl prekybos politikos ir ekonominės politikos apskritai. Kylančios realiosios pajamos ir pamažu slopstantis mūsų anksčiau vykdyto palūkanų normų didinimo poveikis ir toliau yra pagrindiniai veiksniai, ilgainiui paskatinsiantys laukiamą paklausos augimą.

Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi ties mūsų nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 proc. lygiu. Ypač dabartinėmis didėjančio neapibrėžtumo sąlygomis sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansines ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Tikėtina, kad 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį euro zonos ekonomika augo nedaug. Pirmuosius du 2025 m. mėnesius kartojosi nemažai praėjusių metų tendencijų. Net ir gerėjant apklausų rodikliams, apdirbamosios gamybos sektoriaus raida vis dar stabdo ekonomikos augimą. Didelis neapibrėžtumas tiek vidaus, tiek užsienio rinkose varžo investicijas, o eksportui nepalankų poveikį daro su konkurencingumu susiję iššūkiai. Kita vertus, paslaugų sektorius yra atsparus. Be to, didėjančios namų ūkių pajamos ir aktyvi darbo rinka skatina nuoseklų vartojimo augimą, nors vartotojų pasitikėjimas tebėra menkas, o taupymo lygis – aukštas.

Sausio mėn. nedarbas toliau buvo istoriškai žemo 6,2 proc. lygio, o užimtumas 2024 m. paskutinį ketvirtį, vertinama, padidėjo 0,1 proc. Tačiau darbo jėgos paklausa sumažėjo, o užimtumo augimas pirmuosius du 2025 m. mėnesius, remiantis naujausių tyrimų duomenimis, buvo nedidelis.

Neapibrėžtumas padidėjo ir veikiausiai darys didesnę, nei anksčiau manyta, neigiamą įtaką investicijoms ir eksportui. Tačiau augimą turėtų skatinti didesnės gaunamos pajamos ir mažesnės skolinimosi išlaidos. Pagal ekspertų prognozes, kol dar labiau nesustiprėjo prekybos santykių įtampa, didėjanti pasaulinė paklausa taip pat turėtų skatinti eksportą.

Fiskalinės ir struktūrinės politikos priemonėmis turėtų būti siekiama padidinti ekonomikos našumą, konkurencingumą ir atsparumą. Europos Komisija savo pasiūlytame konkurencingumo politikos kelrodyje pateikė konkretų veiksmų planą, kurio pasiūlymus reikėtų neatidėliojant priimti. Vyriausybės, vadovaudamosi ES ekonomikos valdymo sistema, turėtų užtikrinti, kad viešieji finansai būtų tvarūs, ir pirmenybę turėtų teikti būtinoms augimą skatinančioms struktūrinėms reformoms ir strateginėms investicijoms.

Infliacija

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, vasario mėn. metinė infliacija sudarė 2,4 proc., prieš tai sausio mėn. buvusi 2,5, o gruodžio mėn. – 2,4 proc. Nuo 0,1 proc. (gruodžio mėn.) iki 1,9 proc. (sausio mėn.) šoktelėjęs energijos kainų lygio kilimas sulėtėjo iki 0,2 proc. Maisto produktų kainų lygio kilimas, priešingai, sudarė 2,7 proc., prieš tai buvęs 2,3 proc. (sausio mėn.) ir 2,6 proc. (gruodžio mėn.). Prekių kainų lygio kilimas šiek tiek padidėjo – iki 0,6 proc., o paslaugų kainų lygio kilimas, sausio ir gruodžio mėn. atitinkamai buvęs 3,9 ir 4,0 proc., sumažėjo iki 3,7 proc.

Dauguma bazinės infliacijos rodiklių rodo tvarų infliacijos grįžimą į mūsų vidutinio laikotarpio tikslinį 2 proc. lygį. Vidaus infliacija, kurios raida labai panaši į paslaugų kainų lygio kilimą, sausio mėn. sumažėjo, tačiau tebebuvo didelė, nes darbo užmokestis ir kai kurių paslaugų kainos smarkiai vėluodami vis dar koreguojasi po ankstesnio infliacijos šuolio. Kita vertus, sprendžiant iš naujausių derybų dėl darbo užmokesčio rezultatų, toliau mažėja darbo sąnaudų spaudimas.

Daroma prielaida, kad energijos kainų lygis kils daugiau, todėl ekspertai padidino bendrosios infliacijos prognozę 2025 m. Kartu ekspertai numato, kad, toliau slopstant darbo sąnaudų spaudimui ir anksčiau vykdyto pinigų politikos griežtinimo poveikiui vis dar persiduodant kainoms, bazinė infliacija ir toliau augs lėčiau. Dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių tebesvyruoja ties 2 proc. Visi šie veiksniai prisidės prie tvaraus infliacijos grįžimo į mūsų siekiamą lygį.

Rizikos vertinimas

Ekonomikos augimo perspektyva vis dar siejama su lėtesnio augimo rizika. Padidėjusi prekybos santykių įtampa lėtintų euro zonos ekonomikos augimą, slopindama eksportą ir silpnindama pasaulio ekonomiką. Nesumažėjęs neapibrėžtumas dėl pasaulinės prekybos politikos galėtų slopinti investicijas. Geopolitinė įtampa, kaip antai nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir tragiškas konfliktas Artimuosiuose Rytuose, tebėra pagrindinis neapibrėžtumo šaltinis. Ekonomika gali augti mažiau ir jei uždelstas pinigų politikos griežtinimo poveikis būtų juntamas ilgiau, nei tikėtasi. Kita vertus, ekonomika gali augti sparčiau, jei švelnesnės finansavimo sąlygos ir mažėjanti infliacija padėtų greičiau atsigauti vartojimui ir investicijoms šalių viduje. Augimą galėtų paskatinti ir didesnės išlaidos gynybai ir infrastruktūrai.

Didėjanti trintis pasaulinėje prekyboje didina euro zonos infliacijos perspektyvos neapibrėžtumą. Stiprėjant bendrai prekybos santykių įtampai gali nuvertėti euras ir padidėti importo kaina, o tai padidintų spaudimą infliacijai. Kartu dėl didesnių tarifų sumažėjusi euro zonos eksporto paklausa ir eksporto nukreipimas iš šalių su pertekliniu pajėgumu į euro zoną spaudimą infliacijai sumažintų. Geopolitinė įtampa sukuria dvipusę infliacinę riziką energijos rinkoms, vartotojų pasitikėjimui ir verslo investicijoms. Maisto produktų kainos gali pakilti labiau, negu tikėtasi, dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių ir intensyvėjančios platesnio masto klimato krizės. Jei darbo užmokestis ar pelnas kiltų daugiau, nei tikėtasi, infliacija gali būti didesnė. Didesnės išlaidos gynybai ir infrastruktūrai taip pat galėtų padidinti infliaciją, darydamos poveikį visuminei paklausai. Tačiau infliacija gali būti ir netikėtai mažesnė, jei pinigų politika paklausą slopintų daugiau, negu tikėtasi.

Finansinės ir pinigų aplinkos sąlygos

Po mūsų posėdžio sausio mėn. rinkos palūkanų normos euro zonoje sumažėjo, tačiau pastarosiomis dienomis vėl padidėjo po to, kai buvo patikslinta fiskalinės politikos prognozė. Mums mažinant palūkanų normas, po truputį pinga skolinimas įmonėms bei namų ūkiams ir spartėja paskolų augimas. Tačiau finansavimo sąlygų švelninimą stabdo tai, kad esamų paskolų likučiams ir toliau taikomos anksčiau padidintos palūkanų normos, o skolinimas apskritai tebėra vangus.

Vidutinė naujų paskolų įmonėms palūkanų norma sausio mėn. sumažėjo iki 4,2 proc. (gruodžio mėn. buvo 4,4 proc.), o įmonių finansavimosi rinkoje skolintomis lėšomis kaina pakilo iki 3,7 proc. ir buvo 0,2 procentinio punkto didesnė nei gruodžio mėn. Per tą patį laikotarpį vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma smuktelėjo iki 3,3 proc. (lapkričio mėn. buvo 3,4 proc.).

Esant nuosaikiam mėnesiniam naujų paskolų srautui, bankų skolinimas įmonėms sausio mėn. padidėjo iki 2,0 proc. (gruodžio mėn. buvo 1,7 proc.). Bendrovių išleistų skolos vertybinių popierių augimas, metine išraiška, šoktelėjo iki 3,4 proc. Ir toliau augo, nors bendrai tebebuvo nedidelis, būsto paskolų suteikimas – jo metinis augimo tempas sudarė 1,3 proc.

Išvada

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti 25 baziniais punktais. Visų pirma, sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria mes nustatome savo pinigų politikos kryptį – priėmėme atsižvelgę į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą. Esame pasiryžę užtikrinti tvarų infliacijos stabilizavimąsi ties mūsų nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 proc. lygiu. Ypač dabartinėmis didėjančio neapibrėžtumo sąlygomis sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Bet kokiu atveju esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad užtikrintume tvarų infliacijos stabilizavimąsi ties mūsų nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu lygiu ir išlaikytume sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.