SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2022 m. kovo 10 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Rusijos invazija į Ukrainą Europai yra takoskyra. Valdančioji taryba pasisako visapusiškai palaikanti Ukrainos žmones. Užtikrinsime sklandžias likvidumo sąlygas ir įgyvendinsime Europos Sąjungos bei Europos valstybių vyriausybių priimtas sankcijas. Imsimės visų veiksmų, reikalingų, kad užtikrintume finansinį stabilumą ir įgyvendintume ECB suteiktą įgaliojimą siekti kainų stabilumo.

Rusijos ir Ukrainos karas darys reikšmingą poveikį ekonominiam aktyvumui ir infliacijai per padidėjusias energijos ir žaliavų kainas, tarptautinio verslo sutrikimą ir sumažėjusį pasitikėjimą. Šio poveikio mastas priklausys nuo konflikto eigos, dabartinių sankcijų poveikio ir galimų būsimų priemonių. Atsižvelgdama į didelį vyraujantį neapibrėžtumą, Valdančioji taryba šiandienos posėdyje apsvarstė įvairius scenarijus.

Rusijos ir Ukrainos karo poveikis vertintinas atsižvelgiant į patikimas pamatines euro zonos ekonomikos sąlygas, kurias stiprina gausi parama politikos priemonėmis. Ekonomikos atsigavimą stiprina silpstantis koronaviruso atmainos omikron poveikis. Jau kurį laiką yra požymių, kad mažėja tiekimo sutrikimai, toliau gerėja padėtis darbo rinkoje. Pagal ekspertų parengtose naujausiose prognozėse, kurios apima pirminį karo padarinių vertinimą, paskelbtą pagrindinį scenarijų, BVP augimo artimiausiu metu prognozė sumažinta dėl karo Ukrainoje. Pagal šias prognozes 2022 m. ekonomikos augimas bus 3,7 proc., 2023 m. – 2,8 proc., o 2024 m. – 1,6 proc.

Infliacija vis dar yra didesnė, nei tikėtasi, dėl netikėtai didelių energijos kainų. Be to, kainų kilimas dabar apima daugiau sričių. Pagal naujausiose ekspertų prognozėse paskelbtą pagrindinį scenarijų, infliacijos prognozė gerokai padidinta: 2022 m. numatoma 5,1 proc. metinė infliacija, 2023 m. – 2,1 proc., o 2024 m. – 1,9 proc. Numatoma, kad infliacija, neįskaitant maisto produktų ir energijos, 2022 m. vidutiniškai bus 2,6 proc., 2023 m. – 1,8 proc. ir 2024 m. – 1,9 proc., taigi taip pat didesnė, nei numatyta gruodžio mėn. prognozėse. Vertinant pagal įvairius rodiklius, ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčiai vėl grindžiami mūsų tiksliniu infliacijos lygiu. Valdančiosios tarybos vertinimu, vis labiau tikėtina, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuosis ties mūsų siekiamu 2 proc. lygiu.

Pagal alternatyvius karo ekonominio ir finansinio poveikio scenarijus, kurie bus paskelbti mūsų interneto svetainėje kartu su ekspertų prognozėmis, numatoma, kad ekonomikos aktyvumą galėtų reikšmingai slopinti spartesnis energijos ir žaliavų kainų didėjimas ir daug didesnis prekybą ir lūkesčius mažinantis poveikis. Artimiausioje ateityje infliacija gali būti gerokai didesnė. Tačiau pagal visus scenarijus numatoma, kad infliacija turėtų po truputį mažėti ir 2024 m. įsitvirtinti ties mūsų siekiamu 2 proc. lygiu.

Vadovaudamasi atnaujintu vertinimu ir atsižvelgdama į aplinkos neapibrėžtumą, Valdančioji taryba šiandien atnaujino savo pirkimų pagal turto pirkimo programą (TPP) ateinančių mėnesių tvarkaraštį. Balandžio mėn. grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi už 40 mlrd. eurų per mėnesį sumą, gegužės mėn. – už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą, o birželio mėn. – už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Trečiąjį ketvirtį grynųjų pirkimų apimtys priklausys nuo turimų duomenų ir atspindės mūsų nuolat atliekamą perspektyvos vertinimą. Jei gaunami duomenys rodys, kad galima tikėtis, jog vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyva nepablogės net pabaigus vykdyti grynojo turto pirkimus, trečiąjį ketvirtį Valdančioji taryba baigs vykdyti grynuosius pirkimus pagal TPP. Jei vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyva pasikeistų ir jei finansavimo sąlygos taptų nesuderinamos su artėjimu prie mūsų 2 proc. tikslo, esame pasirengę peržiūrėti mūsų grynųjų turto pirkimų apimtį ir (arba) trukmę.

Bet kokie ECB pagrindinių palūkanų normų keitimai bus daromi praėjus tam tikram laikui po to, kai pabaigsime vykdyti grynuosius turto pirkimus pagal TPP, ir jie bus daromi palaipsniui. ECB pagrindinių palūkanų normų raidą ir toliau lems Valdančiosios tarybos ateities gairės ir jos strateginis įsipareigojimas vidutiniu laikotarpiu stabilizuoti infliaciją ties 2 proc. lygiu. Atitinkamai, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis tol, kol ji neįsitikins, kad infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė 2 proc. lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį, ir kad, Valdančiosios tarybos vertinimu, grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties 2 proc. lygiu.

Patvirtinome ir kitas mūsų politikos priemones. Visa tai išsamiau aprašyta šiandien 13.45 val. paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansinę ir pinigų aplinkos padėtį.

Ekonominė veikla

2021 m. ekonomika augo 5,3 proc., o BVP metų pabaigoje pasiekė prieš pandemiją buvusį lygį. Tačiau 2021 m. paskutinįjį ketvirtį augimas sulėtėjo iki 0,3 proc. ir, manoma, kad ir 2022 m. pirmąjį ketvirtį jis tebebus vangus.

Ekonomikos perspektyvos priklausys nuo Rusijos ir Ukrainos karo eigos ir nuo ekonominių ir finansinių sankcijų bei kitų priemonių poveikio. Tačiau kai kurių kitų augimą slopinančių veiksnių poveikis blėsta. Pagal ekspertų parengtose prognozėse paskelbtą pagrindinį scenarijų numatoma, kad 2022 m. euro zonos ekonomika vis dar augs sparčiai, tačiau lėčiau, negu manyta prieš prasidedant karui. Priemonės, kurių buvo imtasi siekiant suvaldyti koronaviruso atmainos omikron plitimą, yra atšaukiamos, o jų poveikis buvo švelnesnis negu per ankstesnes pandemijos bangas. Yra ženklų, kad ima nykti ir pandemijos metu kilę tiekimo sutrikimai. Milžiniško energijos kainų šoko poveikį gyventojams ir įmonėms gali iš dalies sušvelninti pandemijos metu sukauptos santaupos ir kompensuojamosios fiskalinės priemonės.

Pagal ekspertų prognozėse numatytą pagrindinį scenarijų vidutiniu laikotarpiu augimą spartins didelė vidaus paklausa, skatinama stipresnės darbo rinkos. Daugėjant dirbančiųjų, namų ūkiai turėtų gauti daugiau pajamų ir daugiau išleisti. Be to, prie šios augimo perspektyvos prisideda ir pasaulio ekonomikos atsigavimas bei toliau teikiama parama fiskalinės ir pinigų politikos priemonėmis. Parama fiskalinės ir pinigų politikos priemonėmis ir toliau yra būtina, ypač esant tokiai sudėtingai geopolitinei padėčiai.

Infliacija

Infliacija vasario mėn. padidėjo iki 5,8 proc. (sausio mėn. buvo 5,1 proc.). Numatome, kad artimiausioje ateityje ji ir toliau didės. Energijos kainos, vasario mėn. šoktelėjusios 31,7 proc., tebėra pagrindinė padidėjusios infliacijos priežastis. Be to, jos lemia kainų didėjimą daugelyje kitų sektorių. Dėl sezoninių veiksnių, padidėjusių transportavimo išlaidų ir pabrangusių trąšų pakilo ir maisto produktų kainos. Pastarosiomis savaitėmis išlaidos energijai toliau didėjo, o dėl karo Ukrainoje dar labiau padidės spaudimas kai kurių maisto produktų ir žaliavų kainoms.

Kainų didėjimas fiksuojamas daugiau sričių. Pastaraisiais mėnesiais dauguma grynosios infliacijos rodiklių pakilo virš 2 proc. lygio. Tačiau dėl laikinų su pandemija susijusių veiksnių vaidmens ir padidėjusių energijos kainų netiesioginio poveikio nėra aišku, kiek laiko šie rodikliai bus padidėję. Remiantis rinkos duomenimis pagrįstais rodikliais galima daryti prielaidą, kad energijos kainos bus didelės ilgiau, negu buvo manyta, tačiau prognozuojamu laikotarpiu sumažės. Turėtų atslūgti ir pasaulinių tiekimo sutrikimų daromas spaudimas kainoms.

Sąlygos darbo rinkoje ir toliau gerėjo, o nedarbo lygis sausio mėn. sumažėjo iki 6,8 proc. Nors darbo jėgos trūkumas stebimas vis didesniame skaičiuje sektorių, darbo užmokesčio augimas apskritai tebėra vangus. Laikui bėgant šiek tiek spartesnį darbo užmokesčio augimą turėtų paskatinti tai, kad ekonomika vėl pradeda veikti visu pajėgumu. Įvairūs ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodikliai, pagrįsti finansų rinkų ir apklausų duomenimis, yra apie 2 proc. Šie veiksniai ir toliau darys teigiamą įtaką grynajai infliacijai ir prisidės prie to, kad bendroji infliacija įsitvirtintų ties mūsų siekiamu 2 proc. lygiu.

Rizikos vertinimas

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, rizika ekonomikos perspektyvai gerokai padidėjo ir dabar prognozuojamas lėtesnis, negu manyta anksčiau, augimas. Su pandemija susijusi rizika sumažėjo, tačiau karas Ukrainoje gali turėti didesnės įtakos ekonominiams vertinimams ir pasiūlos suvaržymai gali vėl padidėti. Gali būti, kad nemažėjančios išlaidos energijai bei smukęs pasitikėjimas labiau, negu manyta, slopins paklausą ir mažins vartojimą bei investicijas.

Tie patys veiksniai kelia riziką, kad artimiausiu metu infliacija bus didesnė, negu prognozuota. Karas Ukrainoje kelia nemažą didėjimo, ypač energijos kainų, riziką. Jei dėl spaudimo kainoms labiau, nei tikėtasi, padidės darbo užmokestis arba jei ilgą laiką bus daromas neigiamas poveikis pasiūlai, infliacija vidutiniu laikotarpiu taip pat gali būti didesnė. Tačiau jei paklausa vidutiniu laikotarpiu sumažėtų, tai susilpnintų ir spaudimą kainoms.

Finansų ir pinigų aplinkos padėtis

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė reikšmingus svyravimus finansų rinkose. Nuo vasario mėn. vykusio mūsų posėdžio stebėta nerizikingų rinkos palūkanų normų augimo tendencija prasidėjus karui iš dalies pasikeitė, o akcijų kainos nukrito.

Rusijai taikomos finansinės sankcijos, įskaitant kai kurių Rusijos bankų pašalinimą iš SWIFT sistemos, kol kas nesukėlė nei didelės įtampos pinigų rinkose, nei likvidumo trūkumo euro zonos bankų sistemoje. Bendra bankų balansų būklė tebėra gera dėl tvirtų kapitalo pozicijų ir sumažėjusio neveiksnių paskolų skaičiaus. Bankų pelningumas yra toks pat kaip ir iki pandemijos.

Bankų paskolų įmonėms palūkanų normos truputį padidėjo, o palūkanų už būsto paskolas normos vis dar yra istoriškai žemo lygio. Skolinimas įmonėms, sparčiai didėjęs 2021 m. paskutinįjį ketvirtį, sumažėjo. Skolinimo namų ūkiams lygis, ypač kalbant apie paskolas būstui įsigyti, nekinta.

Išvada

Apibendrinant pasakytina, kad Rusijos invazija į Ukrainą turės neigiamos įtakos euro zonos ekonomikai. Be to, labai padidėjo neapibrėžtumas. Jei ekspertų prognozėse pateiktas pagrindinis scenarijus pasitvirtintų, dėl mažėjančio pandemijos poveikio, didelės vidaus paklausos ir geresnių darbo rinkos perspektyvų ekonomika turėtų toliau atsigauti. Fiskalinės priemonės, įskaitant ir Europos Sąjungos lygmeniu taikomas priemones, taip pat padėtų apsaugoti ekonomiką. Remdamiesi atnaujintu infliacijos perspektyvų vertinimu ir atsižvelgdami į aplinkos neapibrėžtumą, peržiūrėjome mūsų grynųjų turto pirkimų tvarkaraštį artimiausiais mėnesiais ir patvirtinome visas kitas mūsų taikomas politikos priemones. Labai atidžiai stebime vyraujantį neapibrėžtumą. Mūsų politikos kalibravimas priklausys nuo turimų duomenų ir atspindės mūsų nuolat atliekamą perspektyvos vertinimą. Esame pasirengę koreguoti visas savo priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties mūsų siekiamu 2 procentų lygiu.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.