SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2022 m. liepos 21 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Šiandien, vadovaudamasi tvirtu įsipareigojimu vykdyti savo įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą, Valdančioji taryba ėmėsi tolesnių svarbių veiksmų, siekdama užtikrinti, kad infliacija grįžtų į siekiamą 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Nusprendėme padidinti tris ECB pagrindines palūkanų normas 50 bazinių punktų ir patvirtinome politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę (angl. Transmission Protection Instrument, TPI).

Valdančioji taryba mano, kad tikslinga daryti didesnį, negu buvo paskelbta jos ankstesniame posėdyje, pirmąjį žingsnį politikos palūkanų normų normalizavimo procese. Sprendimą priėmėme vadovaudamiesi savo atnaujintu infliacijos rizikos vertinimu ir atsižvelgdami į tai, kad pinigų politikos perdavimo veiksmingumą dar padidins naujoji politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė. Tai padės sugrąžinti infliaciją į mūsų vidutinio laikotarpio tikslinį lygį, nes padės labiau įtvirtinti infliacijos lūkesčius ir užtikrinti, kad paklausos sąlygos būtų tinkamos mūsų norimo lygio infliacijai vidutiniu laikotarpiu pasiekti.

Kituose mūsų posėdžiuose bus tikslinga tęsti palūkanų normų normalizavimą. Toks šiandien žengtas didesnis pradinis žingsnis iš neigiamų palūkanų normų teritorijos sudaro prielaidas tam, kad ateityje konkrečius sprendimus dėl palūkanų normų galėtume priimti atskirai per kiekvieną posėdį. Mūsų tolesni sprendimai dėl politikos palūkanų normų ir toliau priklausys nuo turimų duomenų ir padės mums pasiekti 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu tikslą. Atsižvelgdami į mūsų politikos normalizavimo kontekstą, įvertinsime atlyginimo už laikomą perteklinį likvidumą alternatyvas.

Įvertinę nusprendėme, kad veiksmingam pinigų politikos poveikio perdavimui palaikyti yra būtina parengti politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę. Kalbant konkrečiau, pažymėtina, kad, mums toliau normalizuojant pinigų politiką, ši priemonė padės užtikrinti, kad mūsų pinigų politikos pozicija būtų sklandžiai perduodama visoms euro zonos šalims. Mūsų pinigų politikos bendrumas yra būtina sąlyga tam, kad ECB galėtų vykdyti jam suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.

Naujoji priemonė papildys mūsų priemonių rinkinį ir gali būti pradėta naudoti, norint suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visoje euro zonoje. Pirkimų pagal politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę apimtys priklauso nuo politikos poveikio perdavimui kylančios rizikos rimtumo. Pirkimai nėra ribojami ex ante. Apsaugodama politikos poveikio perdavimo mechanizmą, ši priemonė padės Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.

Bet kokiu atveju, šiuo metu pirmoji gynybos linija apsisaugant nuo su pandemija susijusios rizikos pinigų politikos perdavimo mechanizmui, vis dar yra sumų, gautų iš pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumas.

Šiandien priimti sprendimai aprašyti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai. Išsamesnė informacija apie politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę pateikta atskirame pranešime spaudai, kuris bus paskelbtas 15.45 val. (Vidurio Europos laiku).

Dabar pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansinę ir pinigų aplinkos padėtį.

Ekonominė veikla

Ekonominis aktyvumas lėtėja. Nepateisinama Rusijos agresija prieš Ukrainą yra nuolatinis augimą stabdantis veiksnys. Didelės infliacijos poveikis perkamajai galiai, vis neišnykstantys tiekimo suvaržymai ir didesnis neapibrėžtumas ekonomiką veikia slopinančiai. Įmonės toliau patiria didesnes išlaidas ir tiekimo grandinių sutrikimus, nors ir yra preliminarių ženklų, kad kai kurios tiekimo kliūtys pradeda nykti. Kartu šie veiksniai 2022 m. antrojo pusmečio ir vėlesnio laikotarpio perspektyvą daro gerokai prastesnę.

Kita vertus ekonominį aktyvumą toliau teigiamai veikia ekonomikos atsivėrimas, stipri darbo rinka ir fiskalinės politikos priemonėmis teikiama pagalba. Visiškas ekonomikos atsivėrimas skatina vartojimo išlaidas paslaugų sektoriuje. Žmonėms vėl pradėjus keliauti, tikimasi, kad šių metų trečiąjį ketvirtį ekonomikos augimą palaikys turizmas. Vartojimą skatina tai, kad namų ūkiai turi per pandemiją sukauptų santaupų, ir tai, kad darbo rinka yra stipri.

Fiskalinė politika padeda švelninti karo Ukrainoje poveikį tiems, kam pakilusios energijos kainos yra didžiausia našta. Laikinos tikslinės priemonės turėtų būti parengtos taip, kad būtų ribojama infliacinio spaudimo padidėjimo rizika. Fiskalinė politika visose šalyse turėtų būti orientuota į skolos tvarumo išsaugojimą ir tvarų augimo potencialo didinimą, siekiant didinti ekonomikos atsigavimą.

Infliacija

Birželio mėn. infliacija dar padidėjo – iki 8,6 proc. Smarkiai kylančios energijos kainos ir vėl buvo pagrindinė bendrosios infliacijos sudedamoji. Remiantis rinkos duomenimis pagrįstais rodikliais, galima daryti prielaidą, kad artimuoju laikotarpiu pasaulinės energijos kainos tebebus didelės. Taip pat toliau didėjo maisto produktų kainos. Birželio mėn. šis rodiklis pasiekė 8,9 proc. lygį, iš dalies dėl Ukrainos ir Rusijos, kaip žemės ūkio produkcijos gamintojų, svarbos.

Užsitęsę pramonės prekių tiekimo sutrikimai bei atsigaunanti paklausa, ypač paslaugų sektoriuje, taip pat prisideda prie aukšto infliacijos lygio. Kainų spaudimas apima vis daugiau sektorių, iš dalies ir dėl netiesioginio didelių energijos kainų poveikio visai ekonomikai. Atitinkamai toliau padidėjo ir dauguma grynosios infliacijos rodiklių.

Prognozuojame, kad kurį laiką infliacija vis dar bus nepageidaujamai didelė dėl nemenkstančio energijos ir maisto kainų spaudimo ir kainodaros grandinėje kylančio spaudimo. Infliacinis spaudimas didėja ir dėl sumažėjusio euro kurso. Tačiau vertinant ateities perspektyvas, pasakytina, kad, jei nekils naujų sutrikimų, energijos kainos turėtų stabilizuotis ir turėtų sumažėti tiekimo kliūtys, o tai, kartu su toliau vykstančiu politikos normalizavimu, turėtų palaikyti infliacijos grįžimą į mūsų siekiamą lygį.

Darbo rinka tebėra stipri. Gegužės mėn. nedarbas pasiekė istoriškai žemą lygį ir buvo 6,6 proc. Laisvų darbo vietų skaičius daugelyje sektorių ir toliau rodo didelę darbo jėgos paklausą. Kelis pastaruosius mėnesius darbo užmokestis, taip pat ir pagal į ateitį orientuotus rodiklius, toliau nuosekliai didėjo, tačiau šis didėjimas iš esmės tebėra nedidelis. Laikui bėgant, darbo užmokesčio augimą turėtų paspartinti stiprėjanti ekonomika ir tam tikras atotrūkio mažinimo poveikis. Dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių šiuo metu yra apie 2 proc. dydžio, tačiau neseniai kai kurie rodikliai viršijo siekiamą lygį, todėl juos reikia toliau atidžiai stebėti.

Rizikos vertinimas

Dėl Ukrainoje tebevykstančio karo toliau egzistuoja labai didelė lėtesnio augimo rizika, ypač jei energijos tiekimas iš Rusijos būtų sutrikdytas tiek, kad tektų riboti įmonių ir namų ūkių energijos vartojimą. Be to, dėl karo gali dar susilpnėti pasitikėjimas ir padidėti tiekimo suvaržymai, o energijos ir maisto produktų kainos gali ilgą laiką būti didesnės, negu tikėtasi. Sparčiau lėtėjantis pasaulio ekonomikos augimas taip pat keltų riziką euro zonos perspektyvai.

Su infliacijos perspektyva susijusi rizika tebėra didelė ir dar suintensyvėjo, ypač artimiausiu laikotarpiu. Rizikos vidutinės trukmės infliacijos perspektyvai veiksniai apima ilgalaikį mūsų ekonomikos gamybinių pajėgumų blogėjimą, nemažėjančias energijos ir maisto produktų kainas, mūsų tikslinį lygį viršijančius infliacijos lūkesčius ir didesnį, nei tikėtasi, atlyginimų augimą. Tačiau jei vidutiniu laikotarpiu sumažėtų paklausa, sumažėtų ir spaudimas kainoms.

Finansų ir pinigų aplinkos sąlygos

Dėl didelio ekonominio ir geopolitinio neapibrėžtumo rinkos palūkanų normos buvo nepastovios. Pastaraisiais mėnesiais padidėjo bankų finansavimosi sąnaudos, o tai lėmė vis didesnes bankų paskolų, ypač namų ūkiams, palūkanų normas. Nors bankų skolinimo namų ūkiams apimtis tebėra didelė, numatoma, kad dėl mažėjančios paklausos ji sumažės. Skolinimas įmonėms taip pat nemažėjo, nes dėl didelių gamybos sąnaudų, atsargų kaupimo ir mažesnės priklausomybės nuo finansavimosi rinkoje nemažėja poreikis skolintis iš bankų. O paskolų investicijų finansavimui paklausa sumažėjo. Dėl menkesnių likvidžių santaupų ir mažesnės Eurosistemos turto pirkimų apimties pinigų kiekio augimas ir toliau lėtėjo.

Kaip matyti iš mūsų naujausios bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatų, šių metų antrąjį ketvirtį buvo sugriežtinti reikalavimai visų paskolų gavėjams, nes bankams vis didesnį nerimą kelia rizika, su kuria esant dabartiniam neapibrėžtumui susiduria jų klientai. Trečiąjį ketvirtį bankai ketina dar griežtinti skolinimo sąlygas.

Išvada

Apibendrinant pasakytina, kad infliacijos lygis tebėra nepageidaujamai didelis ir manoma, kad kurį laiką jis viršys mūsų tikslinį lygį. Naujausi duomenys rodo, kad ekonomikos augimas lėtėja, todėl 2022 m. antrojo pusmečio ir vėlesnio laikotarpio perspektyva tampa gerokai prastesnė. Vis dėlto šį lėtėjimą švelnina keletas palankių veiksnių.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė padidinti ECB pagrindines palūkanų normas ir patvirtino politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę. Kituose mūsų posėdžiuose bus tikslinga tęsti palūkanų normų normalizavimą. Mūsų tolesni sprendimai dėl politikos palūkanų normų ir toliau priklausys nuo turimų duomenų ir padės mums pasiekti 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu tikslą.

Esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties mūsų siekiamu 2 proc. lygiu. Siekdami išspręsti didelės infliacijos problemą, mes nuolat koreguojame pinigų politikos poziciją, tad naujoji politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė padės užtikrinti, kad mūsų pozicija būtų sklandžiai perduodama visoje euro zonoje.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.