SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2021 m. spalio 28 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Euro zonos ekonomika toliau stipriai atsigauna, nors ir šiek tiek sulėtėjusiu tempu. Vartotojų pasitikėjimas vis dar yra didelis, o jų vartojimo išlaidos ir toliau nemažėja. Tačiau kai kuriuose sektoriuose stringa gamyba dėl medžiagų, įrangos ir darbo jėgos trūkumo. Infliacija didėja, daugiausia dėl šoktelėjusių energijos kainų, bet ir dėl to, kad atsigaunanti paklausa viršija suvaržytą pasiūlą. Numatome, kad infliacija artimiausiu metu toliau didės, tačiau kitais metais mažės.

Nuo rugsėjo pradžioje įvykusio mūsų posėdžio rinkos palūkanų normos padidėjo. Tačiau šiuo metu įmonėms, namų ūkiams ir viešajam sektoriui finansavimo sąlygos bendrai tebėra palankios. Palankios finansavimo sąlygos yra labai svarbios tolesniam ekonomikos atsigavimui ir tam, kad būtų atsvertas neigiamas pandemijos poveikis infliacijos raidai.

Mes tebemanome, kad palankias finansavimo sąlygas galima palaikyti grynuosius turto pirkimus pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) vykdant šiek tiek lėčiau nei antrąjį ir trečiąjį šių metų ketvirčius.

Patvirtinome ir kitas savo priemones. Tai – ECB pagrindinių palūkanų normų dydis, mūsų ateities gairės dėl jų tikėtinos raidos, mūsų pagal turto pirkimo programą (TPP) vykdomi pirkimai, mūsų reinvestavimo politika ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos. Visa tai išsamiau aprašyta šiandien 13.45 val. paskelbtame pranešime spaudai. Esame pasirengę atitinkamai koreguoti visas mūsų turimas priemones, kad užtikrintume, jog infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi ties mūsų siekiamu dviejų procentų lygiu.

Dabar išsamiau paaiškinsiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada pakalbėsiu apie tai, kaip vertiname finansinę ir pinigų aplinkos padėtį.

Ekonominė veikla

Trečiąjį ketvirtį ekonomika toliau sparčiai augo, nors tempas ir šiek tiek sulėtėjo. Vis dar manome, kad gamybos apimtys iki metų pabaigos viršys ikipandeminį lygį.

Pandemijos nulemtas ekonomikos sukaustymas pastebimai sumažėjo, nes, sėkmingai pritaikius sveikatos priemones ir daug žmonių jau pasiskiepijus, naikinami apribojimai. Tai skatina vartojimo išlaidų, ypač skirtų pramogoms, valgymui ne namuose, kelionėms ir transportui, augimą. Tačiau dėl pakilusių energijos kainų perkamoji galia ateinančiais mėnesiais gali sumažėti.

Atsigaunanti vidaus ir pasaulinė paklausa taip pat skatina gamybą ir verslo investicijas. Tačiau dėl medžiagų, įrangos ir darbo jėgos trūkumo varžomas apdirbamosios pramonės sektorius. Labai pailgėjo pristatymo laikas, itin padidėjo transporto sąnaudos ir energijos kainos. Šie suvaržymai blogina ateinančių ketvirčių perspektyvą.

Darbo rinkos padėtis toliau gerėja. Nedarbas sumažėjo, taip pat gerokai sumažėjo, palyginti su praėjusiais metais pasiektu aukščiausiu lygiu, darbo vietos išsaugojimo programose dalyvaujančių žmonių skaičius. Dėl to galima pagrįstai tikėtis, kad didės ir pajamos, ir vartojimo išlaidos. Vis dėlto tiek darbo jėgą sudarančių žmonių skaičius, tiek ekonomikoje dirbtų valandų skaičius vis dar yra mažesni nei iki pandemijos.

Kad ekonomikos atsigavimas būtų tvarus, pinigų politiką ir toliau turėtų papildyti tikslinė ir koordinuota fiskalinė politika. Tai taip pat padės ekonomikai prisitaikyti prie vykstančių struktūrinių pokyčių. Veiksmingai įgyvendinant programą „Next Generation EU“ ir 55 % tikslo priemonių rinkinį („Fit for 55“), euro zonos šalių ekonomikos atsigavimas bus tvirtesnis, ekologiškesnis ir tolygesnis.

Infliacija

Rugsėjo mėn. infliacija padidėjo iki 3,4 proc. Numatome, kad šiemet ji ir toliau didės. Nors dabartinis didesnės infliacijos etapas truks ilgiau, nei iš pradžių tikėtasi, manome, kad kitais metais infliacija sumažės.

Infliacijos didėjimui didžiausią poveikį daro trys veiksniai. Pirma, smarkiai pakilo energijos – ypač naftos, dujų ir elektros – kainos. Rugsėjo mėn. energijos kainų kilimas sudarė maždaug pusę bendros infliacijos. Antra, kainos kyla ir dėl to, kad, vėl atsivėrus ekonomikai, paklausa atsigauna sparčiau negu pasiūla. Ši tendencija ypač gerai matyti paslaugų vartotojams kainose, taip pat prekių, kurioms tiekimo sutrikimai turėjo daugiausiai įtakos, kainose. Galiausiai, infliaciją vis dar didina ir bazės efektai, susiję su tuo, kad Vokietijoje nebetaikomas PVM tarifo sumažinimas.

Tikimės, kad 2022 m. visų trijų veiksnių įtaka sumažės arba į ją nebebus atsižvelgta apskaičiuojant metinę infliaciją. Ekonomikai toliau atsigaunant ir nuosekliai grįžtant prie veikimo visu pajėgumu, darbo užmokestis ilgainiui ims didėti. Rinkos ir apklausų duomenimis pagrįsti ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodikliai labiau priartėjo prie dviejų procentų. Šie veiksniai skatins grynosios infliacijos didėjimą, o tai padės infliacijai vidutiniu laikotarpiu tapti mūsų siekiamo lygio.

Rizikos vertinimas

Atsigavimas vis dar priklauso nuo pandemijos raidos ir tolesnės pažangos vykdant vakcinaciją. Mūsų vertinimu, su ekonomikos perspektyva siejama rizika iš esmės yra subalansuota. Tiekimo sutrikimai ir didėjančios energijos kainos yra pagrindiniai veiksniai, artimiausiu metu keliantys pavojų ekonomikos atsigavimo tempui ir infliacijos perspektyvai. Jei tiekimo sutrikimai ir pakilusios naftos kainos laikysis ilgiau, gali sulėtėti ekonomikos atsigavimo tempas. Be to, jei dėl užsitęsusių trukdžių darbo užmokestis didėtų labiau, nei tikėtasi, arba jei ekonomika visu pajėgumu pradėtų veikti greičiau, spaudimas kainoms galėtų tapti stipresnis. Vis dėlto ekonominės veiklos rodikliai galėtų viršyti mūsų lūkesčius, jei vartotojai imtų labiau pasitikėti ir taupytų mažiau, negu dabar numatoma.

Finansinė ir pinigų aplinkos padėtis

Augimo ir infliacijos vidutiniu laikotarpiu dinamika vis dar priklauso nuo visiems ekonomikos sektoriams palankių finansavimo sąlygų. Rinkos palūkanų normos padidėjo. Nepaisant to, finansavimo sąlygos ekonomikai tebėra palankios, ypač todėl, kad bankų paskolų įmonėms ir namų ūkiams palūkanų normos vis dar yra istoriškai mažos. Skolinimas įmonėms, rugsėjo mėn. padidėjęs, tebėra nedidelis. Tai ir toliau rodo, kad įmonėms apskritai reikia mažiau finansavimo iš išorės, nes jos turi daug atsargų grynaisiais ir vis dažniau nepaskirsto pelno. Skolinimas namų ūkiams, skatinamas paskolų būstui įsigyti paklausos, tebėra didelis. Kaip matyti iš mūsų naujausios bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatų, skolinimo įmonėms sąlygos stabilizavosi ir pirmą kartą nuo 2018 m. tam įtakos turėjo mažesnė bankų suvokiama rizika. O štai paskolų būstui įsigyti atžvilgiu bankai elgiasi šiek tiek atsargiau ir atitinkamai sugriežtino šioms paskoloms taikomus reikalavimus. Palankios finansavimo sąlygos ir toliau daro teigiamą poveikį bankų balansams – jie tebėra patikimi.

Išvada

Apibendrinant pasakytina, kad euro zonos ekonomika toliau stipriai atsigauna, nors ir šiek tiek sulėtėjusiu tempu. Šiuo metu infliacija didėja dėl kylančių energijos kainų, atsigaunančios paklausos ir tiekimo sutrikimų. Nors laikotarpis, kol infliacija sumažės, tęsis ilgiau, nei manyta anksčiau, tikimės, kad kitais metais šių veiksnių poveikis sumažės. Ir toliau numatome, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija vis dar bus mažesnė nei mūsų siekiamas dviejų procentų lygis. Mūsų politikos priemonės, įskaitant peržiūrėtas mūsų ateities gaires dėl ECB pagrindinių palūkanų normų, yra labai svarbios padedant ekonomikai tvariai atsigauti, o infliacijai vidutiniu laikotarpiu galiausiai priartėti prie mūsų siekiamo lygio.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.