Fiskalinė ir pinigų politika pinigų sąjungoje

Pinigų ir fiskalinė politika padeda ekonomikai įvairiais būdais

Pinigų politika ir fiskalinė politika yra dvi svarbios priemonės, padedančios ekonomikai gerai veikti. Jos abi daro įtaką ekonomikai, tačiau skirtingai.

Pinigų politikos tikslas – palaikyti stabilias prekių ir paslaugų, kurias perkame, kainas. Centrinio banko užduotis – užtikrinti, kad infliacija, t. y. rodiklis, parodantis, kaip bėgant laikui kinta bendras prekių ir paslaugų kainų lygis, būtų nedidelė, stabili ir nuspėjama.

Fiskalinė politika – tai vyriausybių priimami ekonominiai sprendimai. Vyriausybės gali nuspręsti išleisti pinigus viešosioms paslaugoms teikti, ekonomikai remti ir nelygybei mažinti. Šiuos pinigus jos gali rinkti per mokesčius arba skolintis iš finansų rinkų.

Pinigų ir fiskalinės politikos sąveika yra svarbi

Šios dvi politikos sritys veikia skirtingai. Tačiau jos taip pat sąveikauja, nes kainų stabilumas ir subalansuota ekonomika yra dvi tos pačios monetos pusės. Ši sąsaja tampa ypač stipri, kai prasideda krizė – tai pamatėme šios pandemijos metu. Krizė smarkiai paveikė Europą ir pakenkė ekonomikai, tačiau pinigų ir fiskalinė politika kartu padėjo pagerinti padėtį. Šis bendras jų poveikis padėjo daugeliui žmonių ir įmonių įveikti krizę. Jei pinigų ir fiskalinės politikos priemonės nebūtų buvusios pritaikytos kartu, teigiamas poveikis būtų buvęs mažesnis.

Tai, kaip pinigų ir fiskalinė politika sąveikauja, yra svarbu ekonomikos būklei. Dėl šios priežasties šią sąveiką įtraukėme į savo strategijos peržiūrą.

Viena pinigų politika ir atskirų šalių fiskalinė politika

Kad ekonomika sklandžiai funkcionuotų, pinigų politika ir fiskalinė politika turi veikti kartu. Tai ne visada paprasta, ypač dėl to, kad euro zonoje jos yra viena nuo kitos nepriklausomos. ECB vykdo bendrąją pinigų politiką 19-oje euro zonos šalių. Tačiau kiekvienos iš šių šalių vyriausybė vykdo savo fiskalinę politiką. Šios sritys atskirtos ne be priežasties. Kaip žinome iš istorijos, kai centriniai bankai yra visiškai kontroliuojami vyriausybės, kainos gali tapti nekontroliuojamos.

Dėl to Europos vadovai susitarė dėl kelių pagrindinių principų, kad tai nepasikartotų. Pirma, ECB yra nepriklausomas. Vyriausybėms neleidžiama ECB nurodyti, ką daryti. Antra, ECB neleidžiama tiesiogiai duoti pinigų vyriausybėms. Trečia, vyriausybės privalo laikytis bendrų taisyklių, kad galėtų kontroliuoti savo išlaidas.

Naujiems sunkumams įveikti pinigų politika ir fiskalinė politika turi veikti kartu

Šie principai aktualūs ir šiandien. Tačiau pastarąjį dešimtmetį taip pat paaiškėjo, kad naujiems sunkumams įveikti reikalingi nauji tiek pinigų politikos, tiek fiskalinės politikos sprendimai.

Dideli pokyčiai mūsų visuomenėje pakeitė ir tai, kaip veikia ekonomika. Tarp šių pokyčių – globalizacija ir tai, kad žmonės visame pasaulyje gyvena ilgiau ir taupo daugiau. Be to, dėl 2008 m. pasaulinės finansų krizės prasidėjo ilgas ekonominio silpnumo laikotarpis. Daugelyje pasaulio šalių, įskaitant euro zoną, infliacija buvo per maža.

Reaguodamas į tai, ECB sumažino palūkanų normas. ECB taip pat pradėjo taikyti naujas priemones, kad šiais sudėtingais laikais palaikytų stabilias kainas. Kai palūkanų normos yra labai mažos ar net neigiamos, centriniai bankai nedaug ką gali padaryti silpnai ekonomikai sustiprinti.

Tokioje situacijoje svarbesnės, taip pat ir paveikesnės tampa valdžios sektoriaus išlaidos. Jos gali padėti sustiprinti ekonomiką ir sugrąžinti infliaciją į centrinio banko siekiamą lygį. Ekonomikai susidūrus su sunkumais, ypač svarbu, kad pinigų ir fiskalinės politikos srityse būtų dedamos bendros pastangos.

Tai priklauso nuo ekonomikos būklės

Pinigų ir fiskalinės politikos sąveika ateityje priklauso nuo ekonomikos būklės. Kai ekonomikos būklė yra prasta, o palūkanų normos jau ir taip labai mažos, naudinga, kad pinigų ir fiskalinė politika veiktų išvien ir padėtų atgaivinti ekonomiką. Kai ekonomikos raida yra sklandi, jų artimos sąveikos poreikis sumažėja. Atėjus laikui, vyriausybės turėtų siekti užtikrinti, kad jų šalių finansų būklė būtų gera. Tai padės joms pasirengti būsimiems iššūkiams.