SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2025 m. sausio 30 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti 25 baziniais punktais. Visų pirma, sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria mes nustatome savo pinigų politikos kryptį – priėmėme atsižvelgę į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą.

Dezinfliacija juda norima kryptimi. Infliacija ir toliau iš esmės kito taip, kaip buvo numatyta ekspertų prognozėse, ir dar šiais metais turėtų grįžti į mūsų vidutinio laikotarpio tikslinį 2 proc. lygį. Sprendžiant iš daugumos bazinės infliacijos rodiklių, infliacija tvariai nusistovės ties mūsų tiksliniu lygiu. Vidaus infliacija tebėra didelė, daugiausia dėl to, kad tam tikruose sektoriuose darbo užmokestis ir kainos smarkiai vėluodami vis dar koreguojasi po ankstesnio infliacijos šuolio. Tačiau darbo užmokestis mažėja, kaip numatyta, o pelnas iš dalies švelnina poveikį infliacijai.

Pastaruoju metu mums mažinant palūkanų normas, nuosekliai pinga naujos paskolos įmonėms ir namų ūkiams. Vis dėlto finansavimo sąlygos tebėra griežtos, nes tebevykdome ribojamąją pinigų politiką, o esamų paskolų likučiams ir toliau taikomos anksčiau padidintos palūkanų normos – kai kurių paskolų likusiai termino daliai taikomos didesnės palūkanų normos. Ekonomika vis dar susiduria su sunkumais, tačiau didėjančios realiosios pajamos ir pamažu silpstantis ribojamosios pinigų politikos poveikis ilgainiui turėtų paskatinti paklausos didėjimą.

Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija tvariai stabilizuotųsi ties mūsų nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 proc. lygiu. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansines ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Pagal Eurostato išankstinį įvertį, ketvirtąjį ketvirtį fiksuotas ekonomikos sąstingis. Numatoma, kad artimiausiu metu ekonomika tebebus silpna. Apklausų rezultatai rodo, kad vis dar traukiasi apdirbamoji gamyba, bet paslaugų sektoriaus aktyvumas didėja. Vartotojų pasitikėjimas yra menkas, o didėjančios realiosios pajamos dar nesuteikia namų ūkiams tiek užtikrintumo, kad jie ryžtųsi gerokai padidinti savo išlaidas.

Bet kokiu atveju, sąlygų ekonomikos atsigavimui vis dar yra. Nors pastaraisiais mėnesiais darbo rinkos aktyvumas sumažėjo, ji tebėra aktyvi, o nedarbo lygis vis dar yra žemas – gruodžio mėn. jis buvo 6,3 proc. dydžio. Esant patikimai darbo rinkai ir didesnėms pajamoms, turėtų sustiprėti vartotojų pasitikėjimas ir padidėti išlaidos. Be to, kreditui tapus prieinamesniam, turėtų augti vartojimas ir investicijos. Jei prekybos santykių įtampa nesustiprės, eksportas, palankiai veikiamas kylančios pasaulinės paklausos, turėtų padėti ekonomikai atsigauti.

Fiskalinės ir struktūrinės politikos priemonėmis turėtų būti siekiama padidinti ekonomikos našumą, konkurencingumą ir atsparumą. Palankiai vertiname Europos Komisijos iniciatyvą – konkurencingumo politikos kelrodį, kuriuo siūlomas konkretus veiksmų planas. Labai svarbu, taikant tolesnes konkrečias bei plataus užmojo struktūrinės politikos priemones, įgyvendinti Mario Draghi pateiktus pasiūlymus dėl Europos konkurencingumo didinimo ir Enrico Letta’os pasiūlymus dėl bendrosios rinkos įgalinimo. Vyriausybės turėtų visapusiškai ir neatidėliodamos įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal ES ekonomikos valdymo sistemą. Tai padės tvariai sumažinti biudžeto deficitą bei skolos rodiklius ir leis teikti pirmenybę augimą skatinančioms reformoms ir investicijoms.

Infliacija

Gruodžio mėn. metinė infliacija padidėjo iki 2,4 proc. (lapkričio mėn. buvo 2,2 proc.). Kaip ir porą ankstesnių mėnesių, šis didėjimas buvo numatytas ir buvo daugiausia susijęs su tuo, kad apskaičiuojant infliaciją nebebuvo atsižvelgiama į ankstesnius staigius energijos kainų kritimus. Dėl to ir dėl padidėjimo gruodžio mėn., palyginti su ankstesniu mėnesiu, metinis energijos kainų lygis buvo šiek tiek didesnis, nors prieš tai keturis kartus iš eilės fiksuotas sumažėjimas. Maisto produktų kainų lygio kilimas sumažėjo iki 2,6 proc., o prekių kainų lygio kilimas smuktelėjo iki 0,5 proc. Paslaugų kainų lygis truputį pakilo – iki 4,0 proc.

Daugumos bazinės infliacijos rodiklių raida atitinka tvaraus infliacijos grįžimo į mūsų siekiamą vidutinio laikotarpio lygį trajektoriją. Vidaus kainų lygio kilimas, kurio raida labai panaši į paslaugų kainų lygio kilimą, tebebuvo didelis, nes darbo užmokestis ir kai kurių paslaugų kainos smarkiai vėluodami vis dar koreguojasi po ankstesnio infliacijos šuolio. Kita vertus, yra naujų duomenų, rodančių toliau mažėjantį darbo užmokesčio spaudimą ir švelninantį pelno poveikį.

Numatome, kad artimiausiu metu infliacija svyruos ties dabartiniu savo lygiu. Vėliau ji turėtų tvariai stabilizuotis ties vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 proc. lygiu. Šį procesą turėtų skatinti mąžtantis darbo sąnaudų spaudimas ir tebejuntamas mūsų anksčiau vykdyto pinigų politikos griežtinimo poveikis vartotojų kainoms. Nors rinkos duomenimis pagrįsti infliacijos kompensavimo rodikliai, rudenį mažėję, iš esmės pradėjo didėti, dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių vis dar yra apie 2 proc. dydžio.

Rizikos vertinimas

Ekonomikos augimo perspektyva vis dar siejama su lėtesnio augimo rizika. Padidėjusi trintis pasaulinės prekybos srityje lėtintų euro zonos ekonomikos augimą, slopindama eksportą ir silpnindama pasaulio ekonomiką. Sumažėjus pasitikėjimui, vartojimas ir investicijos gali atsigauti lėčiau, nei tikėtasi. Neigiamą poveikį dar labiau galėtų sustiprinti geopolitinė rizika, kaip antai nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir tragiškas konfliktas Artimuosiuose Rytuose, o tai savo ruožtu galėtų sutrikdyti energijos tiekimą ir daryti didesnį spaudimą pasaulinei prekybai. Ekonomika gali augti mažiau ir jei uždelstas pinigų politikos griežtinimo poveikis būtų juntamas ilgiau, nei tikėtasi. Ekonomika gali augti sparčiau, jei švelnesnės finansavimo sąlygos ir mažėjanti infliacija padėtų greičiau atsigauti vartojimui ir investicijoms šalių viduje.

Jei darbo užmokestis ar pelnas kiltų daugiau, nei tikėtasi, infliacija gali būti didesnė. Didesnės infliacijos riziką kelia ir išaugusi geopolitinė įtampa, artimiausiu laikotarpiu galinti padidinti energijos kainas bei krovinių pervežimo išlaidas ir sutrikdyti pasaulinę prekybą. Be to, maisto produktų kainos gali pakilti labiau, negu tikėtasi, dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių ir intensyvėjančios platesnio masto klimato krizės. Ir atvirkščiai, infliacija gali sumažėti, jei mažas pasitikėjimas ir susirūpinimas dėl geopolitinių įvykių stabdytų vartojimo ir investicijų atsigavimą tokiu tempu, kaip tikėtasi, jei pinigų politika paklausą slopintų labiau, nei tikėtasi, arba jei netikėtai pablogėtų ekonominės sąlygos kitose pasaulio dalyse. Dėl didesnės trinties pasaulinės prekybos srityje padidėtų euro zonos infliacijos perspektyvos neapibrėžtumas.

Finansinės ir pinigų aplinkos sąlygos

Nuo mūsų posėdžio gruodžio mėn. rinkos palūkanų normos euro zonoje padidėjo, iš dalies dėl didesnių palūkanų normų pasaulio finansų rinkose. Nors finansavimo sąlygos tebėra griežtos, mums sumažinus palūkanų normas, po truputį pinga skolinimas įmonėms ir namų ūkiams.

Lapkričio mėn. vidutinė naujų paskolų įmonėms palūkanų norma sumažėjo iki 4,5 proc., o finansavimosi rinkoje skolintomis lėšomis kaina tebebuvo 3,6 proc. Vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma smuktelėjo iki 3,5 proc.

Esant dideliam mėnesiniam srautui, bankų skolinimas įmonėms gruodžio mėn. padidėjo iki 1,5 proc. (lapkričio mėn. buvo 1,0 proc.). Bendrovių išleistų skolos vertybinių popierių augimas, metine išraiška, sumažėjo iki 3,2 proc. Ir toliau augo, nors bendrai tebebuvo nedidelis, būsto paskolų suteikimas – jo metinis augimo tempas buvo 1,1 proc.

Kaip matyti iš mūsų naujausios bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų, reikalavimai verslo paskolų gavėjams, iš esmės stabilizavęsi per ankstesnius keturis ketvirčius, 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį vėl sugriežtėjo. Griežtinimas daugiausiai susijęs su padidėjusiu bankų susirūpinimu dėl įvairios rizikos, su kuria susiduria jų klientai, ir sumažėjusiu noru patiems prisiimti riziką. Ketvirtąjį ketvirtį paskolų įmonėms paklausa šiek tiek padidėjo, bet bendrai tebebuvo nedidelė. Reikalavimai būsto paskolų gavėjams, tris ketvirčius švelnėję, iš esmės nepasikeitė, o būsto paskolų paklausa vėl gerokai padidėjo, daugiausia dėl mažesnių palūkanų normų.

Išvada

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti 25 baziniais punktais. Visų pirma, sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria mes nustatome savo pinigų politikos kryptį – priėmėme atsižvelgę į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą. Esame pasiryžę užtikrinti tvarų infliacijos stabilizavimąsi ties mūsų nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 proc. lygiu. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Bet kokiu atveju esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad užtikrintume tvarų infliacijos stabilizavimąsi ties mūsų nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu lygiu ir išlaikytume sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.